Atkakliai siūliusi stiprinti karinį ES vaidmenį, ji paskelbė, kad 28 šalių užsienio reikalų ir gynybos ministrai „vienbalsiai“ pritarė šiam projektui.
„Šiandien mes nusprendėme įsteigti MPCC (Karinių operacijų planavimo ir vykdymo centrą, angl. Military Planning Conduct and Capability facility), kuris vadovaus ES karinėms „neadministruojamoms“ (non-executive) misijoms“, – sakė ji žurnalistams.
„Neadministruojama“ operacija skirta kitai šaliai palaikyti tik patariamuoju vaidmeniu.
Planuojama vadavietė prižiūrėtų tokias Europos Sąjungos „neadministruojamas“ operacijas, per kurias ginkluota jėga nėra naudojama – pavyzdžiui, civilines ir karines mokymų misijas Malyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Somalyje savigynos tikslu.
Be to, ES vykdo Viduržemio jūros centrinėje dalyje operaciją „Sophia“, turinčią įgaliojimą stabdyti migrantus gabenančius žmonių kontrabandininkus, ir operaciją „Atalanta“ – dalį tarptautinės kovos su piratavimu misijos prie Rytų Afrikos kyšulio.
Šios operacijos turi savus vadovavimo centrus, ir jie išliks atskiri.
F.Mogherini pažymėjo, kad šis sprendimas yra milžiniškas ES žingsnis į priekį po dešimtmečius trukusio susiskaidymo, svarstant klausimą, koklio gynybos vaidmens turėtų imtis Bendrija, ypač tam priešinosi išstoti iš ES pasirengusi Britanija.
Ji pabrėžė, kad galima „didžiuotis“ sutarus dėl šio centro.
„Ši sritis yra viena iš tų, kuriose per Europos Sąjungos istoriją nuomonės buvo tradiciškai skirtingos, nuo pat šeštojo dešimtmečio, kai mes kovojame gynybos srityje“, – sakė F.Mogherini.
Britanijai referendume nubalsavus už „Brexit“, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pernai rugsėjį paragino įkurti bendrą ES gynybos vadavietę. Jis atgaivino idėją, kuri Bendrijoje buvo svarstoma jau daug metų.
Būsimasis centras, įsikursiantis Briuselyje, turės mažesnį personalą ir bus vadovaujamas civilio direktoriaus, o ne karinio vado, siekiant išvengti per didelės orientacijos į karybos sritį, praėjusią savaitę sakė ES šaltiniai.