Praėjus mėnesiui po lemtingos birželio 26-osios, S. Dobravolskio žmona Dovilė kreipėsi į „Tiesos“ redakciją prašydama padėti: šeimos santaupos baiginėjosi, gyventi nebėra iš ko.
Žmona pasakojo, kad jos vyras Stasys, birželio naktį važiavo iš Pembroke, Velse, į keltą, nes turėjo persikelti į Rosslare, į Airiją, tačiau jo nepasiekė. Vyriškis pateko į didžiulę avariją – jo vairuojamas mikroautobusas susidūrė su kitu mikroautobusu. S. Dobravolskiui lūžo šonkauliai ir ranka, tačiau baisiausia tai, kad vyrui avarijos vietoje teko amputuoti koją. Pasak D. Dobravolskės, situacija buvo siaubinga, mat medikai operaciją pradėjo nesulaukę, kol pradės veikti nuskausminamieji. S. Dobravolskis jautė didžiulį skausmą, vėmė, tačiau tai buvo vienintelis būdas jį išlaisvinti iš suknežinto mikroautobuso.
Straigtasparniu kojos netekęs vyras buvo išgabentas į Morrisono ligoninę Velse, kurioje praleido 3 savaites. Vėliau S. Dobravolskis buvo perkeltas į Newhamo ligoninę, tačiau žaizda kojoje pradėjo pūliuoti, dar reikėjo kovoti ir su kraujo užkrėtimu, todėl pacientas buvo perkeltas į Londono ligoninę (angl. „London Hospital“), kurioje dirba patyrę specialistai.
D. Dobravolskės teigimu, vyrui gali prireikti dar kartą operuoti koją, nors tai ir labai pavojinga. Dabar S. Dobravolskiui leidžiami itin stiprūs vaistai, jis yra nuolatinėje medikų priežiūroje.
Ilgas dokumentų kelias
Avarijoje nukentėjusio Stasio žmona „Tiesai“ pasakojo ne tik apie tragišką avariją, bet ir apie planus, kuriuos sugriovė nelaimė. Prieš pat tragišką įvykį, šeima nusprendė išsikraustyti iš Londono į Airiją. Ten buvo pradėję kurtis.
Tačiau po avarijos visa šeima ir vėl Londone. Dovilė su dukryte laikinai prisiglaudusios pas giminaitę. Jauna moteris laukia, kol iš Airijos atgal į Londoną atkeliaus šeimos daiktai ir, svarbiausia, dokumentai, kurie labai reikalingi norint gauti pašalpas.
S. Dobrovolskis buvo vienintelis šeimos maitintojas, jam atsigulus į ligoninę, santaupos ėmė tirpti valandomis. Dabar pasak „Tiesos“ pašnekovės, jų praktiškai nebeliko.
„Tiesai“ aprašius nelaimės ištiktos šeimos istoriją, lietuviai suaukojo Dobrovolskiams apie tūkstantį svarų. D. Dobrovolskė dėkojo žurnalistams ir žmonėms už pagalbą, tačiau teigė suprantanti, kad tai tik laikinas sprendimo būdas.
Ji taip pat nuogąstavo, kad dokumentų tenka laukti labai ilgai, o visą reikiamą informaciją gauti labai sunku, nes neaišku, kada ir į ką reikia kreiptis. „Blogiausia, kad atsitikus nelaimei, mūsų niekas neinformavo, nei kur kreiptis, nei ką daryti. Gydytojai nieko nesakė. Kažkoks advokatas tvarko dokumentus dėl automobilio draudimo ir viskas. Niekas nepaaiškina, kur eiti, kaip ir ką daryti,“ – skundėsi moteris.
Pašalpų skyrimo tvarka
Netekus darbingumo, susirgus ar tapus neįgaliu, išgyventi Jungtinėje Karalystėje gali tapti itin sunku.
Jungtinėje Karalystėje galima gauti kelių rūšių finansinę pagalbą, atsižvelgiant į ligą, apribojančią asmens galimybes dirbti. Darbo ir paramos pašalpa (angl. „Employment and support Allowance“, ESA) skiriama tiems, kurie negali dirbti dėl ligos arba gali dirbti tik tam tikrą valandų skaičių. Ši pašalpa skiriama ir bedarbiams, ir dirbantiems asmenims.
