Neduoda jis ramybės ir šalyje gyvenantiems lietuviams. Tačiau panašu, kad jie gana greitai atsigavo po šoko terapijos, vadinamos „Brexit“.
Viena aišku – dažną lietuvį dabar kamuoja klausimas dėl ateities šioje šalyje. Po referendumo atsiskleidęs dalies britų požiūris į kitataučius ir nieko gero šalies ekonomikai kol kas nežadantys signalai gali juos priversti palikti Angliją ir keltis kitur. Arba, dėl galimybės likti, atsisakyti Lietuvos pilietybės.
Ksenofobijos protrūkis, staigiai žemyn smigęs svaro sterlingo kursas ir kylantis nerimas akcijų biržose galbūt ne vieną lietuvį įkvėps gyvenimą keičiančioms permainoms. Bet tik retą privers grįžti namo, į Lietuvą. Įvairių lietuvių organizacijų atstovai sako, kad tai – iššūkis, bet ne didžiausias šiuolaikinės lietuvių emigracijos istorijoje.
„Tiesa“ apie tai – iš pirmų lūpų.
Į Lietuvą negrįš
Šiuo metu D. Britanijoje gyvena keli šimtai tūkstančių lietuvių. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkės Dalios Asanavičiūtės pirmoji reakcija į referendumą buvo – šokas.
„Atrodo, kad britai nesuprato, už ką balsuoja. Juk klausta: ar norite likti ES. O jie ES piliečius sutapatino su atvykėliais iš trečiųjų šalių ir nori juos vyti lauk. Kiti po referendumo pripažino netikėję tokia baigtimi, balsavo „prieš“ dėl įdomumo. Štai tokia asmeninė atsakomybė. Dabar, kai svaro kursas kliba, airiai ir škotai nori pasitraukti, britai, patys britai, suabejojo savo stiprybe, kuria taip didžiuojasi.
Už tokią baigtį atsakomybę prisiimti turi ir išlikimo ES kampanijos vadovai, iki referendumo tylėję ir, atrodo, buvę pernelyg įsitikinę savo pergale. Tuo tarpu už pasitraukimą agituota itin aktyviai, sužaista žmonių emocijomis.
Londonas, kur sutelktas šalies elitas, balsavo kitaip. Ten suprantama, kad imigrantai – tai jėga, uždirbanti pinigus vietiniams pašalpų gavėjams“, – vardijo D. Asanavičiūtė.
Bendruomenės vadovė teigė, kad lietuvių reakcija irgi buvo analogiška – šokas. Buvo galima pastebėti panikos požymių, nežinomybės. Tačiau tautiečiai gana racionaliai dėliojasi savo planus dėl ateities.
„Dalis tikrai bijo dėl neužtikrinto rytojaus. Kiti galvoja apie išvykimą, bet negalvoja apie grįžimą į Lietuvą, nes ten dar didesnė nežinomybė. Galvoja apie Vokietiją, Norvegiją, Ispaniją, Airiją. Ne dėl to, kad juos iš čia kas nors išvytų – tiesiog ieškos, kur geriau, jeigu šalyje prasidės recesija“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Anot jos, ryškėja ir dar viena tendencija: sujudo ilgiau nei 5 metus D. Britanijoje gyvenantys lietuviai, turintys galimybę gauti rezidento statusą.
„Nemaža dalis šių žmonių yra pasiruošę atsisakyti Lietuvos pilietybės. Dvigubos turėti juk negali“, – teigė „Tiesos“ pašnekovė.
Ji sutiko, kad kai kurių lietuvių apsisprendimui gali turėti įtakos ir ksenofobijos ir net rasizmo apraiškos: neapykantos kitataučiams banga per šalį, ypač provinciją, nusirito vos paaiškėjus referendumo rezultatams.
„Anglų tokia kultūra: nesako visko, ką galvoja. Aš su savo kaimynais britais gerai sutariu, dažnai bendraujam, jie žino, kad aš iš Lietuvos. O iš karto po referendumo jie ant savo namo iškėlė plakatą su užrašu „Padarykime šią dieną nepriklausomybės diena.“ Tai man irgi buvo netikėta iš jų pusės“, – sakė D. Asanavičiūtė, pati gyvenanti su Londonu besiribojančioje Thurrocko savivaldybėje, kurios per 70 proc. gyventojų balsavo už pasitraukimą iš ES.
Sudrumsta ramybė
Lietuvos verslininkus vienijančių bei abiejų šalių verslus bendradarbiauti skatinančių Lietuvos prekybos rūmų Jungtinėje Karalystėje (LCCUK) prezidentas Egonas Jakimavičius, kaip ir daugelis, tikėjosi priešingo rezultato.
„Tik giliai pasąmonėje kirbėjo mintis, kad gali būti ir kitaip. O dabar – yra, kaip yra, sudrumsta ramybė. Verslui tai iššūkis, bet ne toks didelis, kaip 2008 metų finansinė krizė. Žinoma, tas verslas, kuris užsiima prekių eksportu bei importu, iš karto pajuto neigiamą referendumo poveikį dėl staiga kritusio ir iki šiol svyruojančio svaro sterlingų kurso.
Kaip bus toliau, parodys laikas ir britų Vyriausybės sprendimai. Nesinori tikėti, kad iš Sąjungos pasitraukusi šalis vėl įves muitus, apribojimus tarptautinei prekybai“, – trumpai dabartinę situaciją apibūdina LCCUK prezidentas.
Jo teigimu, dabartinis laikotarpis – tai nežinomybė. Tam tikrais atvejais tai gali neigiamai paveikti ir verslą, ir eilinius žmones.
