Rizikavęs savo gyvybe, asmens sargybiniu Londone dirbantis Marius gelbėjo kitus. Garsių ir turtingų žmonių gyvybes kasdien saugojantis Marius laidai „Emigrantai“ sako visiškai nesureikšminąs savo poelgio, nes jis, kaip ir kiti asmens sargybiniai, paaukoti savo gyvybę dėl kito žmogaus yra pasirengęs kiekvieną dieną.

Aplinkiniai puolė ne gelbėti, o filmuoti

Ramų sekmadienio vakarą Mariaus kolega per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad netoli rūksta autobusas. Nieko nelaukęs lietuvis su kolega ispanu bėgo į lauką ir pasileido rūkstančio objekto link. Stotelė, kurioje stovėjo autobusas, buvo maždaug šimtas metrų nuo prestižinio, turtingiems žmonėms skirto vaikų darželio, kurį kartais saugo šis lietuvis.

„Aš čia uždarbiauju. Asmens sargybinio darbo pilnu etatu negausi. [...] Stovime prie abiejų vartų, tikriname žmonių krepšius, skenuojame žmones su metalo ieškikliu“, – apie savo darbą pasakoja lietuvis.

Kaip jis prisimena, kai priartėjo prie transporto priemonės, ji jau degė atvira ugnimi: „Ir vairuotojas nenorėjo išleisti žmonių, nes jie buvo vidury kelio. Ir jis galvojo, kad taip bus saugiau. Bet aš nesupratau, gal jis nematė tų dūmų, nes keleiviai maldavo jo, kad atidarytų duris. [...] Rėkė, buvo panika kilusi. Girdėjo ir kitoje gatvėje žmonės, kad čia kažkas vyksta. Visi aplinkiniai galvojo, kad teroristinė ataka.“

Iš to siaubo žmonės nežinojo, ką daryti – gelbėti įstrigusius autobuse ar patiems bėgti slėptis. O štai Mariaus ir jo kolegos atvira liepsna ir dūmai nesustabdė. Iš Širvintų miestelio kilęs lietuvis suprato, kad svarbi kiekviena akimirka, todėl negalima delsti. Jis akimirksniu įvertino situaciją ir puolė į degantį autobusą.

„Tuo metu, kai pamačiau žmones autobuse, net negalvojau, kad kažkas gali būti pavojingo ar nepavojingo. Tiesiog puoliau į autobusą gelbėti žmonių, nes jie dar nebuvo išėję, – „Emigrantams“ kalba lietuvis. – Žmonės panikavo, lakstė, prašė vairuotojo [kas išleistų]. Aš pribėgau, durys atsidarė ir tiesiog pradėjau rėkti ant žmonių, kad kuo greičiau [liptų] iš autobuso, nes ugnis iš apačios jau buvo įsismarkavusi.“

Tarp įkalintų autobuse buvo apie 20–30 žmonių, tarp jų – vaikas ir nėščia moteris. Bet niekam jie nerūpėjo, visi, pasak „Emigrantų“ pašnekovo, kovojo kiekvienas už save. „[Teko išvesti] 12-metį vaiką ir nėščią moterį. Nes žmonės 12-metį vaiką trypė tikrąja to žodžio prasme. Visi gelbėjosi“, – sako Marius.

Jį labiausiai nustebino, kad aplinkiniai žmonės skubėjo ne gelbėti autobuse įkalintų žmonių, bet juos filmuoti.

„Visi filmavo. Niekas nesuskubo. Jie galėjo pribėgti anksčiau, galėjo pasirūpinti gesintuvu. Įbėgom į stotį paprašyti gesintuvo – neturėjo. Arba jie nedavė. Nežinau, kas ten vyko, dabar vyksta tyrimas su britų policija. [...] Vairuotojas turėjo gesintuvą, tai mano kolega iš jo jį atėmė. Vairuotojas tiesiog žiūrėjo į ugnį, kaip ji plieskėsi, ir nieko nedarė“, – prisimena emigrantas.

Jis pasakoja baimės ar tokio šoko, kaip autobuso vairuotojas, per įvykį nepatyręs, bet emocijos apėmė po kokios valandos, kai viskas jau baigėsi: „Tuo metu net negalvojau. Mes tiesiog puolėm gelbėti žmonių. Čia yra supratimas. Kiekvienas pilietiškas žmogus turėtų padėti kitiems žmonėms, kuriems iškilo pavojus.“

Marius ir jo kolega tvarkėsi taip profesionaliai, kaip veiksmo filmuose. Jie ne tik padėjo nelaimės vietoje buvusiems žmonėms, bet ir šį įvykį skubėjusiems medikams bei pareigūnams.

