Tačiau paskutinės naujienos iš Briuselio apie tai, jog Lietuvos žemdirbiai gaus tik ketvirtadalį tos paramos, kurią gauna ES ūkininkai, ir kad Lietuvos narystė priklauso nuo to, ar Ignalinos atominės elektrinės antrasis blokas bus uždarytas 2009 m., lėmė, kad dalis lietuvių ES ėmė vertinti skeptiškiau.
Paskutiniai sociologiniai tyrimai rodo, kad kovą Lietuvos narystės ES rėmėjų sumažėjo. Visuomenės nuomonės tyrimo centro "Vilmorus" atliktos apklausos duomenimis, per referendą už Lietuvos narystę ES balsuotų 49,2 proc. apklaustųjų. Vasarį narystę ES rėmė 55 proc. gyventojų. Prieš Lietuvos narystę referendume balsuotų 26 proc. respondentų - 5,2 proc. daugiau nei vasario mėnesį.
Vis dar gana daug - ketvirtadalis lietuvių tebėra neapsisprendę, kaip balsuotų per referendumą - už ar prieš Lietuvos narystę ES (kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse neapsisprendusiųjų mažiau nei pas mus). Kas gali turėti įtakos jų apsisprendimui?
Pasak Radviliškio rajono mero Vytauto Simelio, neapsisprendusiųjų nuomonei daugiausiai įtakos turės nebe mūsų ar ES politikų kalbos, o veiksmai ir sprendimai. “Tokios frazės, kaip “padėsime”, “paguosime”, “pakelsime”, “išvaduosime”, jau seniai niekam nebedaro jokio poveikio. Ateitų iš Briuselio žinia, kad ES nusprendė finansiškai padėti Lietuvai pastatyti trečią, saugų atominės elektrinės bloką, uždarius abu pirmuosius, eurošalininkų skaičius iš karto pasiektų 70 proc., kai pranešama, jog mūsų žemdirbiai gaus tik ketvirtadalį tos paramos, kurią gauna ES ūkininkai, nenuostabu, kad eurošalininkų skaičius sumažėja 5 proc. Ir jis dar mažės, nes atrodo, kad blogų naujienų iš Briuselio daugės”, - sakė V.Simelis.
Ir “Vilmorus” apklausa liudija, kad neapsisprendusiesiems daugiausiai įtakos turės derybų rezultatai, sutarties su ES sąlygos bei žiniasklaida.
Tiesa, 46,9 proc. apklaustųjų šiandien negali pasakyti, jie patenkinti ar ne ligšioliniais Lietuvos derybų su Europos Sąjunga rezultatais, 31,1 proc. respondentų teigia esą jais patenkinti.
Pasak “Vilmorus” direktoriaus Vlado Gaidžio, į klausimą, koks derybų rezultatas jiems būtų svarbiausias, 41,7 proc. apklaustųjų atsakė, kad iš ES išsiderėta kuo didesnė finansinė parama, 15,2 proc. respondentų svarbiausiu dalyku įvardijo susitarimus dėl Lietuvai finansiškai priimtinų Ignalinos atominės elektrinės uždarymo sąlygų, 14,6 proc. - išsiderėtą maksimalų pereinamųjų laikotarpių skaičių.
Sociologai pabrėžia, kad neapsisprendusiesiems didelės įtakos turėjo, turi ir turės jų mylimų politikų požiūris į ES. Štai Algirdas Brazauskas pareiškė esąs už Lietuvos narystę ES, ir tai nulėmė, kad ir dalis anksčiau dvejojusio jo elektorato atsidūrė eurošalininkų gretose.
Estai ir latviai pozityvios visuomenės nuomonės užtikrinimą sieja su ryškios asmenybės - autoriteto buvimu ir jo pozicija. Šiuo atveju Lietuvoje būtų labai svarbus Prezidento Valdo Adamkaus vaidmuo. Jeigu kalbėtume apie NATO integracijos procesus, čia mūsų Prezidentas labai aktyvus ir nuoseklus, tačiau to nebūtų galima pasakyti apie ES integraciją. Jei mūsų šalies vadovas ir spręsdamas ES reikalus būtų toks pats aktyvus kaip NATO, eurošalininkų tikriausiai būtų daugiau, nes jo pozicija bei laikysena daliai žmonių labai svarbi.
