Interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" P.Auštrevičius teigė, kad per aktyvų pasirengimo narystei ES laikotarpį nuo 1998-ųjų iki šių metų priimta daugiau kaip 1000 įvairaus pobūdžio teisės aktų, susijusių su Europos teisės normų perkėlimu į mūsų šalies teisinę sistemą.

"Planavome, kad 2003 metų antrojoje pusėje jau būsime priėmę 88 tiesiogiai su integracija į ES susijusius įstatymus, nekalbant apie gerokai didesnį skaičių Vyriausybės nutarimų, kuriuos irgi reikėtų priimti iki šių metų gegužės 1-osios. Šiandien iš 88 įstatymų priimti tik 42", - sakė P.Auštrevičius.

Šiuo metu 29 įstatymai pateikti svarstyti Seimui, o 15 iki šiol net nėra pateikti Seimui, nors planuota, kad Seimas jau bus juos priėmęs.

"Vadinasi, turime spėti priimti dar 46 įstatymus. Tai truputį nerimą keliantis skaičius - iki gegužės 1 -osios lieka mažiau kaip 100 dienų. Parlamentarams reikės sparčiau dirbti", - teigė P.Auštrevičius.

Jis taip pat priminė, kad reikia priimti Konstitucijos pataisas, kuriomis bus įtvirtinta Lietuvos narystė ES bei jos teisės aktų viršenybė prieš šalies teisę.

"Šios pataisos neišvengiamos, o Konstitucijos pakeitimų procedūros sudėtingos, todėl jau netrukus reikėtų surengti pirmąjį balsavimą Seime", - sakė P.Auštrevičius.

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas taip pat išskyrė Užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje įstatymą, kuris turi būti suderintas su ES normomis, bet kartu neatverti vartų nekontroliuojamai užsieniečių imigracijai, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, turintį nustatyti draudimo įmokų dydžius, Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimus, taip pat produktų saugos įstatymą, kuriuo bus sugriežtinti produktų laikymo reikalavimai, iki gegužės 1-osios, pasak P.Auštrevičiaus, taip pat būtina priimti pašto bei geležinkelio restruktūrizavimo įstatymus.

Derybad ėl narystės ES Lietuva baigė 2002-ųjų gruodį. Visateise ES nare Lietuva kartu su dar devyniomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis taps gegužės 1-ąją.