aA
Europa virsta atminties žeme, muziejuose talpinančia vis daugiau praeities, sako šiemet išleidusi knygą „Memorylands: heritage and identity in Europe today“ britų antropologė Šarona Macdonald. Nors vieni pastebi, kad plečiasi karų ir katastrofų eksponavimo bumas, kiti džiaugiasi po ilgų rekonstrukcijų atidaromais nacionaliniais muziejais.
Ustikos muziejus
© vikipedija nuotr.

Apie augantį norą išsaugoti kuo daugiau praeities, susijusios ne tik su geriausiuoju Europos kultūros palikimu, bet ir skauduliais domėjosi MyEP.

Traukiantis šiurpumas

Atminties manija ir karštine vadinamas poreikis plėsti paveldo industrija siejamas jau su 19 a. Vokiečių kultūros tyrinėtojas pastebi, kad pats muziejus šiandien suvokiamas kaip pasiūlymas visuomenei pasinaudoti išnykusio gyvenimo būdo galimybėmis. Vienas iš šiuolaikinio ekspozicijų bruožų – sutalpinti į muziejinę atmintį ne tik kultūros pasiekimus, bet ir žaizdas – karų, represijų, katastrofų palikimus. Tiesa, vis dar ginčijimąsi, ar tai tik pastarojo amžiaus mada, nes žmonijos susidomėjimas šiurpą keliančiais reliktais ir keliavimas į tokias skausmu ir kančiomis paženklintas vietas aprašomas dar naujųjų Europos amžių istorijoje.

Štai šiandien daugiausia tokio pobūdžio paveldo siejama su holokaustu, nors nestinga ir pavienių katastrofų liekanas eksponuojančių muziejų.

Lėktuvo pamėklė Italijoje

Šešerius metus Italijoje veikiantis Ustikai atminti skirtas muziejus Bolonijoje lankytojus kviečia susipažinti su lėktuvo katastrofos liekanomis. 1980 m. komercinis Douglas DC-9 modelio lėktuvas iš Bolonijos į Palermą skraidino 77 keleivius, po katastrofos neišgyveno nei vienas, kartu su įgula žuvo 81 žmogus. Vėliau žiniasklaidos dėl netoli lėktuvo kritimo vietos buvusios salos pavadintas Ustikos žudynėmis, incidentas sulaukė daug kontraversiškų sprogimo versijų. Beveik visas lėktuvo fiuselažas po nelaimės buvo rekonstruotas ir eksponuojamas muziejuje.

Prancūzų menininkas Christianas Boltanski muziejui sukūrė specialią instaliaciją, sudarytą iš 81 pulsuojančios lempos, pakabintos virš lėktuvo nuolaužų, 81 juodo veidrodžio ir 81 garsiakalbio, įrengto už veidrodžio. Iš garsiakalbių sklindantys balsai išsako tokius įsivaizduojamus pašnekesius tarp žuvusių keleivių kaip: „Atvykęs eisiu prie jūros“. Lankytojai gali susipažinti ir su katastrofos vietoje rastais asmeniniais skridusiųjų daiktais. Turas su gidu ir filmo peržiūra susidomėjusiems gali kainuoti 110-80 eurų.

Interaktyvūs amžininkų pasakojimai

Belgijoje, Ipre įkurtas muziejus „Flandrijos laukai“ supažindina su išgyvenusiųjų Pirmąjį pasaulinį karą istorija. Keturiolika skirtingų sektorių po rekonstrukscijos lankytojams prieinami nuo praėjusių metų. Istoriniame ir karą beveik sugriautame ir vėliau rekonstruotame pastate įrengtas muziejus istoriją pristato jos neidealizuodamas, veikiau – pasitelkus naujausias technologijas, parodydamas karo siaubą. Karą regėjusių žmonių istorijas pasakoja likę asmeniniai daiktai, interaktyvios instaliacijos. Lankytojai gali išvysti nuotraukų ekspozicijas, pasivaikščioti istorinėse vietose, siūlomi ir edukaciniai užsiėmimai. 2000 m. muziejus buvo apdovanotas Europos komisijos muziejų premija. Susipažinimas su muziejumi kainuoja nuo 1 iki 8 eurų asmeniui.

