Eddi Ernestsson. Taip islandiškai skamba lietuvio Edvardo Paškevičiaus pavardė. Lietuvą į ledo šalį iškeitęs E. Paškevičius čia baigė islandų kalbos studijas, o dabar vertėjauja į Islandiją imigravusiems lietuviams. E. Paškevičius DELFI pasakojo Islandijoje nematęs benamių ir nusirašinėjimo bei atskleidė, ką apie lietuvius mano islandai.
Edvardas Paškevičius
© Nuotr. iš asmeninio albumo

27-erių E. Paškevičius į Islandiją atvyko 2010-ųjų vasarą. Baigęs informologijos studijas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, E. Paškevičius dvejus metus dirbo ryšių su visuomene agentūroje. Islandų kalbos E. Paškevičius paragavo dar studijuodamas universitete – Skandinavistikos centre islandų kalbos mokėsi kaip laisvojo dalyko. Dėstytoja sugebėjo vaikiną sudominti kalba ir šis jos mokėsi dvejus metus. Iš 12-kos kalbą mokytis pradėjusių studentų po dvejų metų liko tik du.

Islandija E. Paškevičių sužavėjo dar studijų metais, kai jis vieną vasarą keliavo po salą. Kai pavyko gauti islandų kalbą norintiems studijuoti užsieniečiams skiriamą Islandijos Vyriausybės stipendiją, jis susikrovė lagaminus ir išvyko studijuoti į Islandijos universitetą. Praėjusią vasarą E. Paškevičius puikiais rezultatais baigė islandų kalbos bakalauro studijas užsieniečiams.

Dalis islandų savo kalbą laiko viena sudėtingiausių, tačiau E. Paškevičui taip neatrodo. „Islandų kalba ypatinga tuo, kad, kaip ir lietuvių kalba, turi linksnių sistemą. Visos daiktavardžių, būdvardžių galūnės derinamos tarpusavyje ir turi tą sistemą išmokti, įsiminti – smegenys turi prie to priprasti. O kur dar laikai, įvairios nuosakos. Gramatika nėra iš lengvųjų“, – pasakojo E. Paškevičius. Islandų kalboje labai mažai tarptautinių žodžių – pavyzdžiui, norint pasakyti taksi, reikia sakyti „nuomojamas automobilis“.

Vienas iš nedaugelio, mokančių islandiškai

Skaičiuojama, kad islandiškai kalba iki 400 tūkst. žmonių. Pašnekovas nedrįsta spėti, kiek Lietuvoje gyvena žmonių, mokančių islandų kalbą.

„Kaip ir viskas gyvenime, kalbos mokymasis reikalauja darbo. Kiek įdėsi, tiek turėsi. Lietuvoje tiek daug niekada nesimokiau – daug teko sėdėti bibliotekoje. Kita vertus, turėjau didelį asmeninį interesą išmokti islandų kalbą, priešingai nei Lietuvoje, studijomis mėgavausi, tad atsidavimas darbui buvo daug nuoširdesnis“, – dėstė lietuvis.

Socialiniame tinkle „Facebook“ šalia E. Paškevičiaus pavardės prirašyta islandiška jos forma –
Eddi Ernestsson. Dauguma draugumą į lietuvį kreipiasi Eddi. „Pavardė – ne visai tikslus islandiškos pavardės analogas. Čia visų vyrų pavardės baigiasi -son (sūnus), pavyzdžiui, Jónsson (Jono sūnus), Ásbjörnsson (Ausbjortno sūnus), Friðriksson (Frederiko sūnus) ir taip toliau, o moterų -dóttir, pvz., Jónsdóttir (Jono dukra), Hannesdóttir (Haneso dukra), Ásgeirsdóttir (Ausgeiro dukra)“, – paaiškina diplomuotas islandų kalbos žinovas. Kažkada E. Paškevičius juokaudamas su draugais išvedė pavardės atitikmenį ir jis „Facebook“ užsiliko iki šiol.

Nematė nusirašinėjimo

Pasak E. Paškevičiaus, Lietuvoje į aukštąsias mokyklas stojama iškart po mokyklos, kartais gerai nepagalvojama, ką iš tikro ateityje norėsi daryti. „Nenuvertinu studijų Lietuvoje, bet studijuodamas Vilniuje atradau islandų kalbą, kuri man artimesnė ir įdomesnė nei informologija“, – pasakoja E. Paškevičius.