Pirmąsias keliolika savaičių mokama gana maža pašalpa. Vėliau paramos dydis priklauso nuo grupės, kuriai pašalpos prašantis asmuo priskiriamas: darbingų asmenų (angl. „Work Related Activity Group“) arba paramos (angl. „Support Group“). Ši darbo ir paramos pašalpa yra mokama atsižvelgiant į prašančiojo pajamas. Jeigu asmens pajamos iki nelaimės viršijo 16 tūkst. svarų per metus ar žmogus turi daugiau nei 6 tūkst. svarų santaupų, pašalpa nebus skiriama. Daugiau informacijos apie šią darbo ir paramos pašalpą galite sužinoti telefonu: 0800 055 6688.
Neįgaliems suaugusiems asmenims, kurie turi judėjimo sutrikimų, skiriama Neįgalumo pragyvenimo parama (angl. „Disability Living Allowance“ for Adults, DLA for Adults). Ši pašalpa mokama atsižvelgiant į tai, kiek priežiūros neįgaliam asmeniui reikia kasdieniniame gyvenime. Dėl šios paramos taip pat gali kreiptis ir dirbantys, ir bedarbiai. Pašalpa skiriama 16-64 metų asmenims.
DNA suaugusiems dažniausiai mokama kas 4 savaites.
Neįgaliems suaugusiems asmenims, kuriems reikia kasdieninės pagalbos gaminant maistą, skiriama 21,20 svarų siekianti savaitinė pašalpa. 55,10 svarų per savaitę skiriama tiems, kuriems pagalbos reikia dažnai: ir dieną, ir naktį. Didžiausia savaitinė pašalpa siekia 82,30 svarų ir yra skiriama tiems, kuriems reikia nuolatinės priežiūros.
Judėjimo sutrikimų turintys asmenys gali gauti papildomas išmokas, jei jiems reikia pagalbos vaikščiojant lauke – 21,80 svarų per savaitę. 57,45 svarai per savaitę skiriami tiems, kuriems reikia nuolatinės pagalbos vaikščioti.
Daugiau informacijos apie DNA suaugusiems pašalpas ir paraiškų pateikimas: https://www.gov.uk/dla-disability-living-allowance-benefit/overview
Neįgalumo pašalpa yra skiriama ir vaikams (angl. „Disability Living Allowance“ for Children, DLA for Children), jaunesniems nei 16 metų. Pašalpos dydis gali siekti nuo 21,80 iki 139,75 svarų. Daugiau informacijos apie DNA vaikams: https://www.gov.uk/disability-living-allowance-children
Vyresni nei 65-erių metų asmenys gali gauti 55,10-82,30 svarų siekiančią savaitinę slaugos pašalpą (angl. „Attendance Allowance“), kurios dydis priklauso nuo to, kokia pagalba neįgaliajam reikalinga kasdieniniame gyvenime. Apie šią pašalpą: https://www.gov.uk/attendance-allowance
Neįgalų asmenį prižiūrintis žmogus taip pat turi galimybę gauti savaitinę 62,10 svarų siekiančią pašalpą (angl. „Carers Allowance“), su sąlyga, kad rūpinsis neįgaliuoju ne mažiau 32 valandų per savaitę. Plačiau apie šią pašalpą: https://www.gov.uk/carers-allowance
Kompensacijos po nelaimės
Gauti kompensaciją po nelaimės gali sužalojimus patyrę keleiviai, vairuotojai, motociklininkai, dviratininkai ar pėstieji. Kompensacija skiriama netgi tuo atveju, jeigu dėl įvykio kaltas vairuotojas neturi draudimo. Tačiau kaltininkui kompensacija neskiriama.
D. Dobravolskės teigimu, avarijos kaltininkas tą lemtingą naktį buvo jos vyras. Tad tikėtis kompensacijos šiuo atveju net neverta.
Visgi „Tiesa“ pasidomėjo, kaip elgtis tokiu atveju, jeigu avarijos kaltininkas esate ne Jūs.
