Migracijos kryptis – ne pati svarbiausia
– Papasakokite, kokie keliai nuvedė į Kanadą, kiek laiko ten gyvenate?
– Kanadoje atsidūriau netikėtai sau pačiai. Nors dievinu keliones ir keliauju nemažai, tačiau ši šalis niekuomet net nebuvo vietų, kurias norėčiau pamatyti, sąrašo viršuje. Prieš čia atsikraustant beveik 3 metus gyvenau Italijoje, Milane. Pabaigusi mokslus susimąsčiau, ar tikrai noriu toje šalyje likti. Priėmusi sprendimą, jog noriu pabandyti savo laimę kur nors kitur, pradėjau siuntinėti savo CV po visą pasaulį ir ieškoti programų, pagal kurias galėčiau išvažiuoti į kitą valstybę.
Kur, net nebuvo labai svarbu, tiesiog norėjosi kažko naujo. Tarp daugybės įvairiausių aplikacijų buvau padavusi dokumentus ir į naują, ką tik atsiradusią programą „International Experience Canada“, kuri jaunimui suteikia galimybę metus laisvai gyventi ir dirbti Kanadoje. Maniau, jog visas šis procesas užtruks be galo ilgai. Buvau nusprendusi vykti į Londoną, tačiau jau po mėnesio gavau Kanados vizą, susikroviau lagaminą ir išvykau. Juk Londone gyventi ir dirbti galiu bet kada – kažkaip nesinorėjo praleisti šios galimybės padirbėti už Atlanto.
– Ar sunku buvo įsikurti? Kokie formalumai laukia lietuvių, dabar važiuojančių gyventi į šią šalį?
– Nors atvykusi čia nieko nepažinojau, man įsikurti nebuvo sunku. Užsibrėžiau sau tikslą, jog jeigu per mėnesį nerasiu man patinkamo darbo, aplankysiu žinomas vietas ir lėksiu kur nors kitur. Jau prieš atvykdama masiškai pradėjau siuntinėti CV (išsiųsdavau maždaug 100 per dieną), ir jau po dviejų savaičių pradėjau dirbti kompanijoje, kurioje dirbu iki šiol. Manau, kiekvieno patirtis kitokia, tačiau jei į Kanadą atvažiuoji jau turėdamas darbo leidimą ir vizą, viskas čia yra pakankamai paprasta – gali iškart pradėti darbo paieškas.
– Ką patartumėte lietuviui, pasirinkusiam Kanadą. Kam reikia būti pasiruošus?
– Naujai emigravusiems į Kanadą, kaip ir bet kurią kitą šalį, pirmiausia patarčiau pasitikėti savimi ir nebijoti užsibrėžti didelių tikslų. Dauguma lietuvių kalba keliomis užsienio kalbomis, yra išsilavinę ir čia matomi kaip darbštūs bei atkaklūs žmonės.
Toronte pasinėrė į kiną
–Kuo užsiimate Toronte? Papasakokite daugiau apie savo darbą.
– Atvykusi į Kanadą pradėjau dirbti kino industrijoje – tai sritis, kurioje tikrai niekuomet nė nemaniau atsidursianti. Tiesiog nusiunčiau CV ir gavau darbą vienoje filmų platinimo kompanijoje. Iš pradžių galvojau, kad turbūt čia ne mano sritis ir ilgai joje neužsibūsiu. Pradėjusi dirbti su filmų festivalių strategijomis greitai pasinėriau į šią pakankamai man naują industriją ir po kelių mėnesių pasirašiau kontraktą bei buvau perkelta į naujas pareigas – tapau atsakinga už filmų įsigijimą. Tai turbūt pats įdomiausias mano kada nors turėtas darbas. Žiūrėti filmus, derėtis dėl kontraktų, stengtis gauti sėkmingus projektus, dalyvauti kino festivaliuose bei įvairiausiuose renginiuose – toks buvo mano gyvenimas.
