aA
Kiekvienų metų pradžioje Anglijos ekspertai skaičiuoja praėjusių metų įmonių pelną bei nuostolius. Didžiųjų korporacijų uždarbis kalėdiniu laikotarpiu, pasak Nacionalinio statistikos biuro, pastaraisiais metais stipriai svyruoja.
Pigios ir brangios lietuviškos Kalėdos
© Shutterstock nuotr.

Pirkėjų išlaidumui įtakos turi daugybė faktorių, įskaitant didžiules sniego pusnis. Nors Anglijos lietuviai Kalėdoms išleidžia mažiau nei britai, tačiau per didelis vartotojiškumas bei jo vengimas vis labiau populiarėja ir emigravusių tautiečių tarpe.

Daugiausiai išleidžia dovanoms ir degalams

Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad kasmet žiemos švenčių laikotarpiu Anglijos gyventojai daugiausiai išleidžia drabužiams, avalynei bei degalams. Šių sričių verslininkų pelnas kasmet muša pardavimų rekordus šalyje, kol, tuo tarpu, kai kurie prekybininkai merdi. 

Kalėdiniu laikotarpiu taip pat klesti maisto produktų prekyba – artėjant žiemos šventėms didieji prekybos centrai nespėja lentynų pildyti prekėmis. Pardavėjai džiaugiasi, kad pelnas švenčių metu auga kasmet, o statistika byloja, jog pirkėjai kiekvienais metais vis daugiau pinigų išleidžia šventinėms dekoracijoms bei pramogoms ir vis mažiau – dovanoms.

„Tiesos“ pašnekovė Ieva Jasiūnaitė dažniausiai dovanas gamina pati, tačiau teigė, kad šventiniu laikotarpiu dovanoms išleidžia bene daugiausiai. „Mano vidutinės švenčių išlaidos priklauso nuo to, ką veikiu atostogų metu. Jei skrendu į Lietuvą, išlaidos ženkliai padidėja dėl brangių lėktuvo bilietų. Niekada neteko skaičiuoti, kiek išleidžiu per šventes, tačiau, manau, kad daugiausiai kainuoja dovanos ir pramogos“, - sakė I. Jasiūnaitė.

Renkasi praktiškas dovanas

Nors lapkritį ir gruodį pardavimai padidėja iki 60 proc., šių metų lapkričio rezultatai nedžiugina prekeivių. Spalį didžiųjų prekybos centrų pelnas buvo apie 7 proc. mažesnis palyginus su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Įpusėjus lapkričiui situacija nepasikeitė. Ekonomistai spėja, kad šiemet Kalėdų bumas prasidės gruodį, mat vis dažniau pirkėjai susizgrimba paskutinę minutę.

Vidutinė Jungtinėje Karalystėje gyvenanti šeima per šventes išleidžia apie 712,69 svaro. 61 proc. (434,74 svaro) iš šios sumos atitenka dovanoms. 29,5 proc. arba 210,24 svaro – maistui bei gėrimams ir 3,5 proc. arba 24,94 svaro – šventinėms dekoracijoms. 

Lietuvis Marius teigė, kasmet dovanoms išleidžiantis mažiausiai 500 svarų: „Niekada nežiūriu į kainą rinkdamas dovaną. O kadangi artimųjų neturiu labai daug, renkuosi brangius ir kokybiškus daiktus. Brangiausiai kainuoja dovana merginai, na, patys suprantat. Taip pat daug išleidžiu tėvams, tėčiui kasmet perku kokybiškus batus ar striukę, mamai – suknelę ar kvepalų“. 

Jaunas vyras teigė kalėdinėms namų puošmenoms, maistui ir kitiems dalykams neišleidžiantis daug pinigų, mat tuo rūpinasi jo draugė. „Oi, pamiršau, dar kasmet perku eglę, prie namų toks senukas kiekvieną žiemą pardavinėja. Tai ji kainuoja dar kokius 20-30 svarų, o ir vežti niekur nereikia, užsimetu ant peties ir parsinešu“, - Kalėdų išlaidas skaičiavo pašnekovas.

Nacionalinio statistikos biuro duomenimis, populiariausių dovanų pozicijos vis dar neužleidžia drabužiai ir avalynė, 2012-aisiais juos dovanojo 29,3 proc. pirkėjų. Antroje mėgtsamiausių dovanų vietoje pernai buvo elektroniniai prietaisai, kuriuos rinkosi 27,1 proc. pirkėjų. Tačiau, atsižvelgiant į vartotojus, manoma, jog šiemet daugiau žmonių rinksis elektronines dovanas.

