„Tiesos“ eksperimentas patvirtino, kad nemažai sostinėje gyvenančių merginų susivilioja miglota galimybe užsidirbti kelis tūkstančius svarų, nors už tai gresia kalėjimas.
Žadami aukso kalnai
Romu Stankevičiumi pasivadinęs asmuo kur tik išmanydamas ieško merginų fiktyvioms santuokoms. Reikalavimai itin paprasti: bent 21 metai, minimalios anglų ar rusų kalbos žinios. Žadami sutuoktiniai – „rusų tautos vyrai“. Merginoms siūlomi dideli pinigai, o gyventi kartu neva nebūtina.
Žurnalistei susisiekus su šiuo vyru, šis negaišdamas pasiūlė susitikti ir papasakoti apie procesą detaliau. Akis į akį R. Stankevičius kalbėjo dar gražiau nei skelbime. Pasak jo, norint tuoktis pakanka būti sulaukus 18, o ne 21 metų amžiaus.
Paaiškėjo, kad „rusų tautos vyrai“ – jauni, neapsakomo grožio ir labai turtingi ukrainiečiai, su kuriais susituokusios net ne visos merginos vėliau nori skirtis. Už šią paslaugą siūlomas 5 tūkst. svarų sterlingų atlygis, mokamas dalimis: 500 pateikiant santuokos prašymą, 3500 – vestuvių dieną bei likęs 1000 – vyrui gavus vizą, kuri, pasak R. Stankevičiaus, išduodama per tris mėnesius po vestuvių dienos.
Pakalbinome lietuvę Kristiną Korbutaitę-Permalloo, po kelerių metų draugystės ištekėjusią už Mauricijaus piliečio ir auginančią pirmagimį. Moteris paneigė R. Stankevičiaus teiginį, kad viza vyrui suteikiama vos per tris mėnesius: „Mano vyras šeimos vizą gavo po septynių mėnesių, visą tą laiką neturėjome savo pasų. Po santuokos mūsų šeimos niekas netikrino, tačiau, manau, kad pasų negrąžinimas ir buvo santuokos patikrinimas, juk jei būtume susituokę ne iš meilės, tuoj pat pakeistume adresus.“
Būtina pateikti draugystės įrodymų
R. Stankevičiaus teigimu, prieš atiduodant savo ranką ir širdį ukrainiečiui, pakanka su juo susitikti vos kartelį, kad gebėtumėte vienas kitą atskirti iš minios, susikalbėtumėte ir sužinotumėte vienas apie kitą keletą esminių dalykų. R. Stankevičius teigė, kad jam bendradarbiaujant susituokusių porų niekas netikrino, visos merginos gavo savo pinigus, o vyrai – vizas. Fiktyvių vedybų organizatorius pažadėjo, kad norint tuoktis su kitu asmeniu, galima tai daryti kitoje šalyje, o susituokus su ukrainiečiu reikia išbūti trejus metus.
Pasak K. Korbutaitės-Permalloo, prieš vestuves jiems reikėjo pateikti gausybę įrodymų, kad jų santuoka ne fiktyvi: „Mums reikėjo pateikti nuotraukų nuo pat draugystės pradžios, įrodyti, kad buvome Lietuvoje ir kiek kartų ten lankėmės kartu, mūsų draugai turėjo rašyti laiškus, kad mus pažįsta bei žino apie draugystę, turėjome pateikti buto nuomos kontraktą bei savininko laišką, kad gyvename kartu jau trejus su puse metų.“
Pagal naują Jungtinės Karalystės migracijos įstatymą, Europos Sąjungos piliečio sutuoktinis po vestuvių nuolatinę vizą gauna po penkerių, o nebe po trejų bendro gyvenimo metų, be to, viza suteikiama tik Europos Sąjungos piliečiui patvirtinus, kad santuoka tikra bei pateikus bendro gyvenimo įrodymų. R. Stankevičiumi besivadinantis vyras, teigdamas, kad susituokus tereikia išgyventi trejus metus, nutylėjo įstatymo pataisą, tad merginos, susigundžiusios pelningu pasiūlymu, gali būti priverstos išbūti ištekėjusios kur kas ilgesnį laiką.
Siekė apvesdinti savo merginą
Žurnalistė interneto portale paskelbė siūlanti pinigus už fiktyvias santuokas. Per dieną dėl skelbimo kreipėsi vidutiniškai po 4–5 asmenis. Merginos teiravosi paprastų dalykų: kiek laiko reikės gyventi susituokus, kiek gaus pinigų bei ar reikės gyventi kartu. Nereta lietuvaitė, paskambinusi ir vos pasisveikinusi išrėždavo: „Žinau savo teises ir galite nesistengti manęs apgauti“, tačiau paklaustos, apie kokias teises kalba, staiga netekdavo amo.
Į skelbimą atsiliepė moterys, kurios nė truputėlio neišmanė vizos gavimo proceso, Jungtinės Karalystės migracijos įstatymų ir kitų niuansų, su kuriais neišvengiamai susiduriama ištekėjus už užsieniečių. Paklaustos, kodėl susidomėjo šiuo pasiūlymu, visos nė neužsikirsdamos atsakė: „Reikia pinigų.“ Sužinojus, kad pinigai mokami dalimis, reikės su netikru savo vyru gyventi bent du mėnesius, kad jų praeitį bei kasdienį gyvenimą tikrins migracijos pareigūnai, motyvacija sumažėdavo.
