aA
Labiausiai nuostabą keliantis dalykas dėl sunkumų, jau kurį laiką krečiančių Europos Sąjungą (ES), yra tai, kad nėra aišku, apie kokią krizę kalbama.
© Scanpix

Aiškaus pavadinimo neturinti krizė

Štai keletas terminų, kuriais politiniame, žiniasklaidos bei akademiniame kontekste apibūdinama krizė: pasaulinė krizė, euro krizė, euro zonos krizė, valstybinių įsiskolinimų krizė, finansinė krizė, prekybinio disbalanso krizė, konkurencingumo krizė, periferijos įsiskolinimų krizė, Europos įsiskolinimų krizė, mokumo krizė, Graikijos, Kipro, Vokietijos krizė.

Vokiečių filosofas Jurgenas Habermas buvo pirmasis, panaudojęs išsamų terminą Europoje susidariusios situacijos apibūdinimui – „Europos Sąjungos krizė“. Susidūrėme su politine krize, kuriai įtakos turėjo ekonominė globalizacija, kuri, savo ruožtu, sukėlė politinę globalizaciją – tendenciją, kuri kur kas ryškiau jaučiama Europoje. Tai politinė krizė, kurią sukėlė konfliktas tarp ES tikslų dėl ateities modelio.

Kaip teigia J. Habermas, teigiamas tačiau netikėtas šalutinis krizės efektas – ekonominių motyvų gudrybė ar jų trūkumas, grąžinęs Europos ateities klausimą atgal į politinę darbotvarkę“ J. Habermo nuomone, dabartinė įtampa tarp didžiausią įtaką turinčių ES valstybių bei ginčai tarp Berlyno, Paryžiaus, Londono ir kitų Europos sostinių atspindi gilų konfliktą dėl ES tikslų. Pavojuje atsidūrė pats ES modelis, o ne kasdieninis krizės administravimas ar varganas dabartinės situacijos gelbėjimas.

Glaudesnė Europa, geresnė Europa, stipresnė Europa

Koks gi yra ES ateities modelis, kurio vadovaujasi ES lyderiai, intelektualai ir sprendimų priėmėjai? Kas yra Europa, kokia ji bus po 20–50 metų? Negalima pamiršti ir populiariosios glaudesnės Europos frazės, tačiau sudėtinga apibrėžti, ką gi reiškia glaudesnė Europa, kai nėra tiksliai žinoma, ką gi apima pati Europos sąvoka.

Pakapsčius giliau, paaiškėja, kad glaudesnė Europa reiškia daugybę dalykų labai dideliam žmonių skaičiui. Ar Europa turėtų tapti federacija ar viršvalstybine demokratija? Kalbame apie europeizaciją ar kelis kartus spartesnę tarpvyriausybinio tipo Europą? Jei taip vadinama federalistinė perspektyva taps dominuojančia, kokio tipo federacija tai bus: Jungtinės Europos Valstijos, Europos supervalstybė ar valstybių federacija? Ar ES reiškia 28 valstybes nares, ar tik euro zoną? Mūsų nuomone, politinės sąjungos raginimai skirti labiau euro zonai, o ne visai ES. Žiniasklaidoje minimos dar niūresnės perspektyvos, jog ES gali tapti Disneilendu turistams iš Kinijos.

Euroskepticizmo suvienyti

ES ateities modelis – tai ne tik mažos ekspertų grupelės galvos skausmas, šis klausimas turi milžinišką simbolinę reikšmę. Ar Europos vizija įkvepia ES gyventojų atsidavimą Europos idėjai, kurios ateities vizija braška?

Statistika šiuo klausimu liūdna. Stebimas ryškus tikėjimo ES mažėjimas Ispanijoje, Vokietijoje ir Italijoje, kurios istoriškai vertinamos kaip proeuropietiškos. Ryškiausias tikėjimo ES sumažėjimas užfiksuotas Ispanijoje, kur 72 proc. respondentų linkę nepasitikėti ir tik 20 proc. linkę pasitikėti ES. 43 proc. visų ES gyventojų vadina save euroskeptikais, o 40 proc. – eurooptimistais, tuo tarpu 17 proc. neturi šiuo klausimu aiškios nuomonės.