Islandijoje jis visus trejus metus gavo stipendiją, iš kurios buvo įmanoma pragyventi – nereikėjo sukti galvos dėl papildomų pajamų. Vasaromis lietuvis susirasdavo darbo, vėliau pradėjo dirbti dėstytojo asistentu universitete. Kalbą jis tobulindavo dirbdamas įvairiuose projektuose. Kai Statistikos departamentas vykdė gyventojų apklausas telefonu, tarp 40 islandų lietuvis buvo vienintelis užsienietis. Apklausiami islandai pagal akcentą manydavo, kad jis – iš šiaurinio Islandijos regiono.

Lyginant Lietuvos aukštojo mokslo sistemą su Islandijos, pirmiausia skiriasi studijų trukmė – ten bakalauro studijos trunka trejus metus. „Lietuvoje man pasirodė, kad mokėmės dalykų, kurių tikrai nereikia. Islandijoje viskas labiau koncentruota į specialybę“, – pasakojo E. Paškevičus. Islandijoje yra daugiau laisvės rinktis dalykus – galima susidėlioti įvairių derinių. Pavyzdžiui, metus studijuoji politikos mokslus, o kitus dvejus skiri japonų kalbos studijoms.

Islandai studentai dažnai derina darbą su studijomis: lanksčiai galima išsidėlioti kreditus. Taip gali ir dirbti, ir per 4-5 metus baigti bakalauro studijas. Islandijoje studentas nematė ir Lietuvoje paplitusio nusirašinėjimo.

„Islandijoje neteko susidurti su nusirašinėjimu: į universitetą ateini siekti žinių, jei nusirašysi, gal vieną dieną žinių pritrūks darbe. Nenoriu apibendrinti, bet Lietuvoje labiau vyrauja intensyvus mokymasis prieš sesiją. Islandijoje studentai mokosi nuolat – skaityklos, biblioteka užkimštos studentais“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovas.

Baigęs studijas, E. Paškevičius tris mėnesius stažavosi Europos Parlamente – vertė iš anglų į lietuvių kalbą. Islandijoje universitete lietuvis buvo įstojęs į magistro studijas studijuoti kalbos technologijų, tačiau dėl stažuotės studijas teko metams nukelti.

Laikraščiuose skaito apie lietuvius nusikaltėlius

Šiuo metu E. Paškevičius dirba trijose vietose: universitete vykdo projektą, dienos centre gelbsti pradinukams bei vertėjauja socialinėse įstaigose. Islandijoje galioja tvarka, kai visiems imigrantams būtinosios viešosios paslaugos prieinamos gimtąja kalba. E. Paškevičiui tenka vertėjauti tautiečiams pas gydytoją, socialinių paslaugų centre.

Islandijoje lietuviai – antra gausiausia tautinė mažuma po lenkų. Lenkų skaičiuojama apie 11 tūkst., lietuvių – iki 1500. „Lietuviai užsiima įvairia veikla. Yra šalyje pragyvenusių 10 ir daugiau metų. Vienus atvedė darbo paieškos, kitus meilė ar studijos. Daug ką sužavi Islandijos gamta, kultūra“, – apie tautiečius pasakoja E. Paškevičius.

Su lietuviais jis daugiausia susiduria darbo tikslais – vertėjaudamas. Islandijos laikraščiai kartais parašo apie su narkotikais sulaikytus lietuvius.

Lietuviai islandams dėkingi už nepriklausomybės pripažinimą, birželį švenčiame jų nepriklausomybės dieną, o kaip islandai žiūri į lietuvius? „Reakcijos labai teigiamos. Mano patirtis byloja, kad islandams teko susidurti su darbščiais, pavyzdingais lietuviais, kurie gyvenime šauniai tvarkosi. Su neigiamais lietuvių stereotipais susidurti neteko, tačiau po straipsnių laikraščiuose apie lietuvius nusikaltėlius formuojasi kitokia nuomonė“, – pasakojo E. Paškevičius.

Pusbrolių kraštas

Į Islandiją E. Paškevičius nuvyko, kai ekonominė krizė jau buvo atslūgusi – 2011 m. Islandija baigė grąžinti skolas Tarptautiniam valiutos fondui. „Labai išaugo šalies skola, buvo kalbama apie bankrotą, tačiau ekonominiai rodikliai greitai atsistatė. Atvykęs nieko dramatiško nepastebėjau. Islandų šeimos turėjo apkarpyti išlaidas ir vietoje to, kad vyktų atostogauti du kartus per metus, vykdavo kartą. Šeimos turėjo po du džipus ir, pasiskolinusios iš banko, pirkdavo trečią, tai gal bankas pasiėmė vieną džipą“, – Islandijai kirtusios krizės nesureikšmina E. Paškevičius.