Šiaip ar taip, filosofo Vytauto Radžvilo manymu, per referendumą dauguma šiandieninių neapsisprendusiųjų balsuos už Lietuvos narystę ES, nes prieš pat referendumą savo nuomonę, tikriausiai ES palankią, turės pareikšti Bažnyčia, įvairios kitos autoritetingos institucijos bei politikai, kurių veiksmai bei pareiškimai šiandien dviprasmiški.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Edita Dranseikaitė teigia, kad pusė neapsisprendusiųjų taip niekada ir neapsispręs, nes jie - politiškai pasyvūs. “O tiems, kurie ketina apsispręsti, labai padėtų, jei jau dabar būtų paskelbta konkreti referendumo ir narystės ES data. Eurooptimizmas labai priklauso ir nuo bendro optimizmo: jei ekonomika kyla, žmonės ima vis labiau pasitikėti Seimu, Vyriausybe, tuomet ir eurošalininkų daugėja. Atkreipčiau dėmesį, kad neapsisprendusiesiems didelės įtakos turės ir tai, kaip bus pristatomi Lietuvos derybų su Europos Sąjunga rezultatai. Ar mes daugiau išsiderėjome nei kitos kandidatės, ar mažiau. Jei mažiau - žinoma, kils nusivylimas, ir kai kurie neapsisprendusieji gali tapti europriešininkais”, - sakė E.Dranseikaitė.
Šiandien daugiausiai neapsisprendusiųjų tarp 40-50 metų ir vyresnių nei 60 metų žmonių. Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, kaip pasikeis būtent šių žmonių gyvenimas, Lietuvai tapus ES nare, šiuo metu kalbama mažiausiai. Europos komitetas ir Užsienio reikalų ministerija jau daug nuveikė skleisdami informaciją apie Europos Sąjungą jaunimui, verslininkams, valdininkams, tačiau šie jau yra eurošalininkai ir jų agituoti nereikia. Prasmingiau būtų apžvelgti, kaip ES gyvena 40-50 metų ar vyresni žmonės, ir konkrečiais pavyzdžiais paaiškinti, kaip savo gyvenimą turėtų planuoti paprastas mūsiškis penkiasdešimtmetis.
Ir kalbant apie žemdirbius reikėtų šiek tiek keisti terminologiją. Jeigu jiems tiesiai sakoma, kad iš jūsų liks tik trečdalis, visi kiti turite aukotis, natūralu, kad kaimo žmonės iš visų jėgų priešinasi ir tampa aršiais europesimistais. Panašiai, matyt, elgtųsi ir valdininkai, jei dviem trečdaliams jų pasakytų, kad jūs esate nereikalingi ir turite aukotis Lietuvos ateities labui. Taigi intonacijos turėtų keistis aiškinant, kad vargą ir problemas dalysimės visi kartu.
V.Gaidžio manymu, neapsisprendusiųjų nuomonei vis dar nemažos įtakos gali turėti ir daugiau informacijos apie tai, kas atsitiktų, jei Lietuva netaptų ES nare. Konkretūs skaičiai, analizė bei aiškinimai, kad Lietuvai netapus ES nare šalis atsidurtų užribyje, matyt, paveiktų abejojančiuosius, o gal net ir euroskeptikus.
Kai “Vilmorus” Lietuvos gyventojų pasiteiravo, kas būtų, jeigu neįstotume į Europos Sąjungą, europriešininkai sutrikdavo ir neturėdavo ką atsakyti, jiems belikdavo sutikti, kad būtų taip pat blogai, kaip yra dabar. Vadinasi, net euroskeptikams neapsiversdavo liežuvis pasakyti, kad Lietuvai būtų geriau, jei ji neįstotų į Europos Sąjungą. Taigi esama tam tikro paradokso ir prieštaravimo: euroskeptikai teigia, kad Lietuvai tapus ES nare būtų blogai, bet ja netapus irgi būtų blogai, tačiau taip, kaip gyvename dabar, toliau gyventi nebegalime”.
Į klausimą, kaip jūs vertinate Lietuvos ir ES santykius bei kam jie naudingesni, prieš porą metų per 31 proc. apklaustųjų atsakė, kad naudingesni ES šalims. Ilgainiui taip manančiųjų sumažėjo iki 24 proc. Tuo tarpu tvirtinančių, kad santykiai naudingesni Lietuvai, daugėja. Nesikeičia tik tų žmonių, kurie įsitikinę, kad santykiai naudingi abiem pusėms, skaičius. Taip mano ketvirtadalis respondentų.