„Klevas consulting“ įmonės vadovas Yuri Malinauskas, konsultuojantis mokesčių grąžinimo, kompensacijų ir kitais klausimais teigė, kad kiekvienas nelaimingas atvejis yra individualus, savaip skaudus ar neteisingas. „Suprantama, jog patekę į kelių eismo įvykį, patiriate išgąstį, šoką, negalite objektyviai vertinti situacijos, o kartais tiesiog nežinote, ko griebtis ir kaip spręsti problemą.
Štai keletas patarimų, kurie Jums padės patekus į tokią situaciją:
• Užsirašykite kitos įvykyje dalyvavusios transporto priemonės registracijos numerį.
• Užsirašykite vairuotojo vardą, adresą, telefono numerį ir draudimo kompanijos pavadinimą (taip pat poliso numerį, jei vairuotojas tuos duomenis turi).
• Užsirašykite datą, laiką, vietą bei oro sąlygas įvykio metu.
• Jeigu buvo liudininkų, taip pat užsirašykite jų duomenis bei kontaktinius numerius (tai gali būti ypač svarbu vėliau reikalaujant kompensacijos).
• Jeigu buvo iškviesta policija – užsirašykite pareigūno vardą, jo ženklelio numerį ir įvykio registracijos numerį. Atminkite, jei yra nukentėjusių, Jūs privalote pranešti apie tai policijai.
• Jeigu turite galimybę nufotografuoti įvykio vietą, sudaužytą automobilį ar savo sužalojimus, būtinai tai padarykite, jei ne – stenkitės kuo daugiau užsirašyti.
• Net jeigu nesate rimtai sužalotas, būtinai nuvykite į ligoninę ar pas savo bendros praktikos gydytoją (GP).“
Susitaikyti su nauju gyvenimu – sunku
Ir nors praktinių patarimų apstu, ištikus nelaimei žmonėms sunku susidoroti ne tik su užgriuvusiais finansiniais rūpesčiais, bet ir psichologine našta, prisitaikyti ir susitaikyti su pasikeitusiomis aplinkybėmis ir gyvenimo sąlygomis.
Tam kad gyvenimas grįžtu į bent kiek stabilesnes vėžes, pirmiausia, pasak psichiatro Lino Slušnio, reikia pasikalbėti apie jų bendrą rytojų, artimiausią ateiti bei iš naujo susidėlioti prioritetus.
Mat akivaizdu, jog šeima vienu metu išgyvena ne vieną krizę: keičiasi gyvenamoji vieta, o tuo pat metu keičiasi gyvenimas šeimos viduje. Nėra vieno recepto kaip išgyventi tokias krizines situacijas, tačiau visi gali ieškoti ir, žinoma, rasti išeitis.
„Pirmiausiai vienokiu ar kitokiu būdu šeimai reikia labai aiškiai iš naujo pasikalbėti apie tai, kas svarbiausia dabar. Žiūrint iš šalies atrodo, kad kol kas nieko nepataisomo nėra – pats baisiausias dalykas neįvyko, visi gyvi: žmona turi vyrą, vaikas – tėtį. Vaikui tikrai nėra ir nebus labai svarbu ar tėtis turi vieną koją ar abi, svarbiausia, kad tėtis yra gyvas ir yra šalia.
Žmonos ir vyro santykiai kuriam laikui tikrai keisis, nes teks išmokti prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Tai labai svarbus išbandymas porai, nes abu turės perdėlioti vertybes ir apsispręsti, kokie jų naujieji prioritetai. Žinoma, abiems reikia prisiminti ir suvokti, kad materialinis gerbūvis nėra pagrindinis dalykas. Šiuo metu svarbiausia santykis ir tarpusavio palaikymas. Esant tarpusavio palaikymui ir nuolatiniam kalbėjimuisi, nevengiant nepatogių temų, ilgainiui ir materialinė pusė susitvarkys, atsiras veiklos, tinkančios neįgaliam vyrui, – „Tiesai“ kalbėjo L. Slušnys.
Jis taip pat akcentavo, kad pora turi būti pasiruošusi ilgam keliui, nes grįžti į stabilų gyvenimą prireiks ne vienos dienos, tačiau kad ir kokios jos sunkios būtų, visi šeimos nariai turi įvertinti vieną svarbiausią dalyką – žmogus yra gyvas.