Šiuo metu Malaizijoje studijuojantis D. Samsonas DELFI pasakojo, kodėl metė studijas Lietuvoje, kaip Malaizijoje populiarina Lietuvą bei kuo mūsų šaliai naudinga Visagino atominė elektrinė (VAE).
Prieš porą savaičių D. Samsonas triumfavo Londone vykusiuose jau šimtmetį kompanijos „Siemens“ organizuojamuose geriausių šalies inžinerijos studentų apdovanojimuose. Šiam konkursui šalies universitetai nominavo po tris geriausius studentus. Dėl savo akademinių pasiekimų D. Samsonas atstovavo Notingamo universitetui.
Konkurso dalyviai turėjo parašyti du rašinius. Pirmąjį – apie save – „Kodėl aš turėčiau būti šio konkurso nugalėtojas“. Antro rašinio tema – „Koks buvo svarbiausias technologinis proveržis praeitame dešimtmetyje ir koks bus ateinančiame dešimtmetyje?“.
D. Samsonas pasakoja rašiniui pasirinkęs gana išskirtines temas. Jo teigimu, praėjusio dešimtmečio proveržis – grafeno atradimas. Tai medžiaga, 200 kartų stipresnė už plieną, turinti didžiulę įtaką saulės baterijų sektoriuje bei leisianti kurti žymiai galingesnius kompiuterius.
„Ateinančiam dešimtmečiui pasirinkau Nuclear Fusion technologiją. Mano manymu, tai yra ateities energijos šaltinis, kuris paremtas žvaigždėse vykstančiomis termobranduolinėmis reakcijomis“, – aiškina fizikas.
Jis pateikia pavyzdį: iš 100 litrų vandens ir keleto gramų ličio būtų gaunama tiek pat energijos kaip sudeginus 100 tonų anglies. Tokia eksperimentinė elektrinė 2020 m. bus pastatyta Prancūzijoje. Tai visiškai saugus, neribotų išteklių, neteršiantis aplinkos ir radioaktyvių atliekų nekuriantis energijos gamybos būdas.
Už pirmąją vietą konkurse D. Samsonas gavo sero Williamo Siemenso medalį, „iPad“, 1000 svarų čekį bei pasiūlymą metams padirbėti „Siemens“ kompanijoje.
Lietuvišką universitetą iškeitė į britišką
Pernai laimėjęs BP kompanijos įsteigtą stipendiją, šiais mokslo metais pagal mainų programą lietuvis studijuoja Notingamo universiteto padalinyje Malaizijoje.
D. Samsonas yra ragavęs ir lietuviško aukštojo mokslo. Baigęs Vilniaus jėzuitų gimnaziją, jis įstojo Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultetą studijuoti moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos. Po vienerių studijų metų D. Samsonas pasirinko mokslus Anglijoje. Studento teigimu, Lietuvoje jis nesijautė pilnai išnaudojantis savo potencialo, jam gyvenime trūkę didesnio iššūkio.
„O kodėl mechaninė inžinerija? Na, fizika man buvo kiek sausokas dalykas, taigi nusprendžiau studijuoti ką nors labiau praktiškai pritaikomo. Taip pat pasirinkimą nulėmė mano hobis – motociklai. Nuo paauglystės nemažai laiko praleidau tvarkydamas motorolerius, motociklus“, – pasakojo D. Samsonas. Apsispręsti mokytis Anglijoje nebaigus studijų VU taip pat pastūmėjo dėl reformos turėjęs gerokai pabrangti aukštasis mokslas Jungtinėje Karalystėje.
Notingamo universitete studijų sistema skiriasi nuo lietuviškos. Universitete mokomasi tik su specialybe susijusių dalykų. Studijos čia intensyvesnės nei Lietuvoje. „Iš studijų VU patirties galiu pasakyti, kad čia privalomais padaryta labai daug su specialybe nesusijusių dalykų. Taip nebelieka laiko gilintis į pagrindinę studijų programą ir šalia domėtis tau įdomiais papildomais dalykais. Studijos labai ištęstos“, – mano D. Samsonas.
Jo manymu, Lietuvos aukštosioms mokykloms tikrai yra ko pasimokyti iš Vakarų Europos universitetų. Studento teigimu, labai sveikintinas būtų rimtų universitetų filialų įsikūrimas Lietuvoje – sveika konkurencija pokyčiams išjudintų visą sistemą.
„Vienas pagrindinių skirtumų – universitetas stengiasi tinkamai paruošti bei padėti įsidarbinti visiems savo absolventams. Nuo to priklauso universiteto vieta reitinge. Pernai Anglijoje kiekvieną savaitę į fakultetą atvykdavo bent kelių kompanijų atstovai ir pasakodavo apie darbo specifiką bei karjeros galimybes pas juos“, – aiškina D. Samsonas.
