Mes, lietuviai, vasarą kartais pabambame dėl lietaus, o žiemą stipriau burnojame dėl šildymo sąskaitų, bet, rodos, tik tiek. Diskutuoti ar valandų valandas kalbėti apie orą esame per daug nelinkę. O britai visai kitokie – apie lietų, saulę ir sniegą jie galėtų kalbėti tikrai ne vieną valandą.
Daugelis britų aistringai seka orų prognozes, nes jų meilė sodo darbams ir parkams tampriai susijusi su sinoptikų pažadais. Be to, kaip sako patys britai, orai Jungtinėje Karalystėje (JK) nenuspėjami, permainingi ir kartais kurioziški, tad kaip gali apie tai nekalbėti!
Lietus Anglijoje…
Jungtinės Karalystės orai visai džentelmeniški, be ryškesnių kontrastų – vasarą temperatūra retai kada perkopia 30°C, o žiemą termometro stulpelis nenukrenta žemiau 0. Tiesa, šie džentelmeniški orai mėgsta ekscentriškai keistis, tad be skėčio ir giedriausią dieną namų palikt neverta. Iš ryto gali nudžiuginti dangumi besiritinėjanti saulė, bet ją žaibiškai pakeičia debesų paradas, „apšaudydamas visus lietumi“ (cituojant originaliais pasisakymais garsėjantį mūsų Naglį Šuliją).
Lyja Anglijoje vidutiniškai vieną iš trijų dienų. Dėl to čia labai populiarūs guminiai batai, skėčiai, lietpalčiai. Planuojantiems keliauti po JK ir norintiems išvengti lietaus, patariama rinktis gegužės, birželio, rugsėjo ir spalio mėnesius.
Jei sunkoka įsivaizduoti, kiek daug lietingų dienų būna Jungtinėje Karalystėje, puikiausias matuoklis – jūsų namas (aišku, jei gyvenate JK). Įsivaizduokite, jei kiekvienas tipiškas angliškas namas ant stogo turėtų talpyklą lietaus vandeniui, čia per metus vidutiniškai susikauptų 100 000 litrų vandens.
Juokas juokais
Lietaus Jungtinėje Karalystėje tikrai netrūksta, o britai nebūtų britai, jei iš to nepasijuoktų. Pavyzdžiui, jie sako, kokia puiki pas juos vasara – net trys saulėtos dienos. Juokaujama ir apie šaltį – buvo taip šalta, kad politikai turėjo laikyti rankas savo kišenėse.
Britai mėgsta save pašiepti, kad jie visada skundžiasi – tai per šilta, tai per šalta, tai per daug saulės, tai jos per mažai. Bet, kaip jau minėta, be humoro bus neapsieita – tikras anglas pasiskųs, kad smarkiai lyja, bet kartu pasidžiaugs, kad tai gerai jo sodui. Arba, pavyzdžiui, pasipiktins kepinančia saule, bet sakys, kad pomidorai jo darže dėl to labai laimingi ir t.t.
Ekstremalūs orų pokyčiai Jungtinėje Karalystėje sutinkami ne tik su britišku humoru jausmu, bet ir su nerimu. Sausros (sunku patikėti, kad tai įmanoma jūrinio klimato šalyje), šalčiai ar karčiai, sniegas, potvyniai sukelia nemažai problemų, sutrikdo gyvenimą. Praeitas lapkritis buvo toks šaltas – nuo 1679 metų tokio niekas nematė, šis pavasaris buvo ypatingai sausas, o vasara vėsi ir drėgna. Tačiau bene didžiausia problema anglams pastaraisiais metais buvo sniegas. Jie pamatė, kad yra visiškai nepritaikę savo gyvenimo iškritus sniegui, patyrė daug nuostolių, žmonės vėlavo arba išvis nevažiavo į darbą, vaikai nėjo į mokyklas ir t.t. Mums tik belieka gūžčioti pečiais, kaip keli centimetrai ant asfalto visiškai paralyžuoja eismą ir gyvenimą.