Kaip teigia ES integracijos ekspertai, svarbu žinoti, kokiose gyvenimo srityse, Lietuvai įstojus į ES, šalies gyventojai tikisi pagerėjimo, o kokiose - pablogėjimo. Iš 2000 m. lapkričio mėnesio “Vilmorus” atliktos apklausos paaiškėjo, kad yra tik viena pozicija, kurioje tikimasi ne pagerėjimo, o pablogėjimo: tai santykiai su Rusija. Visur kitur (dvidešimtyje pozicijų) tikimasi, kad padėtis pagerės.
Apskritai tik 4,9 proc. respondentų nurodo, kad jų gyvenimas pablogėtų, jei Lietuva įstotų į ES. 25 proc. sako, kad gyvenimas laipsniškai gerėtų, o 26,2 proc. - kad pradžioje pablogėtų, o paskui imtų gerėti. 21,1 proc. mano, kad jų situacija nepasikeistų.
Daugiausiai eurooptimistų šiuo metu yra Lietuvos miestuose. Tuo tarpu rajonuose europesimistų ir eurooptimistų skaičius pasiskirstęs praktiškai po lygiai. Europos komiteto generalinio direktoriaus pavaduotojo Klaudijaus Manioko teigimu, dauguma lietuvių nuomonę apie ES susidarė remdamiesi emocijomis: nemažai daliai vis dar daug įtakos turi autoritetingų giminaičių, kaimynų, mėgstamų politikų, ekspertų ar kunigų nuomonė. Tačiau ilgainiui vis daugiau gyventojų pageidauja argumentų kalbos, jie nebekreipia dėmesio į tikinimus, kad ilgainiui padidės kažkokia abstrakti šalies ekonominė gerovė, o bando įsivaizduoti, kaip jų pačių gyvenimas klostysis Lietuvai tapus ES nare, ir būtent tai nulems, kaip jie balsuos per referendumą.
1995 m. daugumos kaimo gyventojų požiūris į Europos Sąjungą buvo dar gana primityvus: manyta, kad mūsų šaliai įstojus į ES visi lietuviai iš karto praturtės. Šiuo metu viskas pasikeitę - žmonės skaičiuoja, analizuoja, kokios bus kvotos, ar jie galės realizuoti savo produkciją, su kokia konkurencija susidurs, ar jiems pakaks turimos kvalifikacijos. Viena vertus, žmonės bijo, kad Lietuvai tapus ES nare jie gali neišlaikyti didelių reikalavimų ir tempo, kita vertus, ši baimė juos verčia nuolat gilinti savo žinias, daug dirbti, o tai - greitos pažangos pagrindas.
Jau nedaug Lietuvos gyventojų apie ES mąsto tik kaip apie finansinį rėmėją, dauguma supranta, kad norint kažką gauti reikia ir duoti. Kita vertus, mūsų šalyje daugėja žmonių, manančių, kad
Lietuvai geriausia likti "amžinai stojančia", siurbti vadinamąją pagalbą iš ES, o mūsų įstatymai ir visa teisinė bei ūkinė veikla nori ar nenori ir taip jau yra arba greitai bus vykdoma pagal europinius standartus.
