Suabejoti iniciatyvomis ir dienos svarba neleis ir internetinis puslapis www.internationalwomensday.com. Čia moteris pokyčiams dėl savęs ir kitų kviečia ne tik bendramintės, bet ir pasaulio lyderiai, garsios kompanijos, bendruomenės. Kad ir kaip gerai tos iniciatyvos beskambėtų, tiesa yra tokia, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje moterims, deja, vis dar pirmiausiai reikia tiesiog pagalbos ir saugios užuovėjos nuo sunkios kasdienybės.
Lietuva, apie kurią vengiama kalbėti
Moterų, patyrusių psichologinį, fizinį, ekonominį, seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, deja, nemažėja. Tačiau lietuvės pamažu mokosi apie tai kalbėti garsiai ir ieškoti išeičių. VŠĮ „Moters pagalba moteriai“ vadovė Ernesta Butkuvienė džiaugiasi dėl kiekvieno atvejo, kai moteris sąmoningai kreipiasi pagalbos pati. Tačiau dažnai pagalbos ieškojimą vis dar nulemia kiti veiksniai.
„Moterys, kurios kreipiasi pačios, jau rodo sąmoningumą, supratimą, kad taip gyventi negalima, nes tai žudo ją kaip asmenybę. Dažniausiai kenčia ir vaikai. Tokios moterys kreipiasi jau su „istorija“ – kalbama ne apie vieną smurto atvejį, nes, po pirmojo pagalbos neieškoma. Jas dažnai sustabdo įvairūs grasinimai, gąsdinimai ir žeminimas, kad „Ką tu viena, pati nieko nesusitvarkysi!“. O tais atvejais, kai moterys kreipiasi paskatintos tarnybų, jau kalbama apie vaikų paėmimą ir panašiai. Labai sudėtinga tuo atveju, kai pats žmogus nėra motyvuotas tiems pokyčiams“, - apie skaudžią realybę primena E. Butkuvienė.
Lietuvoje moterys taip pat save dažnai pirmiausiai mato kaip smurto artimoje aplinkoje kaltininkes, o ne aukas. Ir priversi moterį išgirsti, kad yra kitaip reikia ilgo ir kantraus darbo.
„Taip, kaltė dažnai suverčiama, sumetama moteriai ir ji ją prisiima. Tokių atvejų tikrai pasitaiko. Joms labai reikia pastiprinimo ir padrąsinimo. Įtikinimo procesas, kad tai nėra jos kaltė, kad tai yra tarpusavio santykiai, kuriuose dalyvauja du žmonės ir viskas priklauso ne nuo vieno žmogaus, yra ilgas. Smurto atvejais dažnai būna moteris apkaltinama – „Tu pati kalta, kad išprovokavai!“. Jei moteris ateina su ta nuostata, tai reikia tikrai nemažai padirbėti, kad būtų atstatyta jos savivertė ir parodyta, kad tai nėra jos vienos atsakomybė“, - apie moteris sutraumavusias patirtis pasakoja specializuoto pagalbos centro ekspertė.
Anot E. Butkuvienės, situacija gerėja, tačiau tai tik pradžia – norint padėti moterims Lietuvoje dar laukia daug darbų.
„Gerinimo daugelyje sričių dar reikia. Labai svarbu, kad turime apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kad yra specializuotos pagalbos centrai. Bet šios paslaugos dar nėra gerai išvystytos. Trūksta tų pačių krizių centrų, kur būtų galima moterims ir apsistoti, gauti laikiną prieglobstį su visomis kitomis specialistų paslaugomis. Tame pačiame Kaune mes tokio neturime. Reikalingas ir šioje srityje dirbančių tarnybų tarpusavio bendradarbiavimo gerinimas ir stiprinimas. Būtinas aktyvumas ir teikiamų paslaugų kokybės kėlimas.“
Moterų pragaras šalia mūsų
Tautiečių vargai po pastrasiais mėnesiais žiniasklaidoje mirgančių pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje tampa vis aiškesni. Bet tokia informacija neturėtų skatinti koncentruotis vien į tai, kas vyksta „savame kieme“. Į Europą kiekvieną dieną atvyksta ne viena ir ne 10 moterų, kurios per pavojingą kelionę į senąjį žemyną gelbstisi nuo dažnam nesuvokiamo siaubo.
Prieglobsčio prašančios ir su pabėgėlių srautais atvykstančios moterys nekalba tik apie psichologinį smurtą ar grasinimus. Jų patirtyse kartojasi siaubingi žodžiai: pagrobimai, fizinis smurtas ir žalojimas, prievartinės santuokos, išprievartavimai, lytinių organų žalojimas arba apipjaustymas , „garbės nusikaltimai“.