Specialiosios tarnybos sureagavo per maždaug 10 minučių, nes susidarė transporto kamštis. Mariui ir kolegai teko vienoje pusėje užblokuoti kelią, kad galėtų pravažiuoti ir greitosios, ir gaisrinės automobiliai.

Dėmesio nesitikėjo

Po sudėtingos ir pavojingos gelbėjimo operacijos Marius ir jo kolega ispanas Emilijo, tarsi nieko nebūtų nutikę, sugrįžo į savo darbo vietą. Jis sako galvojęs, kad tuo viskas ir pasibaigs, ir išskirtinio dėmesio nesitikėjęs.

„Net nepasakojom niekam. O ryte sulaukiau skambučio iš to paties kolegos Emilio, sako, pažiūrėk rytinį laikraštį. [...] Ten buvo parašyta, kad nežinomas herojus gesino autobusą. Tai buvo mano kolega, Emilio, kai jis gesino. Aš iš šitos pusės vedžiau žmones. Paskui išaiškėjo, nežinau, iš kur, kad ir aš buvau įsipainiojęs į tą reikalą“, – pasakoja Marius.

Nors pats jis nebuvo linkęs girtis, kad tapo gelbėtoju, tai už jį padarė Anglijos žiniasklaida. Per naktį įvykio liudininkų pasakojimai apskriejo didžiausius televizijos kanalus, laikraščius, naujienų portalus. Apie degantį autobusą ir du jį gelbėjusius apsauginius kalbėjo ne tik visas Londonas, bet ir visa Didžioji Britanija.

„Ir tada prasidėjo ... Į darbovietę įėjom, pradėjo visi ploti. Mes nesupratom, dėl ko, kodėl, kas...“ – prisimena lietuvis.

Sulaukęs didžiausių žiniasklaidos priemonių dėmesio, jis sako, kad apie įvykį buvo išpūstas per didelis burbulas: „Mes tiesiog išvedėm žmones iš autobuso ir padarėm tai, kas priklauso. Tą daro gaisrininkai kiekvieną mielą dieną, policija – taip pat. Man šiek tiek gėda prieš juos, kai britai pučia tokį didelį burbulą.“

Kiekvieną kartą šalia Mariaus istorijos žiniasklaidoje nuskamba ir Lietuvos vardas. Vietiniai žurnalistai mėgsta pabrėžti, kad šis gelbėtojas į Londoną atvyko iš mažo mūsų šalies miestelio. Apie kolegų žygdarbį skelbė ir Ispanijos žiniasklaida, ir Mariaus gimtųjų Širvintų laikraštis.

Marius gyvena tarsi herojus iš filmo. Žmonės gatvėse jį stabdo ir sveikina tapus didvyriu. Juo didžiuojasi tėvai, šeima, o darbovietė įteikė garbės statulėlę ir piniginę paskatą.

Nuo Londono pavargo

27-erių lietuvis Londone praleido ketverius su puse metų, ir tikina nuo šio – vieno didžiausių pasaulyje miestų – stipriai pavargęs.

„Erzina žmonės. Aš esu gamtos žmogus, man mieliau pasėdėti prie jūros, negu eiti į kokį klubą ar dar kur. Tiesiog labai slegia ta atmosfera, pasiilgsti Lietuvos. [...] Čia verda gyvenimas, nėra to poilsio. Pastoviai arba dirbi, arba miegi, arba dirbi, arba miegi“, – laidai „Emigrantai“ atvirauja lietuvis.

Savo emigracijos istoriją Marius pradėjo nuo vargų Anglijos provincijoje ir vos atvykęs pajautė, kad šioje šalyje jam nepatiko. Mažame Anglijos miestelyje lietuvis dirbo 3 mėnesius. Darbą jam pasiūlė draugas, kuris uždirbo gerą atlyginimą, juo susiviliojo ir Marius.

Dvi savaites lietuvis dirbo automobilių plovykloje, kurioje ir dirbo, ir nakvojo. Po to nusprendė pereiti į mėsos fabriką. Į jį išeidavo 4 val. ryte, o grįždavo – 8-ą vakaro. Kaip pasakoja, savo sprendimo atvykti čia jis gailėjosi kiekvieną dieną. Ir pagaliau grįžęs į Lietuvą nusprendė, kad į Angliją daugiau tikrai nebegrįš.

Tačiau neilgai trukus visgi grįžo. Tik jau į Londoną. Čia Mariui taip pat nebuvo lengva. Jaunas vyras savo karjerą pradėjo nuo juodo ir pavojingo darbo.