| Jeigu vyktų referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES, kaip jūs balsuotumėte? | proc. |
|---|---|
| Už | 49,2 |
| Prieš | 26 |
| Sunku pasakyti | 24,8 |
| Neapsisprendusiųjų | proc. |
|---|---|
| Vyrų | 21 |
| Moterų | 27 |
| Iki 29 m. amžiaus | 21,8 |
| 30-39 m. | 20 |
| 40-49 m. | 26,5 |
| 50-59 m. | 21 |
| 60 ir daugiau | 28,4 |
| Nebaigto vidurinio išsimokslinimo | 33,2 |
| Vidurinio išsimokslinimo | 23,5 |
| Aukštojo išsimokslinimo | 15 |
| Žmonės, kurių pajamos šeimos nariui iki 200 Lt | 29,9 |
| Žmonės, kurių pajamos šeimos nariui daugiau nei 501 Lt | 13,9 |
| Lietuviai | 23,4 |
| Rusai | 29 |
| Lenkai | 31,6 |
| Bedarbiai | 37,5 |
| Namų šeimininkės | 26,8 |
| Pensininkai | 27,4 |
| Specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą | 13,5 |
| Darbininkai | 22,5 |
| Moksleiviai, studentai | 14,5 |
| Jūs patenkintas ar ne ligšioliniais Lietuvos derybų su ES rezultatais? | proc. |
|---|---|
| Patenkintas | 31,1 |
| Nepatenkintas | 22 |
| Sunku pasakyti | 46,9 |
| Kas gali paveikti jūsų nuomonę dėl Lietuvos narystės ES? | proc. |
|---|---|
| Derybų rezultatai, sutarties su ES sąlygos | 62 |
| Žiniasklaida | 52,7 |
| Eurointegracijos ekspertų nuomonė | 45,8 |
| Žinomų visuomenės veikėjų nuomonė bei valstybės vadovų pozicija | 43,5 |
| Bažnyčia | 7,6 |
| Ką daugiau norėtumėte sužinoti apie Lietuvos stojimą į ES? (atviras klausimas, galima minėti tris teiginius) | proc. |
|---|---|
| Kokios stojimo pasekmės, kokia nauda | 17,8 |
| Ar pagerės ekonominis gyvenimas | 6,2 |
| Kas bus su žemės ūkiu | 5,8 |
| Daugiau suprantamos informacijos | 5,7 |
| Ar sumažės nedarbas | 5,3 |
| Kokius reikalavimus ir sąlygas Lietuvai kelia ES | 4,6 |
| Ar bus geriau gyventi paprastam žmogui | 2,6 |
| Koks stojimo mokestis, įnašai | 2,4 |
| Kaip gyvena žmonės ES | 2 |
| Ar pagerės pensininkų padėtis | 1,7 |
| Kaip vyksta derybos | 1,6 |
| Kokios bus galimybės dirbti užsienyje | 1,6 |
| Kokia bus socialinė apsauga, socialinės garantijos | 1 |
Neįstojimo į ES padariniai
| Teigiami padariniai | |
|---|---|
| Patys ūkininkautume, laikui bėgant ekonomika sustiprėtų | 4,8 |
| Išsaugotume nepriklausomybę | 1,4 |
| Būtume neutrali valstybė | 0,9 |
| Būtų geriau žemės ūkiui | 0,8 |
| Išsaugotume tautiškumą | 0,4 |
| Neigiami padariniai | |
|---|---|
| Lietuva taptų izoliuota valstybė | 5,4 |
| Susilpnėtų Lietuvos saugumas | 5 |
| Lietuva atsiliktų, vyktų lėtesnė plėtra | 8 |
| Blogėtų ekonominis gyvenimas | 4,5 |
| Prarastų rinkas | 2,3 |
| Nebūtų paramos/investicijų | 1,9 |
| Nebūtų judėjimo laisvės | 0,9 |
| Požiūris į ES | proc. | |
|---|---|---|
| Už | Prieš | |
| 1997 vasaris | 49 | 11 |
| 1997 rugsėjis | 38 | 20 |
| 1998 birželis | 45 | 17 |
| 1998 gruodis | 39 | 28 |
| 1999 birželis | 36 | 28 |
| 1999 gruodis | 29 | 35 |
| 2000 birželis | 41 | 26 |
| 2000 gruodis | 44 | 25 |
| 2001 birželis | 51 | 27 |
| 2002 vasaris | 55 | 21 |
| 2002 kovas | 49 | 26 |
| Jeigu vyktų referendumas dėl įstojimo į ES, kaip jūs balsuotumėte? (proc.) | Kaip per 6 mėn. pasikeitė jūsų nuomonė dėl stojimo į ES? (proc.) | |||
|---|---|---|---|---|
| Už | Prieš | Tapo palankesnė | Tapo nepalankesnė | |
| Rumunijoje | 80 | 6 | 28 | 4 |
| Bulgarijoje | 73 | 6 | 20 | 3 |
| Kipre | 67 | 22 | 42 | 15 |
| Vengrijoje | 60 | 12 | 19 | 7 |
| Slovakijoje | 56 | 23 | 18 | 14 |
| Lietuvoje | 53 | 21 | 18 | 9 |
| Lenkijoje | 52 | 22 | 19 | 14 |
| Čekijoje | 49 | 28 | 11 | 18 |
| Slovėnijoje | 49 | 30 | 11 | 20 |
| Latvijoje | 48 | 33 | 18 | 17 |
| Estijoje | 38 | 36 | 15 | 13 |
Šaltinis: Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Vilmorus”, Europos komisijos delegacija, Europos komitetas