aA
Europos pareigūnai maždaug nuo 2011 metų vidurio žinojo, jog JAV galbūt renka duomenis apie Europos Sąjungos (ES) piliečius. Specialistai tvirtina, jog Europos valstybės narės tiesiog nepanoro veltis į rimtesnį konfliktą su savo sąjungininku Vašingtonu, rašo Vokietijos leidinys „Deutsche Welle“.
© Shutterstock nuotr.

Europoje dėl JAV nacionalinio saugumo agentūros vykdomos PRISM duomenų rinkimų programos masto kilo nemenkas pasipiktinimas.

Tačiau specialistų iš Europos JAV aktyvisto Edwardo Snowdeno atradimai ir pastebėjimai pernelyg nenustebino.

„Tai, ką E. Snowdenas atskleidė apie PRISM, jau gana ilgai buvo žinoma gerai informuotų ir suinteresuotų pareigūnų“, - teigia Vokietijos tinklaraščio nerzpolitik.org autorius Benjaminas Bergemannas, taip pat priklausantis ir organizacijai „Digitale Gesellschaft“.

2012 metais Europos Parlamentas užsakė tyrimą, kurios rezultatai atskleidė, jog JAV pareigūnai bent jau teoriškai tikrai gali nuo 2008 metų pasiekti ES piliečių duomenis. Tyrimo autoriai Europos pareigūnų atžvilgiu buvo nusiteikę itin griežtai ir reikalavo veiksmų.

Pačioje ES niekas net neįtarė, jog įmanomas masinis politinis duomenų rinkimas, teigia tyrimo autoriai. Sunku patikėti, bet nuo 2011 metų „Nei Europos Komisija, nei valstybių narių įstatymų leidėjai, nei Europos Parlamentas turėjo kokių nors duomenų apie FISAAA 1881a“.

FISAAA 1881a – 1978 metų JAV užsienio žvalgybos akto pakeitimo, priimto 2008 metais, dalies pavadinimas. Šioje 2008 metais įsigaliojusio pakeitimo dalyje JAV žvalgybos agentūroms suteikiama teisė rinkti informaciją, saugomą JAV debesų kompiuterijos paslaugų tiekėjų serveriuose.

ES tyrimo autoriai perspėjo, jog JAV pareigūnai turi prieigą ir prie ne Amerikos piliečių asmeninių duomenų, saugomų vadinamuosiuose duomenų debesyse. Tyrimo išvados skelbia – ES nepasirūpino savo piliečių duomenų apsauga.

Dėmesys Kinijai ir Rusijai

Europiečiai labai ilgai visą savo energiją skyrė kovai už vartotojų teisų apsaugą internete ir pasipriešinimui kibernetinėms atakoms, teigia „Centre d'Etudes sur les Conflits“ specialistas Julienas Jeandesbozas.

Anot J. Jeandesbozo, ES dėmesį skyrė ne konkrečios valstybės veiklai internete, o tai ir buvo didžioji klaida. Europa kalbėjo apie programišius, tapatybės vagystes ir interneto bendrovių veiklos reguliavimą. Diskusija konkrečios valstybės galimai keliamų pavojų tema pasisukdavo itin retais atvejais. O ir tada dėmesys buvo telkiamas tik į Rusiją ir Kiniją.

J. Jeandesbozas įsitikinęs: ES pastangas nematyti, ką veikia JAV šnipai, galima paaiškinti politinėmis priežastimis. „The Patriot Act“ įstatymas, po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Vašingtonui suteikęs plačias šnipinėjimo ir sekimo galimybes, ES taip pat susilaukė prieštaringų vertinimų ir buvo ne kartą viešai aptarinėjamas. J. Jeandesbozas sako, jog kovoti su kibernetiniais nusikaltėliais – viena, o priešgyniauti JAV valdžiai – visai kas kita.

Daugumos ES valstybių narių valdžiai JAV yra itin svarbios sąjungininkės ir verslo partnerės, be to, Amerika – viena iš pasaulinių interneto tiekimo lyderių.

Ką žinojo Europos žvalgybos agentūros?

Kaip skelbia Jungtinės Karalystės dienraštis „Guardian“, Europos žvalgybos agentūroms Amerikos vykdytas šnipinėjimas galėjo būti naudingas. „Guardian“ rašo, jog Jungtinių Valstijų Nacionalinio saugumo agentūros atitikmuo Jungtinėje Karalystėje – GCHQ – patys pasinaudojo Amerikos žvalgybos duomenimis, surinktais per PRISM programą.

Kiekvienas Europos pilietis, besinaudojantis „Facebook“ ir „Google“, turėtų žinoti, jog jų asmeniniai duomenys gali pateikti į PRISM, teigia tinklaraštininkas B. Bergemannas.

„Kas nors galėtų atrėžti – kam JAV domėtis manimi? Tačiau nederėtų pamiršti, jog toks duomenų kaupimas aktualus ir Europos baudžiamojo teisingumo sistemoms, taigi visai įmanoma interesų koalicija“, - sako tinklaraštininkas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Sudėtingas Nausėdos sprendimas – ar bus nueita Grybauskaitės pėdomis (1)

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimas tik gilina konfliktą tarp prezidento Gitano...

Prieš karines pratybas – gėdingos Rusijos laivo nesėkmės (457)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsilankė aneksuotame Sevastopolyje, kur sausio 9-ąją vyko...

Vėžį įveikęs Šarūnas turi gerą žinią kitiems onkologiniams pacientams: čia galite sulaukti pagalbos (6)

„Tai man nutiko jauname amžiuje. Vadinasi, studentiškų metų nepraleidau klubuose su cigarete...

Kijeve atsisveikinama su Irane įvykusios aviakatastrofos aukomis (18)

Kijevo Borispolio oro uoste vyksta atsisveikinimo su žuvusiais Irane numušto Ukrainos aviakompanijos...

Artėjant rinkimams prastos žinios „valstiečiams“: apklausa parodė, ką žmonės mano apie Vyriausybę (246)

Kaip rodo naujausios atliktos gyventojų apklausos, pastarąjį mėnesį labiausiai traukėsi Lietuvos...

Atliekų tvarkymas brangsta: mano, kad kainų augimą pažabotų rūšiavimas (34)

Kėdainių rajono politikams artimiausiu metu neišvengiamai reikės priimti ypač sudėtingą...

Ši baisi liga prasideda staigiu ir nepakeliamu skausmu viršutinėje pilvo dalyje: susirgusiųjų mirtingumas daugiau nei didelis (8)

Ne veltui nuolat girdime perspėjimus apie saikingą alkoholio vartojimą: mėgstantys pakelti...

Užkalnis: tokie restoranai gyvuos ilgai ir laimingai pasakė gavęs 250 Eur sąskaitą (226)

Čia sėkmės istorija, ir jeigu norite sėkmės restoranų versle, tiesiog perskaitykite šį...

Alvydas Šlepikas apie tarptautinį pripažinimą atnešusią knygą: ji buvo parašyta tiesiog iš būtinybės (1)

Vienu iš pernai Lietuvą garsinančių kultūros įvykių tapo tarptautinis dėmesys Alvydo...

Po vyriausybės pakeitimo Putinas prakalbo apie valdžios perdavimą (68)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė nenorintis, kad valstybės vadovas šiuolaikinėje...