Nuoma – 700 eurų

Vidos vyras dirbti į Norvegiją, Bergeną, išvyko prieš šešerius metus, o ji pati – prieš ketverius. Šeima jau įsitvirtino užsienio šalyje, neseniai gavo paskolą ir nusipirko namą.

„Pirkome didesnį, kad pirmąjį namo aukštą galėtume nuomoti, gauti papildomų pajamų, nes taip lengviau grąžinti paskolą. Be to, ir bankas didesnę paskolą davė tik todėl, jog sutarėme, kad turėsime pajamų iš nuomos“, – pasakojo Vida.

Pirmame namo aukšte yra vienas miegamasis ir atskiras kambarys, sujungtas su virtuve. Už tokio būsto nuomą lietuvių šeima per mėnesį gauna 6000 norvegiškų kronų (apie 700 eurų). Nuomininkams atskirai dar reikia susimokėti tik už elektros energiją.

„Būstą buvome išnuomoję jau tris kartus ir nebuvo jokių problemų. Tačiau tai, ką patyrėme pastarąjį kartą, baisu ir prisiminti. Nuomininkai ne tik liko skolingi, bet būstą dar ir nusiaubė. O norėjome tik gero – padėti į Norvegiją darbo ieškoti atvykusiems jauniems klaipėdiečiams“, – kalbėjo Vida.

Vaikinams suteikė lengvatų

„Facebook“ paskyroje „Bergeno lietuviai“ ji įdėjo skelbimą, kad išnuomojamas namo pirmasis aukštas. Į skelbimą iškart atsiliepė atsiliepė klaipėdiečiai Julius ir Raimondas.

„Kai pradėjome kalbėtis, jie pasakė, kad yra pusbroliai, kad į Norvegiją atvažiuoja ieškoti darbo. Vaikinai pasirodė gana padorūs, baigę aukštuosius mokslus, todėl sutarėme, kad jiems išnuomosime būstą“, – prisiminė Vida.

Su vaikinais šeima sutarė, kad jie sumokės 700 eurų depozitą, o nuoma kas mėnesį kainuos 6000 kronų. „Tiesą sakant, būstą jiems išnuomojome kone lengvatinėmis sąlygomis. Depozitą paėmėme tik už vieną mėnesį, nors įprastai Norvegijoje depozitas imamas už du ar tris mėnesius. Tačiau juk supratome, kad darbo ieškoti atvykę vaikinai dar neturi pinigų. Todėl jie sumokėjo sutartą depozitą, nuomą už pirmąjį mėnesį ir viskas atrodė gerai. Pirmąją savaitę jie tikrai intensyviai ieškojo darbo, o paskui jau prasidėjo pasyvumas. Jie dažniau lindėdavo namuose, kaip vėliau sužinojome, rūkydavo „žolę“ ir viskas. Tik vienas jų rado darbą – kartą per savaitę išvežioti laikraščius“, – detales dėstė pašnekovė.

Nuomininkai pabėgo

Kai atėjo laikas mokėti nuomą už antrą mėnesį, prasidėjo problemos. Vienas vaikinų, kuris turėjo šiokį tokį darbą, šeimininkams sumokėjo 3000 kronų, o kitas davė 2000 kronų ir paprašė likusios sumos palaukti, nes kažkas jam turi atsiųsti pinigų iš Anglijos.

„Tačiau to 1000 kronų taip ir nesulaukėme. Tada atėjo laikas mokėti už trečią mėnesį. Prasidėjo kalbos, kad jie neturi pinigų, bet gavo darbą – dažyti kažkokį namą, todėl nuomą sumokės iškart, kai tik gaus atlyginimą. Kantriai laukėme, tačiau jokių pokyčių nebuvo. Galiausiai mums trūko kantrybė ir paprašėme, kad per dvi savaites jie išsikraustytų“, – kalbėjo pašnekovė.

Ją labiausiai nustebino, jog nuomininkai išsikraustė ne civilizuotai, o paprasčiausiai pabėgo. „Tiesiog vieną dieną kieme nebeliko jų automobilio, o prie netoliese esančios vasarnamių aikštelės pamatėme krūvą šiukšlių maišų. Supratome, kad tai jų. Vyras tas šiukšles dar turėjo parsitempti namo, išrūšiuoti, nes tvarka čia labai griežta, būtume gavę baudą už tai, kad iš mūsų namų atsikratyta nerūšiuotomis atliekomis, Man iki šiol nesuprantama, kaip taip galima elgtis“, – piktinosi pašnekovė.

Paliko prismirdusius indus

Ji su vyru dar labiau nustėro, kai nuėjo į pirmąjį namo aukštą, pažiūrėti, kokią tvarką nuomininkai paliko.

„Norvegijoje įprasta tai, jog išsikraustant turi palikti idealią tvarką, nes kitaip neatgausi depozito. Žinau istoriją, kad vieni nuomininkai net samdėsi švaros įmonę, kad sutvarkytų būstą. Tačiau šeimininkas atsuko kriauklės alkūnę, rado kelis plaukus, konstatavo, jog nuomininkai neįvykdė įsipareigojimo užtikrinti švarą ir depozito negrąžino. Jei būstą tiems lietuviams būtų nuomoję norvegai, o ne mes, tai juos, matyt, būtų šokas ištikęs, tikrai vėl būtume nuskambėję visame pasaulyje kaip nevalos“, – svarstė Vida.

Ji kraupo prisiminusi, jog nuomininkai paliko net nelautus indus, kuriuose buvo sugedusio maisto, patalpoje mėtėsi plastikiniai buteliai, kurie buvo naudojami rūkyti „žolę“, net sekcijos kampai buvo apipjaustyti peiliu.

„Mes dabar patys turime samdytis švaros įmonę, kad tas patalpas sutvarkytų, nes savo jėgomis neįstengsime“, – konstatavo pašnekovė.

Sutarties nepasirašė

Po kurio laiko ji sužinojo, kad vaikinai tikrai dirbo, buvo pasamdyti dažyti namą. „Bendravau su žmogumi, kuris tą darbą jiems padėjo susirasti. Jis man paskambino tą dieną, kai vaikinai gavo atlyginimą, kad galėčiau išsireikalauti už nuomą vis dar nesumokėtų pinigų. Paskambinau vienam jų ir pasigirdo melas, kad esą jie algos dar negavę, nors tiksliai žinojau, kad pinigus pasiėmė. Susitarėme, kad paskambinsiu po kelių dienų. Nuo tada jie nebekelia telefono ragelio“, – faktus dėstė Vida.

Ji skaičiavo, jog vaikinai liko skolingi 16 tūkst. norvegiškų kronų už nuomą ir dar 3 tūkst. kronų Vidos vyras buvo paskolinęs vienam iš nuomininkų, kad jis galėtų nusipirkti automobilį, kurio reikėjo darbui – išvežioti laikraščius.

„Norėjome gero, bet gavome puikią pamoką, jog žmonėmis negalima pasitikėti. Blogiausia tai, kad nieko negalime padaryti, net į policiją kreiptis, nes neturime nuomos sutarties. Kažkaip buvo neetiška jiems pakišti pasirašyti sutartį norvegų kalba, kurios nė žodžio jie nemokėjo. Pasitikėjome ir pasimokėme. Žinau, kad nieko nebeatgausime, tačiau labai norėtųsi, kad iš šios mūsų nemalonios istorijos pasimokytų ir kiti žmonės – įsileisdami nuomininkus „susidėtų“ kuo daugiau saugiklių“, – patarė pašnekovė.