„Kai žmogus nežino, jis gali griebtis bet ko. Laukimo stadija gali varginti. Todėl svarbiausias dalykas, kurio dabar reikia – kantrybė, jos visiems ir palinkėčiau“, – sakė E. Jakimavičius.
Ambasadorės komentaras
Lietuvos ambasadorė JK Asta Skaisgirytė teigė, kad „Brexit“ įtaką lietuviai pajus priklausomai nuo tolesnių ES ir JK derybų rezultatų. O kol jų nėra, gyvenimas apie dvejus metus turėtų tekėti įprasta vaga.
Paklausta, ar vėliau lietuviams Anglijoje gali prireikti kokių nors papildomų darbo leidimų, ar tektų susidurti su kokiais nors kelionių ribojimais, diplomatė spaudai sakė:
„JK politikai, pasisakantys už pasitraukimą, nori įvesti tam tikrų imigracijos iš ES ribojimų, tačiau kol kas neturi vieningos nuomonės, kaip tai galėtų atrodyti.
Klausantis kalbų referendumo kampanijos metu ir žinant, kad darbo jėga iš ES yra svarbi JK ekonomikai, galima būtų prognozuoti, kad Lietuvos piliečių, kurie jau gyvena JK, gyvenimas neturėtų pasikeisti. Naujos priemonės, greičiausiai, būtų nukreiptos prieš naujai atvykstančius. Tačiau daug kas priklausytų nuo JK pozicijos derybose su ES ir pačios derybų eigos“, – komentavo A. Skaisgirytė.
Apklausa
„Tiesa“ pasiteiravo Anglijos lietuvių, ką jie mano apie D. Britanijos sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos ir kaip juos tai palies asmeniškai?
Rokas (29 m.), dirba savarankiškai
Manau, kad labai blogai nubalsavo. Prisidarė daug problemų patys sau. Šaliai nėra gerai staiga priimti tokius sprendimus. Pasitraukimas atsilieps pirmiausia ekonomikai, o po to ir visoms kitoms sritims. Balsavusieji už pasitraukimą tiesiog nebuvo pakankamai protingi, kad suprastų, ką daro. Manė, jog taip privers išvažiuoti visus imigrantus, bet klydo. Nemanau, kad čia esančius ir gyvenančius emigrantus labai paveiks išstojimas. Neišmes juk mūsų visų, kaip gyvenom, taip ir gyvensim. Jei jau bus tikrai blogai, mes su drauge, pavyzdžiui, vyksim į Škotiją, ten turim draugų. Jei ir ten bus blogai – važiuosim į Norvegiją. Sunkiausia dabar gyventi nežinioje.
Neringa (57), sandėlio darbuotoja
Negerai, labai negerai nubalsavo. Nieko gero nebus nei patiems anglams, nei emigrantams. Dabar visi nepatenkinti, gatvėje keletą kartų jutau piktus žvilgsnius. Nesmagu. Bet ekonominės krizės juk niekam nenaudingos. Net nežinau, ką galvoti, negerai. Neramu, tiesą pasakius, juk visi galvojo, kad nubalsuos pasilikti, o va kas gavosi. Kas čia žino, kas bus rytoj? Kaip mane paveiks? Tikiuosi, kad niekaip. Tikiuosi, kad niekas nevarys mūsų, emigrantų, lauk, ir leis dirbti ir užsidirbti. Bent jau iki pensijos. O jei ne, tai teks grįžti į Lietuvą.
Mindaugas (41), autoserviso bendrasavininkas
Žinoma, kad manau, kad blogai. Negerai nubalsavo, patys sau blogiau pasidarė. Manė, kad mums bus blogiau nuo to, bet atrodo, kad jiems patiems bus blogiau. Aš tai nebijau. Nepražuvom tada, kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungoje, nepražuvome per krizes, nepražūsime ir dabar.
Aistė (20) ir Ramūnas (20), studentai
Manome, kad nubalsavo neišsilavinę anglai, kurie nelabai išmano politiką ir ekonomiką. Todėl jie ir pasidavė populizmui. Jeigu jie mano, kad taip jiems geriau, tebūnie, juk tai jų šalis todėl jie ir nusprendė, kaip geriau. Ateitis parodys. Mes nebijome. Esame studentai, mokslus pabaigti tikrai spėsime, ir mums bus leista. O po to žiūrėsime pagal situaciją.
Sandra (39), mokytoja
Labai blogai nubalsavo, labai blogai. Net neturiu ko pridurti. Bijau, kad visus šitas sprendimas neigiamai paveiks. Mūsų šeima turi rezidento statusą, ilgai jau čia gyvenam, turim namą, vaikai į mokyklas eina. Jeigu tektų išvykti, bus labai sunku ir blogai. Net nebežinau, kaip Lietuvoj reikėtų gyventi, būtų sunku. O dabar dar niekas neaišku, tai belieka laukti, kol kas nors paaiškės.
Gintaras (53) ir Voldemaras (51), darbininkai
Mums, emigrantams, nėra gerai, kad taip nubalsavo, bet nėra čia ko panikuoti dabar, pagyvensim – pamatysim. Gal viskas apsisuks, ir bus gerai. Žiūrėsim, o tada galvosim.
Giedrė (23), pardavėja
Baisu, tiesą pasakius. O kas, jei tikrai reikės išvažiuoti? Man čia patinka, patinka viskas – ir darbas, ir žmonės, ir šalis. Nenorėčiau grįžti į Lietuvą. Net atostogų neplanuoju važiuoti. Kas bus, jei nebeįleis atgal? Draugai visi sako, kad taip nebus, tai tikiu jais, bet baisoka. Palauksiu truputį ir spręsiu, kas ir kaip.