„Atvykęs į Londoną, neturėjau darbo, sakyčiau, 3 savaites. Paskui kažkaip susiradau darbą plauti langus. Reikėjo ir į trečią aukštą kopėčiomis lipti, ir per balkonus laipioti. Pavojingas darbas buvo, teko ir kristi nuo kopėčių, bet čia buvo pinigai į rankas, niekas į sąskaitą nevedė. Jeigu kažkas mums atsitinka, niekas nesumokės“, – pasakoja Marius.

Kvailiausia saugota įžymybė – J. Bieberis

Tačiau vieną dieną lietuvis suprato, kad dirbdamas tokį darbą per daug rizikuoja ir internete susirado apsaugos darbuotojo kursus. Prireikė maždaug pusės metų, kol Marius pagaliau gavo pirmąją asmens sargybinio užduotį. Jam pavyko įsidarbinti vienoje didžiausių šios srities kompanijų Londone.

Lietuviui per savo karjerą teko saugoti tokias įžymybes kaip Jeremy Corbyną, Steveną Spielbergą su Nancy Spielberg, Adele, Simoną Cowellą ir Harry Styles iš „One Direction“, Olly Mursą, Little Mix, Matthew Perrisą ir t.t. Tačiau vardų ir asmenybių jis nesureikšmina, sako, kad visiškai nesidomi garsenybėmis, todėl daugelio net neatpažįsta. O ir kaip jis pabrėžia, labai neprofesionalu kalbėtis ar fotografuotis su garsenybėmis. Pavyzdžiui, kai jo kolega pasidarė nuotrauką su futbolo legenda Pele, gavo daug pylos iš viršininkų.

Pats nemaloniausias iš garsenybių jam pasirodė amerikiečių grupės „The Black Eyed Peas“ narys Will I Am`as, o štai kanadietis paauglių dievukas Justinas Bieberis Mariui pasirodė pats kvailiausias. Jis sako nesuprantąs, kodėl visas pasaulis eina dėl jo iš proto. J. Bieberis, pasak lietuvio, apsaugininkų netgi prašė primušti žurnalistus.

O kai kurie turtingi ir galingi žmonės nenori jausti, kad yra saugomi. Tad Marius su savo kolegomis dirba laikydamiesi didesnio atstumo, apsirengę kaip paprasti civiliai žmonės. Tačiau labiausiai lietuviui patinka dirbti priedangoje, kai niekas net neįtaria, kuo jis užsiima.

Dirbdamas ne tik profesionaliu asmens sargybiniu, bet ir prabangių nekilnojamo turto objektų apsaugininku, Marius Londone pats netapo turtingu žmogumi. Pasak jo, finansiškai darosi vis sudėtingiau. Labiausiai šiame mieste lietuvį erzina tai, kad net dirbant du darbus jis negali sau leisti nuomotis privataus namo. Tai Mariaus šeimai būtų per brangus malonumas.

„Jeigu aš išsinuomočiau savo namą, neturėčiau, už ką nusipirkti valgyti. Nes paprasčiausiai kainos yra labai didelės. Ypač Londone. Neblogas 4 kambarių namas kainuoja apie 1600 svarbų per mėnesį. Čia yra nežmoniški pinigai“, – atvirauja emigrantas.

Šiuo metu jis nuomojasi kambarį ir gyvena su kitais žmonėmis. Kai sūnui suėjo metai, jo šeimai tokiame būste pasidarė per ankšta, tad lietuviai galutinai nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą.

„Tiesiog nenoriu čia auginti savo vaiko. Įgriso toks gyvenimas, noriu, kad vaikas pabūtų gamtoj. Ten daug vietos , ten seneliai, tėvai“, – pabrėžia lietuvis.

Marius tvirtai nusprendė, kad šis mėnuo Londone bus paskutinis. Beveik penkerių metų emigracijos patirties pakako suprasti, kad šis miestas ne jam. Net įdomus darbas šalia pasaulinių įžymybių Mariaus čia nebesulaikys. Neveikia ir darbdavių įkalbinėjimai, kad jis pasiliktų, ypač tada, kai lietuvis čia pagarsėjo kaip didvyris.

Didžiausia Mariaus svajonė grįžus į gimtinę toliau dirbti asmens sargybiniu, tačiau jis abejoja, ar Lietuvoje šios profesijos žmonės yra reikalingi. Tad jeigu reikės, jis kardinaliai pakeis savo profesiją ir visko sieks nuo nulio.

Sūnų ir žmoną Marius jau išsiuntė atgal į namus. Pats dar tik kraunasi lagaminus, tačiau kelio atgal nėra – su Londonu jis tikrai skiriasi visam laikui. Viskas, ko pasiilgs Londone, kaip „Emigrantams“ sako lietuvis, bus tik pinigai.