Į šį skelbimą atsiliepęs vienas vaikinas mėgino susitarti, kad už pinigus tekėtų jo mergina. Vaikino visai netrikdė, kad jo draugei teks vaikščioti į pasimatymus su kitu vyru bei trumpam kartu apsigyventi. Drąsiai telefonu kalbėjęs vyrukas teigė: „Pasitikiu savo mergina, mums reikia pinigų savoms vestuvėms, šią vasarą norime tuoktis, pamanėme, kad taip greitai ir paprastai užsidirbsime.“ Vaikinas nesijaudino net dėl to, kad jo mergina bus ištekėjusi už dviejų vyrų, tik skirtingose šalyse. Paklaustas, ko griebsis, jei fiktyvus sutuoktinis po penkerių metų bus dingęs ir jo žmona negalės išsiskirti su užsieniečiu, atsakė, kad kraustysis gyventi į Lietuvą.
Sunku įrodyti nusikaltimą
Jeigu tarpininkams pavyksta rasti merginą, kuri sutinka už pinigus pažeisti įstatymus, pareigūnams įrodyti fiktyvią santuoką tampa labai sudėtinga. Anot Jungtinės Karalystės vidaus reikalų departamento, žmonės, besituokiantys dėl vizos, dažniausiai yra puikiai pasiruošę atsakyti į bet kokius klausimus, turi informacijos apie savo bendrą praeitį. Neturintieji sakosi neseniai susipažinę ir stipriai įsimylėję, todėl esą tuokiasi nedelsdami. Vienintelis garantuotas būdas įrodyti šį nusikaltimą – sugauti porą tuomet, kai vienam iš jų mokami pinigai, ir išgauti jų prisipažinimą.
Fiktyvios santuokos jau keletą dešimtmečių buvo populiarios Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau prieš keletą metų jos išpopuliarėjo ir Didžiojoje Britanijoje. „Labai sunku pasakyti, kiek tarptautinių porų tuokiasi iš meilės, o kiek dėl naudos, tačiau kasmet šeimos vizos prašo vis daugiau užsieniečių“, – „Tiesai“ sakė Vidaus reikalų departamento atstovė.
Pareigūnai atskleidžia, kad nemaža dalis moterų lieka apgautos – jos negauna didžiosios dalies pinigų vestuvių dieną bei sutuoktiniui gavus vizą. „Galiu patikinti, kad šeimos vizą gauna dauguma jos prašančiųjų, tačiau ilgalaikę vizą – tik maža dali. Į mus kreipiasi moterų, kurias apgavo, išnaudojo, vertė kartu gyventi ir kitaip kankino, tačiau sutuoktiniui negavus nuolatinės vizos net nesumokėjo pažadėto atlygio“, – pasakojo atstovė.
Pareigūnės teigimu, fiktyviai ištekėjusios merginos net gavusios savo atlygį su tikrąja bėda susiduria vėliau, kai nori tuoktis su mylimu žmogumi: „Labai dažnai jaunos Rytų europietės prisipažįsta mums prieš keletą metų įvykdžiusios nusikaltimą, ištekėjusios už pinigus, tačiau dabar norinčios išsiskirti, deja, negalinčios rasti savo netikro vyro.“
Įkliuvo per žioplumą
Šių metų vasarį Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje nuskambėjo istorija apie labai nevykusį dviejų lietuvių ir dviejų indų bandymą fiktyviai susituokti. Per ceremoniją nuotakos negalėjo susikalbėti su jaunikiais iš Indijos ir jų gerai nepažinojo.
Vestuvės buvo nutrauktos, kai pareigūnai vienos nuotakos paklausė, už kurio jaunikio ji tekėsianti, ir ji parodė ne į tą vyrą. Bausmės buvo skirtos 27-erių Oksanai Aleksandravičiūtei ir 21-erių Sandrai Beleckaitei.
Iš viso laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos septyniems asmenims. Be nuotakų ir jaunikių, nubaustas santuokų organizatorius ir du jo padėjėjai, kurie yra Lietuvos piliečiai. Didžiosios Britanijos pasienio tarnybos specialistai dėl šių santuokų civilinių aktų registratorius įspėjo po to, kai patys pabendravo su poromis prieš santuokos sudarymą.
Jaunieji vieni kitų nesuprato ir bendravo per vertėją. Taip pat buvo pateikti padirbti dokumentai. Visi sukčiai suimti vestuvių dieną Reksamo registrų biure prieš pat santuokos ceremoniją. Būtent tada viena nuotakų turėjo parodyti savo vyrą, bet suklydo.
Moterys tikino pažinojusius jaunikius daug metų ir turėjusios lytinių santykių, o Indijos piliečiai teigė bučiavę būsimąsias žmonas tik į skruostus. Moldo karūnos teismas pirmadienį nusikaltimo organizatoriui nekilnojamojo turto agentui ir labdaros darbuotojui 51 metų Jaspalui Sahotai skyrė 26 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Du jo padėjėjai Lietuvos piliečiai: 28-erių Andrius Stepanovas ir 27-erių Antanas Beleckas nubausti kalėti atitinkamai 16 ir 15 mėnesių. 27 metų jaunikis Manpreetas Singhas nubaustas kalėti 12 mėnesių, o 21-erių Jasbiras Singhas – 11 mėnesių. Atlikę bausmę jie bus išsiųsti į Indiją. Nuotakoms skirta 304 dienų laisvės atėmimo bausmė kiekvienai, jos buvo išsyk paleistos, nes tam tikrą laiką buvo praleidusios suimtos.
Per tyrimą paaiškėjo, kad jaunikiai nuotakoms sumokėjo šimtus svarų sterlingų. Visi savo kaltę pripažino.