Nėra saulės, nėra ir sveikatos
Tokie orai, kokiais pasižymi Jungtinė Karalystė, anot britų, sukelia sveikatos sutrikimus ir…. verčia emigruoti. Nemažai anglų turi nekilnojamo turto, kelis kartus per metus leidžia atostogas arba tiesiog persikraustė gyventi į Ispaniją, Kiprą, kitas Viduržiemio jūros šalis ar net tolimąją Australiją (įdomu, ar yra lietuvių, emigravusių dėl oro?).
Grįžkim prie sveikatos. Žinome, kad saulės trūkumas, tamsus metų laikas veikia mūsų nuotaikas, sveikatą. Anglai tai vadina seasonal affective disorder (SAD). Nuo jo kenčia per milijoną Didžiosios Britanijos gyventojų (pasitikrinti, ar jums gresia SAD, galima puslapyje www.sad.co.uk). Ir čia didžiulį pelną kraunasi kompanijos, kurios tikina padėsiančios kompensuoti saulės šviesos trūkumą, apsiniaukusį dangų ir ūkanotus rytus. Internete galima nusipirkti specialių maisto papildų, gerinančių nuotaiką slogiais orais.
Tokių produktų gamintojai džiaugiasi, kad jų pardavimai vis auga (sunku suprasti – ar orai taip prastėja, ar žmonėms tiesiog vis daugiau reikia tų nuotaiką keliančių papildų). Supratę, kiek daug žmonių yra paveikti prasto oro, anglai nutarė, kad sausio 21 diena bus paskelbta nelaimingiausia diena metuose (Blue Monday).
Iš kur gauti vitamino D
Neseniai britiškoje spaudoje pasirodė musulmonėmis susirūpinusio žurnalisto straipsnis. Mat jos apsirengusios taip, kad dienos šviesa mėgaujasi tik akys. Pasak sveikatos specialistų, sveikatai ir gerai nuotaikai svarbus vitaminas D įsisavinamas per odą, net 90 procentų jo gauname iš saulės. Na, o musulmonėms dėl jų nacionalinio drabužio nuolat gresia šio vitamino trūkumas. Tiesa, vitamino D įsisavinimui saulė nebūtina – užtenka kasdien tiesiog pasivaikščioti gryname ore.
Kai kurių tyrimų duomenimis, žmonės, kurie nesiskundžia vitamino D stoka, atrodo jauniau, rečiau serga depresija (štai dar kelios priežastys įsigyti šunį), yra mažiau agresyvūs. Vitamino D galima rasti ne tik lauke, bet ir maisto produktuose – žuvų taukuose, piene, riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, kiaušinio trynyje.
Jei nepadės tabletės, padės lempos?
Jungtinės Karalystės gydytojai dėl prasto oro ir jo pokyčių kenčiantiems žmonėms (ir šiaip visiems sveikiesiems) rekomenduoja specialias šviesos lempas. Jos atkartoja natūralią šviesą, tad jų naudojimas smegenis verčia gaminti specialias medžiagas, kurių dėka sumažėja depresijos rizika, padidėja energija, pagerėja nuotaika. Tokių lempų kainos – nuo 70 svarų. Jų yra įvairiausių modelių, galingumo. Kaip bebūtų keista, nors saulės šviesos ir gauna mažiau, laimingesni yra britai, gyvenantys šiaurėje. Tad moksliškai neįrodyta, kad gerai sveikatai būtinas geras oras.
Kaip orą spėja anglai:
Jei burbuliukai kavos puodelyje plūduriuoja susiglaudę – lauk gero oro, jei išsiskirstę – ruoškis prastam.
Jei per sekundę nusičiaudėsi tris kartus, kita diena bus giedra ir saulėta.
Jei prieš septintą valandą lyja, vienuoliktą bus puikus oras.
Kuo varlės garsiau rėkia, tuo daugiau bus lietaus.