Antieuropietiškos Europos kovos

Kodėl šios tendencijos ES yra svarbesnės nei kitoms geografinėms teritorijoms? Kaip pasakė vienas lenkų filosofas, Europa – tai suvokimas, o ne geografija. Šis suvokimas turi būti sukurtas, juo turi būti pasidalinta bei jis turi būti išsaugotas bendraujant. Mes visi puikiai žinome, kad bendravimui labai svarbus pasitikėjimas. Antra, Europos projektas atsidūręs tokiame dideliame pavojuje dėl to, kad susiduriama su renacionalizacijos galimybe ar bent jau galimybės iliuzija.

ES yra postnacionalinė realybė, ji turi būti kuriama ir atkuriama, o dėl pasitikėjimo turi būti nuolat kovojama. Krizė atskleidė šį norą žengti žingsnį atgal.

Pabaigai verta paminėti, kad euroskepticizmas nėra toks jau blogas, jis atskleidžia susidomėjimą, baimes, susirūpinimą ir netgi atsidavimą.

Dr. Alina Bargaoanu – Bukarešto nacionalinio politikos mokslų ir viešojo administravimo universiteto (Rumunija) rektorė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva gerovės valstybę kuria iš likučių: kol vieni murkdosi skurde, kiti lepinasi privilegijomis (105)

„ Gerovės valstybė “ – šis terminas ne kartą nuskambėjo Gitano Nausėdos rinkiminėje...

Vieniša mama dirbo per du darbus, bet kai prireikė pagalbos, valstybei pasijuto „per turtinga“ (27)

Viena auginau vaikus, dirbau per du darbus, tačiau staiga tapau per turtinga, – taip į DELFI...

Nerimaujama dėl centrinių bankų vaidmens skaitmeninių pinigų revoliucijoje (1)

Pasak Tarptautinių atsiskaitymų banko (Bank for International Settlements, BIS) vadovo, centriniai...

Etan Bernstein ir Ben Waber

Tiesa apie atviruosius biurus: yra priežastys, kodėl jie būna neveiksmingi

Atrodo, kad darbuotojams bendradarbiauti dar niekada nebuvo lengviau. Darbovietėse kabinas pakeitė...

Gydytoja sukritikavo populiarius vaistus nuo peršalimo: pasijaučiate apgaulingai gerai, bet situaciją tik pabloginate

Tikriausiai ne kartą vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, skubate į vaistinę ir jau...

Draugas nusprendė papasakoti apie paskutines Freddie Mercury gyvenimo dienas: poelgis mirties patale padėjo jam mirti ramiau

Legendinis grupės „Queen“ vokalistas Freddie Mercury viešai prisipažino apie savo kovą su...

Paneigtas mitas, kad kambariniai augalai naudingi

Drekselio universiteto mokslininkai (JAV) paneigė mitą apie tai, kad kambariniai augalai valo orą...

Praėjo 3 metai, kol Kornelija išdrįso pasakyti, kas su ja vyksta: simptomai tokie baisūs, kad gyvenimui vietos nebelieka (12)

Dvigubas gyvenimas: vienas – išoriniame pasaulyje, kitas – kai lieki vienas su savimi. Daugybė...

Staigmena Vilniaus vairuotojams: greičio matuokliai Vakariniame aplinkkelyje ėmė veikti kitaip (104)

Prie Vilniaus Vakarinio aplinkkelio eismo tvarkos įpratę vairuotojai sulaukė staigmenos. Trys...

Slaptos policijos operacijos užkulisiai – kaip buvo sulaikytas ginkluotas narkotikų prekeivis (78)

Ką jaučia pareigūnai, kurie privalo sulaikyti ginkluotą ir nelabai ką prarasti turintį...