Romos katalikų – 46,1 proc., protestantų – 40 proc., kitų – 5 proc., neprisiskyrę savęs jokiai konfesijai – 8,9 proc. Valstybinės kalbos: vokiečių, prancūzų, italų, retoromanų.
Šveicarijos užsienio politika remiasi įvairiais principais, pirmiausia, neutralitetu. Ji nėra jokių karinių aljansų narė ir kolektyvinį saugumą garantuojančių sutarčių dalyvė. Kitas užsienio politikos principas - visuotinumo - reiškia, kad Šveicarija palaiko diplomatinius ryšius su kuo didesniu valstybių skaičiumi, nepriklausomai nuo jų politinio bei socialinio statuso.
Šveicarija nėra Europos ekonominės bendrijos (EEB), nei Europos anglies ir plieno, nei Europos atominės energetikos bendrijų narė, tačiau priklauso Europos Laisvos prekybos asociacijai (EFTA). Tačiau ji nėra Europos ekonominės erdvės EEA (European Economic Area, apjungiančios 350 mln. vartotojų) narė. Prie Jungtinių Tautų Šveicarija prisijungė tik 2002 m. birželio 10 d. po šio sprendimo patvirtinimo referendume.
Šveicarija - vienas svarbiausių pasaulio finansinių centrų. Pagal nacionalines pajamas vienam gyventojui (daugiau kaip 8000 dol.) Šveicarija yra viena pirmaujančių pasaulio valstybių. Didelę dalį nacionalinių pajamų sudaro įplaukos iš užsienio investicijų, turizmo.
2006 m. Lietuvos eksportas į Šveicariją sudarė 271,6 mln. litų (78,7 mln. EUR). Lyginant su 2005 m. jis padidėjo 36,6 procento. Pagal eksporto apimtis Šveicarija 2006 m. buvo 24-oje vietoje, jai teko 0,7 viso Lietuvos eksporto. 2006 m. Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Šveicarijos sudarė 221,5 mln. litų (64,15 mln. EUR). Lyginant su 2005 m jis sumažėjo 6,3 proc. Pagal importo apimtis Šveicarija 2006 m. buvo 26 vietoje, jai tenka 0,42 proc. viso Lietuvos importo. Lietuvos-Šveicarijos prekybos apyvarta sudarė 493,1 mln. litų (142,8 mln. EUR). Lietuvos – Šveicarijos prekybos balansas buvo teigiamas: 50,1 mln. litų (14,5 mln. EUR).
Šveicarijos tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 487,7 mln. Lt (141,25 mln. EUR) t.y. 1,95 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.