Tikroji Kalėdų dvasia – pamiršta

Jungtinėje Karalystėje ir visame pasaulyje sparčiai populiarėja naujas judėjimas – „Nieko nepirk per Kalėdas“. Anglijos lietuviai noriai remia šią mintį ir vis dažniau renkasi dovanas bei šventines dekoracijas gaminti patys. Svarbiausia šio judėjimo idėja – tikroji Kalėdų dvasia. Gamindami asmeniškas dovanas savo artimiesiems judėjimo dalyviai siekia Kalėdoms sugrąžinti tikrąją jų dvasią, pajusti ryšį su svarbiausia metuose religine švente bei sumažinti kapitalizmo įtaką kasdieniam gyvenimui.

I.Jasiūnaitė sakė gaminanti dovanas pati, nes taip į jas galinti įdėti meilės ir šilumos, o tada ir pati dovana įgaunanti kitą prasmę: „Mėgstu prikelti daiktus naujam gyvenimui, kas daugumai skamba neįprastai. Stengiuosi gamindama dovanas panaudoti jau esamus daiktus. Taip nebereikalingas daiktas neišmetamas ir tinkamai apipavidalintas tampa miela dovana. Gal tai ir per mažas indėlis į planetos švarinimą, tačiau, esu tikra, – naudingas”. Pašnekovė pridūrė, kad Kalėdų vertybės jau seniai užmirštos, jos manymu, svarbiausi dalykai per šventes – meilė ir šiluma, o ne suma, išleista dovanai.

Ievai prieštaravo Marius, dar niekada gyvenime negaminęs dovanos pats: „Dovanas visada perku, gal jos nebūna ypatingos ar kažkuo reikšmingos, bet, manau, jos apskritai nėra svarbios. Man pačiam niekas gali nieko nedovanoti. Perku dovanas tik todėl, kad reikia, visi juk laukia, nedovanodamas likčiau nesuprastas“. 

Apie masinį Kalėdų dvasios praradimą ir komercinę švenčių pusę susimąsto bene visi pasaulio didmiesčių gyventojai. Londono lietuviai dar neatsistebi, kad Kalėdoms gatvės papuošiamos nesulaukus net lapkričio vidurio, o parduotuvės – dar anksčiau. 

I.Jasiūnaitė, palaikanti idėją „Nieko nepirk per Kalėdas“, papasakojo apie dar vieną būdą per šventes išvengti masinio apsipirkimo: „Man patinka socialiniuose tinkluose sklindanti idėja, kuri skatina žmones nepirkti iš didelių prekybos centrų. Vietoje to patariama rinktis asmeninius verslus, įsigyti žmonių pagamintų dovanų. Labai gaila, kad didžioji dalis visuomenės perka dovanas paskutinę minutę, bet kur, bet kada ir, blogiausia, bet ką”.

Ne visų Kalėdos laimingos

Labdaros renginius Londone organizuojanti Diana Šerpenskaitė jau keletą metų padeda Lietuvoje gyvenantiems vaikams. Per Kalėdas mergina jų taip pat nepamiršta: „Šiais metais dovanas išsiunčiau vaikams, kurių tėvai negalės nieko padėti po Kalėdų eglute. Jų norus radau internetiniame puslapyje, kur vaikai gali pasakyti ko nori. Deja kai kurie norai labai nuliūdino – vaikai prašo drabužių ar batų. O kai kurie buvo tiesiog labai vaikiški, barbės, žaisliniai šautuvai ir panašiai”.

Labdaringa veikla užsiimanti D. Šerpenskaitė pabrėžė, kad yra be galo daug žmonių, kuriems švenčių laikotarpiu reikia pagalbos. Paklausta, kuo Anglijos lietuviai galėtų pagerinti šventes tiems žmonėms, pašnekovė pateikė keletą variantų: „Kiekvienas individualiai gali pasirinkti kam nori padėti. Galbūt tai vaikai, galbūt seneliai ar neįgalūs žmonės. Jeigu žmogus nežino nuo ko pradėti arba neturi tam laiko, gali parašyti man elektroniniu paštu ir aš surasiu rekvizitus ar vežėjus, kurie siuntinuką pristatys pasirinktam žmogui. Siūkite man laiškus adresu: diana.serpenskaite@yahoo.com ”. 

