Ūkio ministerijos (ŪM) Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius neslepia sėkmės recepto, tai – glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas. „O jį lemia aiškiai identifikuoti ir išreikšti abiejų pusių poreikiai: verslas žino, ko jam reikia iš mokslo, ir geba tuos poreikius suprantamai perteikti mokslui, tuo tarpu mokslas turi verslui reikiamų kompetencijų, kurios reikalingos ieškant naujų idėjų ir sprendimų, kuriant naujas technologijas ir produktus, − teigia jis.
2007-2013 m. ES laikotarpiu pasiekusi ambicingą tikslą – sukurti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą Lietuvoje, 2014−2020 m. ES finansiniame laikotarpyje Ūkio ministerija neketina sustoti: didžioji dalis investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir inovacijas bus skirta sukurtos infrastruktūros „įdarbinimui“ – aktyvioms inovacinėms veikloms.
Inovacijos daugelyje sektorių
Nors inovacijų srityje visuomet yra kur tobulėti, tačiau ir dabar Lietuva gali pasigirti pasaulį stebinančiais projektais didžiausią potencialą turinčiuose biotechnologijų, lazerių technologijų, informacinių ir ryšių technologijų bei elektrinės įrangos gamybos sektoriuose. Tai liudija visa eilė įvairiausių pavyzdžių.
Štai aukštųjų technologijų bendrovių ir užsienio investuotojų Visoriuose įsteigtuose medicinos, biofarmacijos ir saulės energijos technologijų tyrimų bei eksperimentinės gamybos centruose šiuo metu plėtojamos biotechnologijų, inovatyvios medicinos technologijų, molekulinės medicinos veiklos. Čia įsikūrusi UAB „Viltechmeda“ gamina eksportui skirtus medicininius švirkštinius siurblius, skirtus tiksliam ir saugiam vaistų dozavimui, o visoje Europoje žinoma bendrovė „Biotechpharma“ teikia visas biotechnologinės farmacijos paslaugas – nuo užsakomųjų mokslinių ekspertizių iki bandomųjų preparatų gamybos ikiklinikiniams ir klinikiniams tyrimams.
Dar vienas puikus pavyzdys – pasaulio biotechnologijų lyderė „Thermo Fisher Scientific“, kuri pasinaudojusi ŪM administruojama ES struktūrinių fondų parama, pastatė Integruotos molekulinės biologijos tyrimų centrą, visą Rytų Europą aprūpinantį molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktais.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai skirta finansinė parama – didelis postūmis ir UAB „Baltic Orthoservice“ projektui, kurio metu kuriami šlaunikaulio lūžių gydymo implantai bei metodika implantams, gydant klubo sąnario sutrikimus.
„Verta paminėti ir šalies pasididžiavimą – lazerių kūrėjus, kurie šiuo metu kuria lazerinį šaltinį, pakeisiantį įvairiuose įrankiuose šiandien naudojamus kietųjų metalų lydinius bei deimantines galvutes. Galima tik įsivaizduoti kokią tai įtaką turės pasaulinėje pramonėje“, − pasakoja D. Kucevičius.
Didelės naujovės Lietuvoje taip pat gimsta plėtojant saulės energijos elementų tyrimus, į įvairius drabužius integruojamus išmaniuosius prietaisus, ir kuriant kitus inovatyvius produktus.
Populiariausi – inovaciniai čekiai, daugiausia investicijų – Vilniuje ir Kaune
Pasak ŪM Inovacijų departamento direktoriaus, pagrindinės ŪM administruojamų struktūrinių fondų priemonės, kuriomis skatinama verslą ir mokslą dirbti kartu, tai – inovaciniai čekiai, priemonės, skirtos klasterizacijai plėtoti, įvairios iniciatyvos skatinančios jaunų technologinių verslų kūrimą, teikiant naujai įkurtoms įmonėms veiklos pradžios paslaugų paketą. „Visų jų tikslas – sukurti pagrindus ir erdvę verslo ir mokslo bendradarbiavimui“, − sako jis.
