Kaip rašo guardian.co.uk, šiuo metu 10 proc. miestelio gyventojų sudaro atvykėliai iš naujųjų Europos Sąjungos šalių narių.
Daugelis miestelio gyventojų įsitikinę, kad surašymo duomenys neatspindi tikrosios padėties, jie remiasi ligonių registravimo duomenimis ir socialinio draudimo numeriais. Kiti, kaip rašoma miestelio savivaldybės pranešime, atvirai reiškia nuomonę, kad už daugelį imigrantų dokumentus užpildė nuomojamų būstų savininkai.
Pagrindinė miestelio gatvė su parduotuvėmis – Vakarų gatvė dabar praminta Rytų gatve, o joje gausu parduotuvių su prekėmis iš Rytų Europos. Tradicinis britų baras virto „NV Baltic“ baru, kuriame vyksta lietuviškos ir latviškos muzikos vakarai, taip pat galima užsisakyti šašlyko.
Straipsnyje britams patariama pasidairyti lietuvių artimiausioje krepšinio aikštelėje. Lietuvos ambasados Londone darbuotojo Sigito Mitkaus teigimu, „krepšinis – antroji religija Lietuvoje“. Jis netgi įsitikinęs, kad Lietuva – vienintelė pasaulio šalis, kurioje krepšinis – populiariausias sportas. Kaip ir visi lietuviai, jis mano, kad krepšinis padėjo Lietuvai išsilaisvinti iš Sovietų Sąjungos. Tai ilga istorija, tik reikėtų paminėti, kad 1992 m. Barselonoje vykusiose olimpinėse žaidynėse lietuviai įveikė jungtinę buvusių Sovietų Sąjungos šalių komandą ir tapo šalies kovos už nepriklausomybę simboliu bei įkvėpė lietuviams pasitikėjimo savimi. Apie tai sukurtas dokumentinis filmas „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“), rašo „Guardian“.
35 m. statybininkas iš Kauno Kęstutis Dobrovolskis pradėjo žaisti krepšinį prieš septynerius metus. „Tai būdas suburti lietuvius“, – pasakoja jis. Lietuvis puikiai supranta, kad daugelis imigrantų atvykę neturi draugų, tad gali paslysti, krepšinis jiems – užsiėmimas. „Noriu sulaikyti juos nuo girtavimo ir narkotikų laisvalaikii. Du vakarus per savaitę jie gali ateiti čia, susirasti draugų. Jie turi užsiėmimą. Gali nepažinoti nė vieno žmogaus Jungtinėje Karalystėje, o atėję čia iš karto įgis 500 draugų.“
Pelno nesiekiančios organizacijos „Lithuanian City of London Club“ vadovė Raminta Dereškevičiūtė teigia, jog lietuviai atvyksta į Britaniją ne vien pinigų užsidirbti: „Galbūt yra galvojančių, kad visi čia atvykę lietuviai – ekonominiai imigrantai, tačiau aš nesu ekonominė imigrantė. Nepabėgau iš namų. Noriu gyventi tarptautinėje erdvėje, o Londonas – didžiausias finansinis centras.“
R. Dereškevičiūtė gavo Fulbraito stipendiją ir mokėsi JAV. Prieš ketverius su puse metų ji atvyko į JK ieškoti darbo. Anot jos, nė vienai tarptautinei firmai nerūpi jos tautybė. Tiesa, ji sako, jog „lietuviams jau pabodo tai, kad negali jaustis JK bendruomenės dalimi. Kartais atrodo, esi priimamas tik kaip teikiantis naudą (asmuo), jei 50 proc. pajamų sumoki mokesčiams, turi gerą darbą ir gali leisti vaikus į privačią mokyklą.“
Nuo alaus iki vaikų, arba vadovas apie lietuvius Britanijoje
„Guardian“ britams pateikia gidą apie lietuvius.
Nepainiokite lietuvių su lenkais. Daugelis negali šito pakęsti. Viena iš svaresnių priežasčių – kovos tarp Lenkijos ir Lietuvos, o 1919 m. Lenkija užgrobė Vilnių.
Jie – ne slavai, o baltai. Lietuvių kalba neturi nieko panašaus su lenkų kalba. Lietuvių kalbos abėcėlėje – 32 raidės, taip pat ir tokios – ą, ų (rodo balsio ilgumą).
Taip pat nepainiokite lietuvių su rusais ir nemanykite, kad visi geria degtinę (lietuviai mėgsta alų). Sovietai buvo okupavę Lietuvą iki 1990 m., lietuvių žaizdos dar neužgijusios.
Britiškas gyvenimas ėmė daryti įtaką lietuvių kultūrai. Prieš kelerius metus buvo be galo populiari grupės „Pikaso“ daina „Londone lietus“. Daina – apie vienišą žmogų, stebintį lietų nuo namo stogo Londone ir svajojantį apie gimtąjį kraštą.
Netikėkite nepatikimais spaudos šaltiniais. Lietuviai nepadaro daugiau nusikaltimų, nei kitų tautų atstovai. Lietuvos ambasados Londone duomenimis, pernai nuo sausio iki spalio JK suėmė ir patraukė baudžiamojon atsakomybėn 181 lietuvį. Ankstesniais metais nusikaltusių teisingumui buvo daugiau – 277.
Lietuvių indėlis įdidėjantį gimstamumą JK nėra didelis. Ambasados duomenimis, pernai iki spalio gimė 516 lietuvių kūdikių. 2010 m. gimė 509, 2011 m. – 434.
Kur JK daugiausia gyvena lietuvių (2011 m. gyventojų surašymo duomenimis)
Niuamas – 8 348 (2001 m. populiacija – 360),
Barkingas ir Dagenhamas – 4 028 (2001 m. populiacija – 80),
Piterboras – 3 712 (2001 m. populiacija – 29),
Voltam Forestas – 3 500 (2001 m. populiacija – 121),
Redbridžas – 2 827 (2001 m. populiacija – 93),
Grinidžas – 1 979 (2001 m. populiacija – 45),
Bostonas, Linkolnšyras – 1 861 (2001 m. populiacija – 6),
Kings Linas ir Vest Norfolkas – 1 738 (2001 m. populiacija – 40),
Fenlandas – 1 651 (2001 m. populiacija – 21),
Liuišamas – 1 332 (2001 m. populiacija – 97),
Ilingas – 1 292 (2001 m. populiacija – 97),
Pietų Holandas, Linkolnšyras – 1 206 (2001 m. populiacija – 20),
Tauer Hamlets – 1 140 (2001 m. populiacija – 102).