- Ar daug keliauji užsienyje? Kokių šalių kelius teko išbandyti pastaruoju metu?
- Taip, keliones automobiliu labai mėgstu. Teko apkeliauti jau daugumą Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių. Šiuo metu lenktyniauju Lenkijoje, todėl dabar būtent jos keliais naudojuosi dažniausiai. Nors treniruotis tenka vykti ir į Belgiją, ir net Italiją.
- Kas labiausiai krito į akį važinėjant užsienyje?
- Labiausiai mane stebina kalnų keliai, kurių priežiūra, mano manymu, reikalauja ypatingo dėmesio ir lėšų. Lietuvai tam tikra prasme pasisekė, jog kalnų kelių neturi. Taip pat Europoje daugėja mokamų kelių, prie ko mes irgi nesame dar pratę. Dideliuose kitų šalių miestuose pastebiu tendenciją išvengti pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių susikirtimo - statomos požeminės perėjos, tiltai, kad nereikėtų stabdyti eismo. Beje, šitą tendenciją pastebėjau ir naujųjų Vilniaus aplinkkelių statyboje, kur pastatyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltai.
- Ar Lietuvos keliai yra panašūs į užsienio šalių?
- Europos standartai daro savo – Lietuvos keliai tvarkingai sužymėti, nestinga kelio ženklų. Vis daugiau greičio matuoklių, kurių Vakarų Europa jau pilna. Lyginat su Lenkijos keliais, kuriuose praleidžiu tikrai labai daug laiko, galiu pasakyti, kad atsiliekame labai nedaug. Ne paslaptis, kad per pastarąjį penkmetį Lenkija nutiesė daugiau naujų kelių nei bet kuri kita Europos šalis. Tačiau, kaip ir Lietuvoje, Lenkijos keliuose gausu greitėjimo ir lėtėjimo juostų, pėsčiųjų salelės turi šviečiančius ženklus ir žymėjimus, labai daug žiedinių sankryžų, kurios yra saugios ir nesudaro didelių spūsčių.
Lenkija – sudėtingas atvejis, nes dideli transporto srautai eina ne greitkeliais, o per mažesnius miestelius. Todėl saugumui čia skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip ir Lietuvoje, greitkeliai yra atitverti tvoromis nuo žvėrių, o didesniuose keliuose yra apsauginiai atitvarai.
- Keliams tobulinti investuojamos ir valstybės, ir ES paramos lėšos. Ar, tavo nuomone, naujausios eismo saugos priemonės padeda gerinti situaciją Lietuvos keliuose?
- Žinoma, kad padeda. Nematau saugumo priemonių, kurios trukdytų. Tiesa, ne visada palaikau idėją statyti kalnelius greičiui mažinti, tačiau dabar populiarėjančios pakeltos perėjos – daug geriau veikia.
Pastebėjau, kad jau dalis Vilniaus perėjų yra kur kas geriau apšviestos, tad, tikiuosi, jog tai bus padaryta ir visur kitur.
Taip pat atkreipčiau dėmesį į žiedines sankryžas – jos ženkliai saugesnės, todėl labai mažai tikėtina, kad įvyks skaudi ar net tragiška nelaimė. Europoje tokios sankryžos labai populiarios, tad džiaugiuosi, kad Lietuvoje jų vis daugėja.
Žinoma, tobulėti dar tikrai yra kur. Pavyzdžiui, galėtų būti įrengiami laikmačiai prie šviesoforų. Vairuotojai nepramiegotų žalio signalo, o pėstieji nelakstytų per raudoną, matydami kiek sekundžių liko iki žalio šviesoforo signalo. Azijos šalyse tai labai populiaru, ir, manau, tiesiog būtina tai įrengti visuose miestuose.
O vairuotojams pasakysiu – džiaukimės, Lietuvoje turime tikrai neblogus kelius! Tik bendrų pastangų dėka galėsime jaustis saugiau keliuose.
2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo įgyvendinami eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo projektai, kurių tikslas – žmonių saugumas keliuose. Iš viso rekonstruotos 46 pavojingos sankryžos, daugelis jų – į žiedines, nutiesta apie 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Šiems projektams panaudota daugiau kaip 85 mln. litų Europos regioninės plėtros fondo paramos, jie įgyvendinti pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Kelių ir geležinkelių tinklo tobulinimas gerinant saugų eismą ir mažinant neigiamą poveikį aplinkai".