Per 2007−2013 m. ES laikotarpį pati populiariausia priemonė buvo inovaciniai čekiai. Pasinaudodamos ja, įmonės gavo nustatyto dydžio tikslinę finansinę paramą taikomiesiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, skirtai technologijoms, gaminiams ir paslaugoms kurti ir tobulinti: techninėms galimybių studijoms parengti, produktų maketams, prototipams, pramoniniam ir kitokiam dizainui sukurti ir pan.
ŪM administruojama parama moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai labiausiai telkėsi dviejuose šalies regionuose – Vilniuje ir Kaune.
„Tokią statistiką greičiausiai lėmė tai, kad, dėka šiuose miestuose besivystančių mokslo ir technologijų parkų, atviros prieigos laboratorijų, yra palankios sąlygos kurtis informacinių technologijų, robotikos, medicinos bei logistikos sritims, − įsitikinęs D. Kucevičius. Tuo tarpu Klaipėdos mokslo ir technologijų parke vystomos jūros technologijos ir jos aplinkos gerinimo projektai. Tai – specifinė sritis, todėl ir projektų šiame regione buvo mažiau“.
2014–2020 m.: daugiau galimybių, mažiau administracinės naštos
Naujame 2014–2020 m. ES finansiniame periode į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklą bus investuojama pagal Sumaniosios specializacijos strategiją, kurioje numatytos šešios veiklų kryptys.
Ūkio ministerijos Inovacijų departamento direktoriaus teigimu, pasirinktos sritys turi potencialo transformuoti visą Lietuvos ūkį, sustiprinti jo tarptautinį konkurencingumą bei prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo.
„Bus siekiama, kad inovacijų skatinimo sistema užtikrintų sklandų viso inovacijų ciklo funkcionavimą nuo naujo produkto idėjos gimimo iki šio produkto įvedimo į rinką, todėl bus dalinamasi rizika su įmonėmis, remiant idėjų patikrinimą, maketų ir prototipų kūrimą, jų testavimą, bandomąją gamybą, naujų produktų standartizavimo ir sertifikavimo veiklas, pirminę demonstracinę veiklą, bandymus laboratorijose (validaciją) prieš masinę gamybą bei pradinę rinkos analizę, − sako D. Kucevičius. - Taip pat bus tęsiama parama įmonių, mokslo ir studijų institucijų intelektinės nuosavybės kūrimui, jos apsaugai ir licencijavimui, remiant išradimų patentavimą, dizaino registravimą tarptautiniu mastu bei jų palaikymą, licencijų įsigijimą, nes tai yra neatsiejama inovacijų kūrimo dalis“.
Jis pabrėžia, kad naujame periode nebebus reikalaujama, kad įmonių sukurtas produktas būtų naujas rinkos lygmeniu, taip pat bus finansuojami ir įmonių lygmeniu naujai sukurti produktai. Tai padidins įmonių galimybes gauti finansavimą, nes dėl labai griežtų reikalavimų 2007–2013 m. periodu įmonėms įrodyti jų kuriamų produktų naujumą rinkos ar net pasauliniu lygmeniu buvo atmetama beveik pusė paraiškų.
FAKTAI IR SKAIČIAI
114,68 – tiek milijonų eurų investicijų pritraukta iš privataus sektoriaus įgyvendinant ŪM administruojamomis ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus.
474 – tiek naujų gaminių, paslaugų ar procesų prototipų sukurta, pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.
290 – tiek naujų gaminių ir paslaugų (iš visų sukurtų) jau plėtojami verslo rinkose.
779 – tiek ilgalaikių darbo vietų įvairiems specialistams sukurta plėtojant ŪM administruojamomis ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus.
3462 – tiek įmonių pasinaudojo konsultavimo, informavimo paslaugomis, susijusiomis su tarptautinėmis mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų programomis.