Galbūt skaitant gali pasirodyti, jog viskas buvo be galo paprasta. Taip yra tik iš dalies – taip, galbūt man sekėsi ir buvau tinkamoje vietoje tinkamu laiku, tačiau kad atsidurčiau ten, kur esu dabar, tikrai reikėjo įdėti daug pastangų bei darbo. Būdavo akimirkų, kai pervargusi pradėdavau abejoti savo sprendimais, tačiau iš patirties žinau, jog gyvenimas viską sudėlioja į vietas. Gyvenime man reikia iššūkių, nebijau siekti savo tikslų, jų siekdama daug dirbti ir netgi klysti – svarbiausia klaidas pripažinti ir iš jų pasimokyti.
Nepamiršta lietuvybės
– Dalyvaujate ir Kanados lietuvių jaunimo sąjungos veikloje. Nepamiršote lietuvybės?
– Na, lietuvybės pamiršti tikrai negalėčiau – juk esu lietuvė, Lietuvoje gimiau ir augau. Ten vis dar gyvena mano šeima ir daugybė draugų. Nesvarbu, kur gyvenčiau, žinau, iš kur esu. Nors ir negyvenu Lietuvoje, ji man be galo svarbi, brangi, ir tokia išliks. Išvykau iš Lietuvos ne todėl, jog man ten blogai – tiesiog norėjosi daugiau galimybių, kitokios patirties, galbūt nuotykių ir išbandymų.
Gyvendama Italijoje dalyvavau lietuvių bendruomenės veikloje; nuo mažens nemažai laiko praleisdavau Londone, Jungtinėje Karalystėje, taigi pažįstu ir Jungtinės Karalystės jaunimo sąjungos buvusius ir esamus narius, žinau apie jų veiklą, todėl įsitraukti į lietuvių bendruomenės Kanadoje veiklą man buvo tarsi natūralu.
Tik atvažiavusi į Torontą čia nieko nepažinojau ir pamačiusi skelbimą apie rengiamą Vasario 16-osios minėjimą nusprendžiau nueiti. Tuomet dar nieko nežinojau apie tai, kokia didelė lietuvių išeivių bendruomenė čia gyvena. Be galo nustebau pamačiusi, kiek minėjime buvo žmonių ir kokie jie visi aktyvūs. Jau pirmąjį vakarą susipažinau su Jaunimo sąjungos nariais, o po kelių mėnesių tapau valdybos nare.
– Kokie yra lietuviai, gyvenantys Kanadoje – ar tai daugiau išeivių vaikai, jau gimę Kanadoje, ar tenka sutikti naujųjų emigrantų?
– Kanadoje gyvena be galo įvairių lietuvių kilmės žmonių. Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad daugiausia tai išeivių vaikai. Iš pradžių labai stebino tai, kad nors Lietuvoje jie buvę tik keletą kartų, daugelis šneka lietuviškai, žino lietuviškas tradicijas ir be galo vertina Lietuvą. Nuostabu, kaip jų tėvai ir seneliai sugebėjo perduoti tradicijas bei meilę Lietuvai.
– Papasakokite plačiau apie Kanados lietuvių jaunimo sąjungos veiklą.
– Kanados lietuvių jaunimo sąjunga organizuoja daugybę puikių renginių – filmų pristatymų, koncertų, krepšinio turnyrų, išvykų ir t. t. Ji yra Kanados lietuvių sąjungos dalis. Kanadoje veikia gan nemažai lietuvių organizacijų – šokių būreliai, lietuviški ansambliai, krepšinio klubai, lietuvius vienijančios parapijos, skautai ir t. t. Visos šios organizacijos yra tarpusavyje vienaip ar kitaip susijusios ir dažnai renginius bei įvairias iniciatyvas įgyvendina kartu. Juk visų tikslas tas pats – skatinti lietuvybę ir jos išlaikymą Kanadoje.
Italija puiki šalis atostogoms, bet ne gyvenimui
– Dar prieš Kanadą jums teko gyventi Italijoje. Kaip galite palyginti gyvenimo patirtį ten ir Kanadoje?