Visi „Tiesos” pašnekovai lyg susitarę tvirtino, kad svarbiausia jiems per šventes – laikas, praleistas su šeima. „Kai buvau mažesnė nevertinau to, kad sesuo mane tempiasi pas senelius valgyti kūčių, man tai atrodė nuobodu, o dabar, kai senelių nebėra, atiduočiau viską kad bent vienas Kūčias ir Kalėdas praleistume kartu. Žmonėms, kurie dar turi tokią galimybę, linkiu ja mėgautis“, - patarimą davė D. Šerpenskaitė.

Marius, kasmet su mergina skrendantis į Lietuvą ir žiemos šventes švenčiantis su šeima, pritarė: „Anglijoje gyvenu jau dešimtmetį, dar nei karto nesu šventęs čia. Nežinau kodėl, bet taip reikia. Reikia nuvažiuoti pas močiutę, klausytis, kaip visi namai bruzda, susipyksta teta su dėde, atvažiuoja pusbroliai su vaikais. O prie Kūčių stalo visi nurimsta, pasimeldžia, pavakarieniauja ir per pusnis klampoja į bažnyčią“, Pašnekovas pridūrė, kad kitokių žiemos švenčių jis neįsivaizduojantis, Anglijoje negyvena jo šeima ir giminė, o su draugais nei Kūčios, nei Kalėdos, jo manymu, nešvenčiamos. Naujųjų metų sutikimui Marius su drauge visada grįžta į Londoną.

Šaknis Anglijoje įleidusi I. Jasiūnaitė taip pat renkasi žiemos šventes praleisti su šeima. Merginos teigimu, skrydžiai į Lietuvą švenčių metu kur kas brengesni nei skrydžiai iš Lietuvos. Pašnekovės šeima dažniausiai per šventes atvyksta į Angliją, kad galėtų būti kartu, tad ji džiaugėsi jau keletą metų Kūčias ir Kalėdas galinti švęsti su artimaisiais. „Po Kalėdų prasideda aktyvus maratonas, kuris tęsiasi iki Naujųjų metų“, - sakė I. Jasiūnaitė.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ekspertas: tai, kas dabar vyksta su partneryste, Laisvės partijai yra didžiulis laimėjimas (73)

Nors Partnerystės įstatymo projektas Seime neįveikė nė pimojo laiptelio, komunikacijos ekspertas...

„Starlink“ Lietuvoje – brangus produktas nekeliantis baimių konkurentams: mokslininkas įžvelgia kitą Musko planą (2)

JAV verslininko Elono Musko bendrovei „ SpaceX “ Lietuvoje įsteigus palydovinio interneto...

Išėjimas į pensiją – sunkus išbandymas: liūdnos istorijos liudija, kad problema – ne tik pinigai (93)

Psichologai pastebi tendenciją, kad pensijos itin laukę senjorai labai greitai šiuo laikotarpiu...

Skvernelis – apie santykius su Karbauskiu: vienas klausimas tarp mūsų taip ir liko neatsakytas (97)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, darbas paprastu Seimo nariu jam atnešė daugiau...

Vydmantiškį verslininką imtis amato paskatino pasaulį išvydę anūkai (2)

Vaikas, kad ir kiek pavargęs, šiukštu neprisipažįsta, kad visas pasaulio bėdas išspręstų...

Autobuso kameros įamžino bjaurų išpuolį: vairuotojui paprašius parodyti bilietus – neadekvati reakcija (109)

Klaipėdos policijai tenka narplioti išpuolį miesto maršrutiniame autobuse, per kurį nukentėjo...

Namus pakeisti galinti interjero detalė: suteikia ir žaismingumo, ir elegancijos

Užuolaidų ilgis – dar viena interjero stiliaus išraiška. Viskas labai priklauso nuo...

Draugai Tauragėje įkūrė vandenlenčių parką: planuoja didelę plėtrą (32)

„Liberty beach“ vandenlenčių parko įkūrėjai Donatas Dirginčius ir Vytautas Remeikis sako...

Grybauskaitė: už laisvę ir žmogiškumą reikia kovoti kasdien (242)

Tremtis Lietuvai niekada netaps tolima praeitimi, kad ir kiek metų prabėgtų, sakė prezidentė...

Turgus, į kurį skuba ir turistai: kas lietuviškų braškių, o kas sendaikčių ar garsaus prekinio ženklo basučių vos nuo 5 eurų (3)

Neatskiriama poilsio Dzūkijoje dalis – ketvirtadieninis apsilankymas Veisiejų turguje, kur...