Pričiupta lietuvė, Londone dešimtims žmonių žadėjusi darbą

Londono lietuvių emigrantų vaikų darželio „Obelėlė“ įkūrėja Alvija Černiauskaitė susidūrė su įžūliu tautietės, bandžiusios jos versle fiktyviai įdarbinti kelias dešimtis žmonių, nusikaltimu. Sukčiuvienė, išplatinusi skelbimus apie neva ieškomus darbuotojus, prieš juos tariamai įdarbinat, apsimetusi policijos atstove, surinkdavo pinigus už pažymos išdavimą, kuri reikalinga norint pradėti dirbti.

Londono Stratfordo rajone įsikūrusio lietuviško darželio „Obelėlė“, kuriame dienas leidžia dešimtys emigrantų vaikų, ramybė netikėtai išgaravo, kai į jo duris ėmė belstis nauji darbuotojai, apie kuriuos darželio įkūrėja Alvija tikino nieko nežinojusi. Ji tik vėliau suprato, kad košę užvirė neteisėtu būdu praturtėti sumaniusi lietuvė.

Veikė kaip tikra profesionalė

Sukčiuvienė, pasinaudojusi darželio duomenimis, tariamai įdarbino kelias dešimtis patiklių lietuvių.

„Ji, internete susiradusi mūsų duomenis, susirasdavo žmonių, kurie ieškodavosi darbo, skelbimus. Jiems paskambindavusi prisistatydavo, kad ji yra iš mūsų darželio, pasiūlydavo darbą su labai geru užmokesčiu ir metine sutartimi. Susitikdavo su žmonėm, pasiimdavo arba jų dokumentų originalus, arba kopijas. Netgi paprašydavo atsinešti gyvenimo aprašymus. Ir paimdavo mokestį už policijos patikrinimą, nes Anglijoje, norint dirbti darželyje, jis reikalingas. Ji pasiimdavo tuos pinigus ir po to dar kontaktuodavo su tais žmonėm, bet po poros savaičių pasitraukdavo. Žmonės tada kreipdavosi tiesiai į mus. Ir taip sužinojom”, - lietuvės machinacijas atskleidžia darželio įkūrėja.

Alvija pasakoja, kad apgautų žmonių skambučiai pasipylė iš kart po Naujųjų. Nors tuo metu darbuotojų darželiui nereikėjo, skambinę žmonės tikindavo gavę pasiūlymą čia dirbti ūkvedžiu ar valytoja.

Lietuvės manymu, žmonės sukčiuviene patikėjo lengvai, kadangi ji atrodė kaip tikra profesionalė. Ji iš būsimų darbuotojų imdavo lygiai tiek, kiek reali paslauga kainuodavo policijoje – 55-60 svarų. Moteris spėja, kad jei apgavikė būtų paprašiusi daugiau, daug kam tai būtų sukėlę rimtų įtarimų.

Aferistė Lietuvoje dirbo socialine darbuotoja

Kurį laiką atrodė, kad aferistės pagauti nepavyks. Apgautųjų daugėjo, o nusikaltėlė sėkmingai išsisukdavo nuo policijos. Tačiau moterį pražudė godumas. Ji pabandė Alvijos darželyje fiktyviai įdarbinti visą šeimą: mama turėjo valyti patalpas, tėtis – rūpintis ūkiu, o vaiką neva būtų prižiūrėjusios „Obelėlės“ auklėtojos.

Ši šeima ir padėjo pričiupti aferistę. Lietuviai, išgirdę apie pasiūlymą dirbti darželyje, iškart susisiekę su Alvija, sužinojo, kad darbuotojai šiuo metu neieškomi.

Kai sutuoktiniai sulaukė dar vieno sukčiuvienės skambučio, kurio metu ji kvietė susitikti, į susitikimo vietą jie pakvietė ir Alviją.

„Aš jai sakau: ar nori eiti į policijos nuovadą pati, ar man kviesti policiją čia? Ji sako: aš kartu su jumis eisiu į nuovadą. Ir jau beeinant ji sako: gal aš galiu susitarti? Tai ką jūs galit pasiūlyt? Jūs dabar atsiskaitysite su ta šeima, man pasakysit, kad daugiau taip nedarysit, bet aš negarantuota, kad rytoj pas mane neateis kiti žmonės. Ji buvo areštuota tą pačią dieną“, - lietuvės demaskavimo peripetijas atskleidžia laidos herojė.

Policijoje paaiškėjo, kad aferistė Lietuvoje yra dirbusi socialine darbuotoja. Sugautoji moteris teisinosi auginanti itin sunkia liga sergančią dukrą. Dėl to neva ji negalėjusi dirbti ir tai paskatino ją imtis apgaulės.

Darželis – ne vienintelis pragyvenimo šaltinis

Patikimo recepto, kaip atvažiavus į svečią šalį išvengti pinklių, pasak emigrantų, greičiausiai nėra. Pasitaiko atvejų, kai patikėję apgavikais, lietuviai jiems atiduoda paskutinius pinigus.