– Kanada ir Italija – dvi visiškai skirtingos šalys. Italų kultūra, mentalitetas... Man pačiai ten buvo labai smagu pagyventi, pasimokyti, padirbėti, ir visuomet smagu sugrįžti atostogų, tačiau ilgiau gyventi ten nenorėčiau. Tai šalis, kurioje puikus maistas, be galo graži architektūra, daug kultūros paveldo, gilių ir gražių tradicijų, tačiau po visu tuo slepiasi daugybė visuomenės problemų, kurių nepastebėtum ten nepagyvenęs.
Profesine prasme, jaunam žmogui (ypač merginoms ir moterims) ten dirbti be galo sunku – jauni žmonės diskriminuojami ir beveik niekuomet neužima aukštų pozicijų; sudėtinga kilti karjeros laiptais, daug šešėlinės ekonomikos, viskas vyksta „per pažintis“, daug korupcijos... Taip pat nieko turbūt nenustebins pasakymas, jog italai visuomet žada daugiau, nei iš tikrųjų bus padaryta, daugelis gyvena „padarysiu – rytoj“ logika. Žinoma, dirbdama ir gyvendama ten išmokau visus šiuos veiksnius kontroliuoti.
Kanada, ar bent jau Torontas – visiška priešingybė. Nesakau, jog čia viskas idealu, tačiau mano minėtų problemų pastebimai mažiau, o profesinių galimybių žymiai daugiau. Visiškai skirtinga ši šalis ir savo daugiakultūrine bei įvairialype visuomene, kurioje žymiai daugiau tolerancijos ir įvairovės.
– Papasakokite apie gyvenimo Italijoje įdomybes ar darbus.
– Nepaisant visų išvardytų veiksnių, Italijoje įgijau be galo įdomios darbo patirties. Panašiai kaip į kino pasaulį Toronte, Italijoje visiškai netikėtai įsitraukiau į darbus mados industrijoje. Tikrai niekuomet to neplanavau, tačiau gyvenant Milane teko organizuoti kolekcijų pristatymus, kitus mados bei šou pasaulio renginius, fotosesijas, dirbti mados rinkodaros srityje ir pan. Niekuomet gyvenime net nesitikėjau, jog teks dalyvauti aukštosios mados kolekcijų pristatymuose, bet tik atsikrausčius į Milaną tai tapo mano gyvenimo dalimi.
Taip pat ten įgijau ir darbo televizijoje patirties. Šiuo atveju viskas prasidėjo, kai nelauktai gavau pasiūlymą padirbėti su viena dviračių sporto (apie kurį anksčiau neturėjau jokio suvokimo) laida. Kadangi kalbu keliomis užsienio kalbomis, padėdavau laidos vedėjams imti interviu tarptautinėse varžybose, organizuoti renginius bei reklamines kampanijas.
Keisčiausia tai, jog mokiausi visiškai su pramogų, mados, kino ar sporto pasauliu nesusijusioje srityje – esu baigusi politikos mokslus. Todėl visuomet visiems sakau – nebijokite rizikuoti, savęs išbandyti nepažintose srityse bei priimti naujų iššūkių, ir atrasite savybių, kurių net nežinojote turintys.
– Jums teko gyventi ne vienoje šalyje ir turbūt galite vadintis pasaulio piliete. Kiek jums dar svarbi Lietuva ir lietuvybė?
– Kaip jau minėjau, Lietuva man visuomet buvo ir išliks svarbi, kad ir kur gyvenčiau – tai juk mano gimtinė, ir visuomet smagu ten sugrįžti. Taip pat ir lietuvybė – ji apibrėžia tai, kas iš tikrųjų esu.
Lietuvybė ir lietuviai man asocijuojasi su daugybe teigiamų dalykų – atkaklumu, užsispyrimu, darbštumu, intelektualumu. Visuomet suvirpa širdis skaitant apie tautiečių pasiekimus. Mūsų šalyje be galo daug talentingų, įkvepiančių žmonių, kuriuos žiniasklaidoje, deja, užgožia neigiamų naujienų gausa. Būtent apie juos norėtųsi girdėti daugiau. Turime be galo daug gražaus ir gero savo kultūroje, kalboje, istorijoje, turime didelių pasiekimų – didžiuojuosi, jog esu lietuvė.