2016 metų duomenimis, jau praėjusių metų pradžioje UNICEF įspėjo, kad pirmą kartą nuo migrantų ir pabėgėlių krizės Europoje pradžios, didžiają dalį prašančiųjų pagalbos sudaro nebe vyrai, o moterys ir vaikai. Tai reiškia, kad Europoje saugumo ieško labai pažeidžiami asmenys. Jų kelionėse į Europą ir per ją – iki išsvajotųjų valstybių – moterys dar patiria daugybę pavojų – pabėgę nuo karo ir prievartos, joa bet kada vėl gali tampti prekeivių žmonėmis ar prievartautojų aukomis.
„Iš Eritrėjos išvykau su dar 64 vyrais, moterimis ir vaikais. Dauguma jų buvo giminės. Mūsų kelionė truko ilgiau nei 11 mėnesių, mes keliavome per 5 valstybes. Mane tris kartus buvo pagrobę dykumų plėšikai – patyriau, ką reiškia grupinis prievartavimas. Europos krantus galiausiai pasiekėme beveik skęsdami gabentojų valtyje, kai aplink jau buvo pilna paskendusiųjų kūnų. Tik trys iš iškeliavusiųjų išgyvenome kelionę ir pasiekėme Švedijos krantus“, - pasakoja savo vardo nenorėjusi skelbti moteris, kurią globoja Švedijos „Caritas“.
Ir tai tik viena istorija. Neskaitant „oficialių“ karo zonų kaip Sirija, moterų pragaru žemėje tarptautinės organizacijos skelbia net 10 valstybių - Afganistaną, Demokratinę Kongo Respubliką, Iraką, Nepalą, Sudaną, Gvatemalą, Malio Respubliką, Pakistaną, Saudo Arabiją ir Somalį.
Ir tai tik pačių pavojingiausiųjų sarašas, kur moterys visiškai priklausomos nuo vyrų, baudžiamos už vyrų nusikaltimus ir kankinamos dėl to, kad yra per silpnos ar nepajėgios apsiginti.
ES mokosi ištiesti pagalbos ranką
Vienu didžiausių išbandymų ES per visą jos istoriją tapusi pabėgėlių ir migrantų krizė atskleidė daug Sąjungos spragų. Tarp jų ir pokyčių reikalaujanti ES migracijos ir prieglobsčio politikos reforma. Visos 2016-ųjų metų pastangos adaptuoti turimą instrumentą ir įtikinti šalis nares juo vadovautis vaisių duoda dar tik pamažu. Be to, po pabėgėlių kvotų šalims narėms paskirstymo, ne vienos šalies piliečiai ir netgi valdžia atvirai reiškia nepasitenkinimą dėl privalomos pabėgėlių adaptacijos.
Nepaisant tokios situacijos, Europos Parlamentas pasiryžo nubrėžti gaires, kaip migracijos ir prieglobsčio politikos reforma turėtų atspindėti ir į Europą besikreipiančių moterų ir mergaičių poreikius.
Rezoliucijoje, kuriai pritarė didžioji parlamentarų dauguma, tvirtinama, kad ES migracijos ir prieglobsčio politikos reforma turi geriau apsaugoti pabėgėlio statuso siekiančias moteris, bėgančias nuo savo šalyse gresiančio persekiojimo ar seksualinės prievartos. Tos, kurios ryžtasi pavojingai kelionei į saugias šalis turėtų būti apsaugotos bent nuo papildomų kliūčių prie ES išorės sienų ir jau patekusios į Europą.
Europos Parlamentas ragina smurtą ir diskriminaciją dėl lyties, įskaitant išžaginimą, seksualinį smurtą, lytinių organų žalojimą, smurtą šeimoje ar priverstinę santuoką, pripažinti tinkamu pagrindu prašyti prieglobsčio ES. Be to skatinama vengti sulaikyti vaikus, nėščiąsias ir žindančias moteris bei kuo skubiau teikti pagalbą žaginimo, seksualinio smurto ir prekybos žmonėmis aukoms.
Turint omeny krizės mastą ir žmonių reakcijas parlamentarai siūlo pokyčius pradėti nuo konkrečių priemonių, kurias gali įgyvendinti kiekviena šalis narė. Tarp jų ¬- prašymai migrantų ir pabėgėlių priėmimo centruose įrengti atskirus moterims skirtus tualetus, dušus ir miegojimo vietas, paskirti joms moteris vertėjas ir konsultantes, užtikrinti vaikų priežiūros paslaugas.