Kaip praneša „New Europe“, Graikijos azartinių lošimų kompanija „OPAP“ buvo laikoma „valstybine įmone“. Per pastaruosius kelerius metus, EK surengė eilę detalių tyrimų dėl „OPAP“ tam, kad būtų įvertinta šios kompanijos teisė vadintis „valstybine įmone“.
Viskas prasidėjo praėjusių metų liepos mėn., kai „OPAP“ privatizacijos procedūra – dalis bendrojo privatizacijos vajaus, apėmusio Graikiją dėl Europos Sąjungos (ES), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) šiai šaliai skirtų nurodymų, - jau buvo pasiekusi finalinį etapą – didžiosios „OPAP“ akcijų dalies pardavimą, tačiau reikalai strigo, nes buvo iškeltos kriminalinės bylos dėl dviejų sutarčių.
Atsakydama į gerai žinomo Graikijos politiko ir Europos Parlamento (EP) nario Theodoroso Skylakakiso, priklausančio Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijai, klausimą, EK informavo EP, kad padarė išvadą, jog „OPAP“ „neatitinka 2004/18/AC direktyvoje nurodytų kriterijų, todėl negali būti laikoma valstybine įmone bei negali sudaryti valstybinėms įmonėms leistinų visuomeninių darbų, viešųjų paslaugų bei technologijų tiekimo sutarčių pagal ES viešųjų pirkimų taisykles.“
Tačiau tai – ne tik „graikų tragedija“, ji gali peraugti į „europietiškąją tragediją“, kur „choru“ taps Europos jaunimas, sužavėtas azartinių žaidimų „sirenų“ dainomis, o visuomenės ir ES neapsižiūrėjimas bus ignoruojamas dėl stebėtino ir nepaaiškinamai pasikeitusio požiūrio į „valstybines įmones“.
Atsižvelgdama į visuomeninės nuomonę dėl tokio staigaus vertinimo pasikeitimo bei remdamasi 1049/2001 Reglamentu dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija, „New Europe“ paprašė pateikti su šiuo atveju susijusius dokumentus. Galbūt teisinė išvada dėl „OPAP“ įmonės statuso pakeitimo bei visi kiti susiję dokumentai taps tuo saulės spinduliu, apšviesiančiu šią paslaptingą istoriją.