Ateitį sieja su Lietuva
Nuo liepos D. Samsonas metus dirbs Oksforde įsikūrusiame „Siemens“ padalinio Tyrimų ir plėtros skyriuje. Šis „Siemens“ padalinys dirba su MRI skeneriais. Šie magnetinio rezonanso skeneriai naudojami medicininiams tyrimams bei užima 40 proc. pasaulinės rinkos.
Po metų šioje kompanijoje laukia dar dveji magistro studijų metai. Lietuvis tikisi, kad praktika „Siemens“ padės tiksliau pasirinkti tolesnių studijų kryptį.
„Tiesą sakant, dar nesu tikras dėl savo planų po studijų, bet savo ateitį tikrai sieju su Lietuva. Labai džiugu tai, kad Notingame studijuoja nemažai lietuvių ir apie du trečdaliai jų pasisėmę patirties Anglijoje planuoja grįžti į Lietuvą. Manau, Lietuvos laukia tikrai šviesi ateitis“, – kalbėjo D. Samsonas.
Lietuvą populiarina žaisdami krepšinį
Pasak lietuvio, Malaizija gerokai pranoko lūkesčius. Jis įvardija beprotiškai gražią gamtą, šiltą klimatą. Vasara čia trunka ištisus metus – temperatūra dieną siekia 30-35 laipsnius C, naktį – apie 25 C. O ir žmonės, palyginti su lietuviais, keistai šilti ir draugiški. Pavyzdžiui, Kalėdų dieną musulmonų šeima būreliui lietuvių surengė tikrus kalėdinius pietus su visa gausybe vietinių patiekalų, nors patys, kaip ir dauguma musulmoniškos šalies gyventojų, šios šventės nešvenčia.
Apie Lietuvą Malaizijoje girdėję nedaug žmonių. Prie šalies žinomumo didinimo prisideda krepšinis. Į Malaiziją pagal mainų programą atvykę penki lietuvaičiai subūrė savo krepšinio komandą. Universiteto organizuotoje sporto savaitėje lietuviai iškopė į finalą ir tik po pratęsimo nusileidę universiteto rinktinei pasidabino sidabru.
„Taigi po šio pusmečio Malaizijoje Lietuva jau gerokai žinomesnė. Nemažai studentų universitete moka pagrindines lietuviškas frazes: „Labas“, „kaip sekasi?“, „ačiū“... Viena mergina netgi užsimojo išmokti daugiau ir jau laisvai skaičiuoja lietuviškai“, – pasakojo D. Samsonas.
Pačiam studentui sutikti daugiau lietuvių neteko, tačiau, jo žiniomis, „Facebook“ susikūrusi sostinėje Kvala Lumpūre gyvenančių lietuvaičių grupė.
Pasisako už Visagino AE statybas
Jei prancūzai statys modernią, Nuclear Fusion technologija grįstą elektrinę, ar Lietuvai reikalinga nauja atominė?
Pasak D. Samsono, Nuclear Fusion yra tikrai labai daug žadanti technologija. Tačiau šiuo metu Prancūzijoje statomas 500MW galingumo reaktorius yra dar tik eksperimentinis. Fiziko teigimu, kol kas tai labai brangi technologija, nes reaktoriuje temperatūra pasiekia iki 100 milijonų laipsnių, o tai mokslininkams yra didžiulis iššūkis. Be to, šio projekto kaina siekia daugiau nei 55 milijardus litų.
„Aš manau, kad tai yra tolimesnės ateities technologija, kai kurie sprendimai yra dar tik teoriniame lygmenyje ir bus tobulinami dar ne vieną dešimtmetį. Manau, kad VAE Lietuvoje yra reikalinga ir perspektyvi“, – sako D. Samsonas.
Studento teigimu, VAE turėtų kainuoti 17 milijardų litų (planuojama galia 1350 MW), kurių didžioji dalis bus užsienio investicijos. Taip pat planuojama, kad ši elektrinė kasmet Lietuvai į biudžetą atneš papildomus 500 milijonus litu. Be to, sako pašnekovas, Lietuvoje turime daug gerai paruoštų specialistų – jiems Visagino AE sukurtų darbo vietas.
Studentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu apie 60 proc. Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos yra importuojama. Vadinasi, esame energetiškai priklausomi.
„Iš atsinaujinančių šaltinių gaminama energija gerokai brangesnė, yra nepastovi ir negali užtikrinti bazinės elektros gamybos, iškyla elektros tinklo balansavimo problema. Tuo metu VAE pagaminta elektros energija kainuotų 18ct/kWh ir energijos tiekimas būtu pastovus. Atominė energetika taip pat yra vienas švariausių energijos gamybos būdų, o pagal standartus tvarkomos radioaktyvios atliekos nekeltų didesnės grėsmės“, – atominės energetikos privalumus vardijo geriausias Jungtinės Karalystės inžinerijos studentas.