Lietuvis skęstančioje Čekijoje: visi dirbame iš namų

Potvynių siaubiamos Čekijos sostinėje Prahoje dirbantis lietuvis Gediminas Aleknavičius pasakoja, jog gamtos stichija pakeitė jo ir kitų kolegų darbo vietą – beveik visi banko, kuriame G. Aleknavičius dirba, darbuotojai dirba iš namų, mieste neveikia metro, apsemtos kai kurios gatvės.

„Šią savaitę mums nereikia eiti į darbą. Aš dirbu banko informacinių technologijų padalinyje, mūsų biuras yra netoli upės. Pirmadienį nuėjau į darbą, bet, pasirodo, niekam ateiti nereikėjo, tačiau aš to nežinojau.

Biure buvo dar keletas žmonių. Reikėjo iškraustyti iš rūsio serverius, tam tikrą elektroninę įrangą, nes ten jau buvo šiek tiek vandens. Tačiau reikia pažymėti, kad potvynis nebuvo pasiekęs maksimumo, maksimumas buvo antradienį ryte. Ir nuo to laiko visi dirba iš namų. Mūsų gal yra kokie 300 žmonių, bet visas biuras dirba iš namų“, - DELFI pasakojo G. Aleknavičius.

Pasak jo, ištuštėjo požeminės aikštelės, mieste neveikia metro, pakeisti kai kurių autobusų maršrutai, nebeveikia kai kurie tramvajų maršrutai.

G. Aleknavičius teigia gyvenantis ne miesto centre, todėl negalėjo papasakoti, kaip atrodo Prahos senamiestis. Tačiau, jo teigimu, prie Vltavos upės stovi sukonstruotos specialios tvoros, kurios kai kuriais atvejais puikiai sulaiko vandenį. Pašnekovo teigimu, Praha pasimokė iš 2002 m. potvynio, todėl pasiruošė bet kokiems netikėtumams.

„Kai kuriose vietose tokios tvoros labai pasiteisino, nes sulaikė vandenį“, - teigė G. Aleknavičius.

„Kai pirmadienį ėjau į darbą, gretimam dideliame daugiaaukščiame name, kuris yra metru žemiau, gaisrinė nuo pat ryto iš rūsio siurbė vandenį. O mūsų darbe buvo ant grindų vandens“, - pasakojo pašnekovas.

Gedimino teigimu, ypač nukentėjo kavinės ir restoranai, kurie įsikūrę prie upės.

„Vandens lygis, galima sakyti, dešimt kartų aukščiau nei paprastai. Vanduo realiai pakilo 5 metrus“, - sakė G. Aleknavičius.

„Man asmeniškai bėdos nėra, bet kitiems, kurie skaičiuoja nuostolius, jų yra“, - pridūrė Gediminas.

Lietuvos ambasadoje Prahoje dirbanti Silvija Kloudova DELFI pasakojo, kad dėl potvynių itin pailgėjo jos kelias į darbą – jei anksčiau kelionė į darbą trukdavo 15 minučių, tai dabar trunka 2 valandas.

„Kelias, kuriuos aš visada važiuoju į darbą, uždarytas, todėl reikia važiuoti maždaug 20 km daugiau aplinkkeliais ir, vietoje 15 minučių, važiuoju 2 valandas, nes tada visi tuo keliu važiuoja. Eismas tikrai labai sutrikęs“, - pasakojo S. Kloudova.

Jos teigimu, gatvė, kuria ji visad važiuodavo, nutiesta palei Vltavos upę, todėl yra visiškai apsemta: iš vandens kyšo tik autobusų stotelių viršus.

„Mokyklos buvo uždarytos dvi dienas, bet savo vaikų ir toliau neleidžiu į mokyklą, nes jie neturi kaip grįžti. O važiuoti kažkokiais autobusais, kurie važiuoja aplinkkeliais, jiems per sunku, nes jie dar maži“, - sakė pašnekovė.

Silvijos teigimu, gyvenimas visiškai nesustojo, veikia parduotuvės, iš dalies viešasis transportas. Labiausiai potvyniai palietė Senamiestį ir centrą.

Pasak pašnekovės, kadangi 2002 m. Čekija patyrė dar didesnį potvynį, tai šįkart į gamtos stichiją sureaguota greičiau ir efektyviau.

DELFI primena, kad Vidurio Europą siaubia potvyniai, per kuriuos žuvo apie 10 žmonių. Vanduo užliejo Prahos istorinį senamiestį, teko evakuoti zoologijos sodą. Gamtos stichija palietė Austriją, Šveicariją, Vokietiją. Smarkių liūčių sukelti potvyniai privertė prisiminti košmarišką patirtį per stichijos siautėjimą 2002 m., kai Vidurio Europoje žuvo dešimtys žmonių, iš jų 17 – Čekijoje.