Koncentracijos stovyklų trauka

Aušvicas
Aušvicas
© Scanpix

Skaičiuojama, kad kasmet Aušvičas ir Dahau sutraukia virš milijono turistų. Buvusios nacių koncentracijos stovyklos teritorijoje įrengtas Aušvico-Birkenau muziejus viena dažniausiai turistų lankomų vietų Lenkijoje. Makabrišku tapusiu užrašu „Darbas išlaisvina žmogų“ paženklintai vietai atvykusieji paprastai paskiria ištisą dieną apžiūrėdami įkalintųjų barakus ir sargybos bokštelius. Ekspozicijose pateikiami buvusių kalinių asmeniniai daiktai, buitiniai rakandai, dryžuoti kalinių rūbai, iš kurių 2,1 tūkst. vis dar su belaisvių vardų kortelėmis, ir kalėjusiųjų sukurti meno kūriniai. Muziejaus kolekcijoje saugomi ir SS būrio, kankinusio įkalintuosius, daiktai, bei pačios mušimo lazdos, botagai, krematoriumų krosnių fragmentai. Daugiau nei 1,1 mln. kalėjusių žmonių gyvenimą perteikiantys vaizdai sukrečia dar ir šiandien, todėl nėra rekomenduojama lankytis vaikams iki 14 metų. Muziejaus lankymas grupėmis su gidu kainuoja apie 38 zlotus – 9 eurus.

Lietuviai nesureikšmina

Nyderlandų šiuolaikinės muzeologijos specialistas prof. Pieteris van Mensch pavasarį interviu Vilniaus universiteto mokslo žurnalui teigė, kad visgi dabar dauguma europinių projektų yra orientuoti į „malonų paveldą“, lyg pasaulis būtų maloni ir graži vieta. „Paveldo diskurse labai svarbu reflektuoti ir nemalonius praeities dalykus, tragiškus išgyvenimus, o tai būtina kompleksiniam paveldo suvokimui“,- sakė profesorius. 

Lietuviai trauminės patirties muziejų nesureikšmina ir neišskiria. Pasak Lietuvos muziejų asociacijos specialistų, muziejaus tikslas neturėtų būti lankytojo šokiravimas.

„Dažniausiai muziejai kelia sau uždavinius sudominti, supažindinti, pristatyti, parodyti kultūros, istorijos, gamtos paveldą ir tik jų pasirinktos formos kelia lankytojams emocijas, tarp kurių gali būti ir šokas. Tas pats šoko faktorius gali būti keleriopas: šokas, kad anksčiau to nežinojai, šokas, kad vyko tokie procesai, kad su žmonės galėjo taip elgtis, šokas dėl netikėtumo. Yra pasaulyje muziejų, kurie ir neturėdami jokios išskirtinės ekspozicijos ar nesiimdami jokių papildomų veiksmų,  kelia šoką vien savo buvimu - memorialinis muziejus Aušvice, Tuol Sleng Genocido muziejus Kambodžoje, Genocido aukų muziejus Vilniuje“, - pasakoja Lietuvos muziejų asociacijos atstovė Vaiva Lankelienė.

Nors lietuviai ir neišskiria trauminės patirties ekspozicijų, tokių nemažai sostinės muziejuose – Lietuvos genocido aukų, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus holokausto ekspozicijoje.

„Trauminės patirties eksponavimo muziejuose nevengiama, tai skatina permąstyti praeitį. Svarbu pastebėti, kad tai nėra mėgavimasis tuo. Man pačiam yra tekę būti Varšuvoje įsteigtame 1944 m. sukilimo muziejuje. Ekspozicija nėra tradicinė, tačiau labai paveiki – tarsi įsijauti į tų žmonių išgyvenimus, per jų asmeninius laiškus, fotografijas, vaizdo medžiagą“,- sako Vilniaus universiteto muzeologijos katedros lektorius Žygintas Būčys.

Lietuvos muziejų asociacijos duomenimis, šiuo metu Europoje naujų muziejų kūrimo tendencijų ryškių nėra dėl sumažėjusio finansavimo šiam sektoriui – džiugina tik po iki dešimtmečio trukusių rekonstravimo darbų duris atveriantys muziejai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (240)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (39)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Būsto rinka – visų laikų pike: kaip toliau keisis kainos ir palūkanos

Trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (73)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (145)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje (4)

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Koks fizinis aktyvumas ir mityba neabejotinai pagerins jūsų sveikatą, o kas tik pablogins savijautą?

Mityba ir fizinis aktyvumas yra du „stipriausi“ įrankiai, kuriuos tinkamai naudojant galime ne...

Dėl smurto prieš žmoną ir dukrą sulaikytas buvęs garsus serbų krepšininkas, pasaulio čempionas (14)

Serbijos žiniasklaida praneša, kad Belgrado policija areštavo 44-erių metų Milaną Gurovičių.

Aušra Bytautienė: nebereikės visiškai išeiti į pensiją (116)

Europos Komisija ištransliavo iškalbingą žinutę Lietuvai – prognozuojama, jog 2050 m. mūsų...

Tinginių maistas šventėms artėjant: silkė su saulėgrąžomis (1)

Neįsivaizduoju gyvenimo be silkės . Galiu ją valgyti su bulvėmis ir grietine, galiu valgyti su...