Dar iki krizės Islandija buvo labai aukšto pragyvenimo lygio šalis. E Paškevičius nustebo sužinojęs, kad Islandijoje nėra benamių. Nusigyvenę žmonės prieglobstį randa prieglaudoje.

Islandijoje gyvena apie 320 tūkst. žmonių. Sostinėje Reikjavike ir jos apylinkėse įsikūrę apie 200 tūkst. „Šalies mažumas atsispindi, kad jei 10 islandų yra vienoje patalpoje, 2 iš jų bus susiję giminystės ryšiais, kažkas kartu bus lankęs mokyklą ar darželį. Tai pusbrolių kraštas, greitai tampi savas, nes jei mokaisi ir dirbti, esi aktyvus kultūriniame gyvenime, pradedi pažinti žmones ir jie pažįsta tave“, – kalbėjo E. Paškevičius.

Ir vasarą gairina šiaurys

Rečiausiai apgyvendinta Europos valstybė vilioja unikalia gamta. Šiaurietiška vasara pasižymi tuo, kad reikia džiaugtis sulaukus 17-os laipsnių šilumos. Nors vasarą būna šilta, atsipalaiduoti neleidžia šiaurės vėjas.

Pro Islandiją Šiaurės Atlante prateka Golfo srovė, tad žiemos būna švelnesnės. Šaltis čia pakankamai retas reiškinys, tačiau kanda vėjas. Pasak E. Paškevičiaus, Islandija įdomi visais metų laikais, tačiau geriausia ją aplankyti vasarą. Žiemą rajonuose keliai gali būti apledėję ir užversti sniegu. Vasarą praktiškai niekada nesutemsta, taigi galima keliauti kone visą parą. Tuo metu žiemą prašvinta tik apie 10 val. ryto, o temti pradeda apie penktą.

Kol kas E. Paškevičius palikti Islandijos neplanuoja – būtų gaila primiršti kalbos žinias. Galbūt ateityje jis užsiims literatūros vertimu – islandai su lietuvių literatūra dar mažai susipažinę. 1976 m. į islandų kalbą išverstas Kazio Borutos „Baltaragio malūnas“, 1996 m. – vaikų literatūros knyga, o 2009 m. – poezijos rinkinys. Iš islandų kalbos į lietuvių yra išversti 32 literatūros kūriniai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvė apsilankė Š. Korėjos restorane: net ir valgant skanų maistą sunku negalvoti apie režimą (85)

Žinau, kad rašydama šį straipsnį ir prisipažindama, kad sąmoningai nusprendžiau apsilankyti...

Latvių pasiekimas išjudino lietuvius: už mane daugiau uždirba net Panevėžio duobkasys feisbuke plinta kvietimas streikuoti (202)

Latvijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Latvij os ligoninė se dirbančių gydytojų...

R. Vanagaitė išklojo, ką patyrė su politikais Maskvoje matė palūžusį V. Uspaskichą (190)

Autobiografinę knygą „Višta strimelės galva“ pristatanti rašytoja, viešųjų ryšių...

Naudinga žinoti perkantiems NT: praktiniai patarimai (20)

Šiame straipsnyje kalbėsime apie pasirengimo nuomai etapą nuo objekto paieškos iki įsigijimo...

Tragiška avarija Vilkaviškio rajone: vairuotojas žuvo, keleivis sužalotas

Vėlų pirmadienio vakarą, apie 22.20 val., Vilkaviškio r., kelio Vilkaviškis-Gražiškiai...

Išskirtiniai sostinės butikai: kokių vienetinių prekių ten galima rasti? (6)

Jaukiose sostinės senamiesčio gatvelėse yra įsikūrę daugybė butikų, kuriuose galima atrasti...

Ar gali būti, kad nuo sekso senstama? (14)

Panašu, kad taip. Išvadą, jog seksualinis aktyvumas turi įtakos senėjimo procesui, padarė...

Policininkai talkino slaptam detektyvui: klientus domino ne tik meilužių gyvenimas (17)

Dabar jau į pensiją pasitraukę du Vilniaus policininkai ne vienerius metus galėjo talkinti...

Pristatė baldus katėms: gyvūnams sunku atsispirti (1)

IKEA neseniai pristačius baldų augintiniams kolekciją, įmonė „Okawa Kagu“ pristatė tik...

C. Ronaldo antrus metus iš eilės išrinktas FIFA geriausiu pasaulio žaidėju Kaip lietuviai prisidėjo prie rinkimų (14)

Pirmadienio vakarą Londone paaiškėjo, kam atiteko FIFA futbolo geriausiųjų apdovanojimai –...