Londone Alvija atsidūrė dar būdama Vilniaus universiteto fizikos bei pedagogikos specialybių studentė. Tačiau jaunai 21-erių merginai nusišypsojo fortūna. Porai mėnesių atvykusi į Britanijos sostinę, ji tiesiog stotyje gavo pasiūlymą dirbti solidžioje statybų kompanijoje.

Dirbdama administratore Alvija įgijo ir aukštojo fizikos išslavinimo diplomą. O po dvejų metų kompanija jai pateikė neįtikėtiną pasiūlymą. Lietuvė turėjo pasirinkti, ar nori tapti inžiniere, ar dirbti komercijos srityje. Be to, už papildomus mokslus magistrantūroje sumokėjo darbdaviai.

Alvija, džiaugdamasi, kad jos pastangos buvo įvertintos, priduria, kad sistema, kai kasmet darbuotoją privaloma įvertinti, yra labai gera.

„Tu atsisėdi su savo direktoriumi ir peržvelgi, ką per visus metus padarei, ar tobulėji. Klausiama, ką tu nori daryti toliau. Gal tu iš buhalterio nori inžinierium tapti? Ir jei jie pamatys, kad tu gali, tikrai tave parems ir tu pradėsi eiti tuo keliu. Tada, aišku, peržiūrima ir alga“, - atskleidžia emigrantė.

Šiuo metu Alvija dirba kitoje statybinėje kompanijoje projektų komercijos vadove. Jos darbas – sudaryti projektų sąmatą, skaičiuoti galimą pelną. Vienas jos prižiūrėtų projektų – šimtus milijonų svarų kainavusios traukinių stočių ir pagalbinių pastatų, reikalingų Londono olimpinėms žaidynėms, statybos.

Darželis padėjo pritraukti artimuosius

Tuo metu Londone su Alvija jau gyveno tėtis ir jos vyras, su kuriuo moteris buvo susilaukusi dukters. Pagimdžiusi dar ir sūnų, moteris ėmė svarstyti, kas žiūrės vaikus, kol ji dirbs. Tuomet Alvijos mama Lietuvoje dirbo vaikų darželyje.

Viską apsvarsčiusi, šeima nusprendė, kad bus geriau, jei visi kartu gyvens Londone ir įkurs lietuvišką vaikų darželį – „Obelėlė“.

Lietuvė džiaugiasi ir todėl, kad atidarius darželį jos mama Anglijoje galėjo dirbti pagal specialybę ir išnaudoti šioje srityje sukauptas žinias. Be jos mamos, darželyje dirba jaunesnė sesuo ir dar kelios lietuvės auklėtojos.

Įkurti darželį Anglijoje – lengviau nei Lietuvoje. Tačiau ir čia būta kliūčių, susijusių su pažinčių stoka.

Savo vaikus auklėja lietuviška dvasia

Šiuo metu Londone – lietuviškų darželių ir mokyklėlių steigimo įkarštis. Mat daugelis emigrantų nori, kad jų vaikai nepamirštų lietuvių kalbos. Darželinukai juose mokomi kalbėti ir lietuviškai, ir angliškai.

Lietuviški darželiai gerokai skiriasi nuo britiškų, pasakoja Alvija. Anglai vaikams suteikia visišką laisvę – jei nenori, vaikas gali nemiegoti, jei mokosi kirpti, gauna žirkles ir daro su jomis ką nori.
Rajone, kur darželį įkūrė Alvija, kitų lietuviškų ugdymo įstaigų nėra. Galbūt dėl to moteris sako konkurencijos nejaučianti.

Atiduoti vaiką į privatų lietuvišką ar anglišką darželį kainuoja panašiai – vidutiniškai 700 Lt per savaitę. Uždirbantys daugiau nei 20 tūkst. svarų per metus, turi susimokėti patys. Tad vaiko priežiūra jiems gali kainuoti kone pusę pajamų. Uždirbantiems mažiau didelę kainos dalį kompensuoja valstybė.

Paklausta, ar ateityje neketina grįžti į Lietuvą, emigrantė išduoda, kad atsakymo iki šiol neturinti. Ji sako, kad šiuo metu Londone visų pirma ją laiko mėgstamas darbas.

Be to, moteris tikina savo vaikus auklėjanti lietuviška dvasia. Todėl ji linkusi manyti, kad suaugę jie save tapatins su Lietuva: „Turbūt jie daugiau jausis lietuviais, nes mes juos auklėjam labai lietuviška dvasia. Mano vaikui yra šešeri su puse. Jis labai puikiai skaito lietuviškai, domisi istorija.“

Laida "Emigrantai" – kiekvieną antradienį per LRT televiziją 21.15 val., iš karto po "Panoramos".

Jei turite įdomių asmeninių istorijų apie emigraciją, siųskite jas [e-mail]