Todėl dabar tik po trijų savaičių vyks pakartotinis Estijos prezidento rinkimų ratas. Naująjį šalies vadovą jau rinks vadinamoji rinkikų kolegija, kurią sudaro 101 parlamento deputatas bei 266 savivaldybių atstovai.
Beje, lygiai taip sudėtingai estai prieš penketą metų rinko ir dabartinį šalies vadovą Lennartą Meri.
Kitą sekmadienį prezidento rinkimai vyks ir dar vienoje kaimyninėje valstybėje, Baltarusijoje.
Ar galima laukti kokių nors netikėtumų po rinkimų šiose valstybėse bei jų santykiuose su Lietuva? - paklausėme Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mindaugo Jurkyno.
-Nemanau, kad po prezidento rinkimų Estijoje kas nors pasikeis. Šalies strateginiai tikslai, kaip ir Lietuvos, yra narystė ES ir NATO. Estijoje visos pagrindinės politinės jėgos, išskyrus radikalius ir neįtakingus kairiuosius, pritaria euroatlantinės integracijos siekiams. Todėl prezidento pasikeitimas neturėtų pakeisti nei Estijos užsienio
politikos orientacijos nei vidaus gyvenimo, nes Estijos prezidentas,
skirtingai nuo Lietuvos, yra daugiau simbolinė figūra, neturinti didelės įtakos vidaus politiniam gyvenimui. Lietuvos - Estijos santykiai turėtų išlikti pragmatiški ir paremti bendradarbiavimo principais, kuriuos daugiau ar mažiau sąlygoja tiek tie patys strateginiai valstybių tikslai tiek trišalės Baltijos valstybių bendradarbiavimo institucijos.
Po rinkimu Baltarusijoje tikėtini du variantai. Jei laimės opozicijos atstovas V.Gončarikas, galima viltis, kad sumažės Baltarusijos tarptautinė izoliacija. Tiesa, tai priklausys nuo paties naujo Baltarusijos prezidento, kuriam šalies Konstitucija suteikia plačius įgaliojimus, orientacijos. Baltarusija viena buvusios SSSR valstybių, kurioje sovietinė gyvensena, taip pat ir stiprus valstybinis ekonomikos reguliavimas, liko dominuoti. Todėl natūralu tikėtis, kad sovietinis
palikimas ir A.Lukašenkos režimo liekanos ženkliai veiks Baltarusijos vidaus ir užsienio politikos gyvenimą. Tiesa, nors V.Gončarikas - kol kas sunkiai prognozuojamas politikas, vis dėlto po A.Lukašenkos valdymo jis teikia vilčių.
Jei rinkimus Baltarusijoje vėl laimėtų A.Lukašenka, tai galima tikėtis
tolesnės Baltarusijos ir Rusijos valstybių integracijos. Taip Rusija išlaikytų savo įtaką Baltijos regione. A.Lukašenka sunkiai
prognozuojamas autoritarinis vadovas, bet panašu, kad ir toliau
Baltarusijoje liks komandinis ekonomikos reguliavimas, fasadinė demokratija su žmogaus teisių pažeidinėjimais. Begalė tarptautinių organizacijų kaip pvz., Freedom House jau nuo 1996 m. iki dabar Baltarusiją vadina viena nedemokratiškiausių šalių. Nors kita vertus, perrinktas A.Lukašenka, siekdamas ūkio atsigavimo, gali iš dalies atverti Baltarusijos rinką Vakarų investuotojams. Bet kartu politinė Baltarusijos ir Rusijos sanglauda turėtų išlikti. Lietuvai čia svarbu likti pragmatiška, nes geri kaimyniniai santykiai yra viena sėkmingos euroatlantinės integracijos ir taikaus sambūvio regione sąlygų.