Projektas sulaukė kritikos, ypač iš JAV lietuvių, nes vieniems išeiviams dviguba pilietybė pažadėta, kitiems – ne. Tuo tarpu teisininkai įspėjo, esą projekto rengėjai prasilenkė su Konstitucinio Teismo (KT) nutarimu, kuriame išaiškinta, jog dviguba pilietybė negali būti masinis reiškinys.
Specialistams kilo abejonių ir kaip reikėtų nuspręsti, kuriems konkrečiai žmonėms būtų galima turėti Lietuvos bei kitos šalies pasą. Pavyzdžiui, dviguba pilietybė projekte numatyta „lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena“. Anot teisininkų, neaišku, kaip būtų nustatomas gyvenimo tradiciškumas.
URK pasiūlė pridėti žemėlapį su Lietuvos sienomis įvairiais laikotarpiais, o konkrečias taisykles nustatyti Vyriausybei. Nuskambėjusį siūlymą vadovautis 1920 m. liepos 12 d. sutartimi su Rusija nustatyta siena. Pasak A. Lydekos, tai reiškia, kad Lietuvos pilietybę gali gauti visi žmonės, gyvenantys šios sienos apribotoje teritorijoje. Be to, būtų ignoruojami Kaliningrado srityje gyvenantys lietuviai.
„Ką reiškia „istoriškai besikeičiančios sienos“? Imkite sienas nuo XIII a. ir prieisime prie absurdo“, - ironizavo tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.
URK pritarė daugumai pareikštų pastabų ir dėl formuluočių, ir dėl kai kurių straipsnių turinio. Jei su jomis sutiktų ir Seimas, dvigubos pilietybės problema iš esmės nebūtų sprendžiama. Todėl kelios dešimtys teisininkų ir kitų specialistų pastabų posėdyje įplieskė karštą diskusiją, kurioje net nuskambėjo siūlymų Pilietybės įstatymo projektą apskritai išmesti į šiukšlių dėžę.
Kai kurie parlamentarai siūlė kuo skubiau priimti bent tuos straipsnius, kuriuose kalbama apie užsienyje gimstančius ir automatiškai kitos šalies pasą gaunančius lietuvių vaikus, kai kuriuos kitus žmones. Kad šiuo atveju tai būtų bene geriausias sprendimas, sutiko ir Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėja Daiva Vežikauskaitė.
Anot jos, po minėto KT nutarimo, priimto prieš pusantrų metų, Migracijos departamente susiklostė itin sudėtinga situacija. Panašiai esą nutiktų ir dabar, jei būtų priimtas dabartinis projektas ir dėl jo politikai kreiptųsi į KT. „Buvo betvarkė, reikėjo ir valerijonų, ir validolio, - prisiminė D. Vežikauskaitė. – Jei būtų priimtas įstatymas ir jo nebūtų galima taikyti, būtų žiauru“.
Kuo greičiau priimti įstatymą ragino ir kai kurie URK nariai, ir pats jo rengėjas A. Lydeka. Anot liberalcentristo, „šiandien galioja tik Pilietybės įstatymo skutai“, todėl būtinas bent koks nors naujas teisės aktas.
Anot parlamentarų, dabar svarbiausia įteisinti galimybę turėti mūsų ir kitos valstybės pilietybes Lietuvos piliečių vaikams, žmonėms, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių gavo kitos šalies pilietybę ir kuriems pilietybė buvo suteikta išimties tvarka.
Galiausiai URK nariai palaimino Pilietybės įstatymo projektą, pakoreguotą pagal specialistų pastabas, ir pasiūlė jį priėmus kreiptis į Vyriausybė, kad ji iš karto pradėtų rengti naują projektą.