„Europoje vis garsiau šnekama, kad keliais rieda per daug sunkvežimių. Sunkvežimiai teršia orą, gadina kelius, sukelia nemažai eismo įvykių. Todėl geležinkelis tampa prioritetiniu transportu. „Žaliosios“ tendencijos anksčiau ar vėliau pavirsta realiais sprendimais.
Kai Europa vis daugiau krovinių perkelia ant bėgių, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys – ne, tampame nekonkurencingi. Todėl „Rail Baltica“ būtina. Turime prisijungti prie Europos transporto koridorių“, - įsitikinęs Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos LINEKA atstovas ir logistikos bendrovės „Nordcarrier Baltic“ direktorius Audrius Pačkauskas.
Nauda Marijampolei
Ekonominę „Rail Baltica“ naudą turėtų pajusti ir Marijampolė. Miesto gatvėse ir regiono keliuose turėtų ne tik sumažėti sunkvežimių, krovinius vežančių Vakarų – Rytų kryptimi, bet vakarietiška geležinkelio vėžė turėtų paskatinti logistikos centrų ir pramonės parkų plėtrą.
Numatyta, kad vakarietiško standarto geležinkelio atšakos galėtų pasiekti ir Marijampolėje įsikūrusias įmones, kurios turėtų didesnį logistikos galimybių pasirinkimą ir galėtų efektyviau plėtoti savo veiklą.
Projektuotojai numatė ir galimybę prie „Rail Baltica“ trasos prijungti europinės vėžės atšaką iki laisvosios ekonominės zonos Baraginėje, kur planuojama plėtoti logistikos verslą, apdirbamąją ir lengvąją bei maisto pramonę bei privilioti investuotojų iš Skandinavijos bei Tolimųjų Rytų. „Rail Baltica“ atšaka gerokai padidintų šio pramonės parko patrauklumą investuotojams.
Paskatins regionų plėtrą
„Akivaizdu, kad „Rail Baltica“ sudarys kur kas geresnes sąlygas keleiviams ir kroviniams gabenti, logistikai ir intermodaliniams pervežimams. Tai neabejotinai paskatins ir šalies, ir regionų plėtrą.
Tarptautiniai kroviniai bus gabenami efektyviau. Traukinių, keleivių ir krovinių srautas išaugs, tačiau vežimo laikas sutrumpės, o kokybė pagerės“, - privalumus vardijo „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.
Be to, Lietuvai atsiveria unikali galimybė tapti jungtimi tarp Vakarų ir Rytų, nes čia susikirs dvi geležinkelių sistemos – rusiškojo ir europietiškojo standarto. Tad Lietuva galės tapti geležinkelio tranzito šalimi ir plėtoti intermodaliuosius logistikos terminalus.
„Transportas brangsta, o vežti didesnius krovinių kiekius geležinkeliu pigiau ir pastaruoju metu geležinkelio privalumai tik ryškėja. Degalai per ilgą laikotarpį pabrango, vairuotojai nori didesnių algų, kelių mokesčiai didėja. Viską sudėjus geležinkelis tampa vis patrauklesne alternatyva.
Geležinkelis irgi modernėja. Šiuolaikinės galimybės leidžia krovinius gabenti su visa puspriekabe. Kai sunkvežimiai kelia vis daugiau problemų dėl ekologijos, taršos, spūsčių ir sąnaudų, modernus geležinkelis tampa tiek ekonomiškai, tiek ekologiškai patrauklia alternatyva“, - sakė A. Pačkauskas.
Bendroje Europos Sąjungos aplinkosaugos strategijoje numatyta, kad iki 2050 metų geležinkeliais ir jūra bus gabenama pusė visų krovinių. Šiandien didelė dalis jų vežami keliais.
Užsakymo numeris: Nr. 20150423/01