„Tiesos“ kalbintos jaunos mamos tvirtina, kad Anglijoje jaučiasi finansiškai saugesnės nei tėvynėje. Be to, jos mano, kad vaikai gali daugiau pasiekti augdami Didžiojoje Britanijoje nei Rytų Europoje.
Skirtingi pasirinkimai
Naujagimių statistika surinkta remiantis Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) sistemai priklausančių ligoninių duomenimis. Lenkų ir lietuvių bendruomenes neabejotinai dar pagausina tie kūdikiai, kurie pasaulį išvydo savo motinų tėvynėse. Dalis Anglijoje gyvenančių moterų gimdyti vyksta į savo šalį dėl kalbos barjero ir (arba) noro būti su artimaisiais.
Kita vertus, dalis pernai gimusių kūdikių tikrai nepasiliks Anglijoje ar Velse. Turtingesnių Afrikos ar Azijos šalių moterys atskrenda į Didžiąją Britaniją vien pagimdyti, nes gimtųjų šalių sveikatos apsaugos sistemos būklė jų netenkina. Didžiosios Britanijos ligoninės suteikia būtinąją pagalbą bet kurios šalies piliečiui. Į būtinosios pagalbos sąvoką patenka ir gimdymas bei motinos ir naujagimio priežiūra. NHS duomenis, vienas gimdymas ligoninėms kainuoja 1600 svarų sterlingų. Dažniausiai šios sumos iš užsieniečių motinų-turisčių nepavyksta atgauti, ir ji kompensuojama iš biudžeto. Apskritai medicininis turizmas NHS per metus atneša net apie 200 mln. svarų sterlingų nuostolio.
Kad ir kaip būtų, didžioji dauguma užsieniečių motinų niekur su savo atžalomis iš Anglijos išvykti neketina. Bent kol jų vaikai gaus Didžiosios Britanijos pilietybę. Praėjusių metų duomenys atskleidžia, kad imigrantų šeimose gimė 25,5 proc. visų Anglijos ir Veslo kūdikių. Įdomus faktas, kad Londone šis procentas siekia net 56,7. Dar įdomiau, kad Rytų Londone esančiame New Hame pernai užsienietės pagimdė 77 proc. visų vaikų. Šioje Londono dalyje įsikūrusios gausios bendruomenės iš Lenkijos, Lietuvos, Pakistano, Indijos ir Bangladešo.
Finansinis saugumas
Kelių pastarųjų metų statistikos analizė rodo, kad imigrantų kūdikių daugėja sparčiau nei britų. Nors augimas nežymus, tačiau praėjusių metų rodiklis – 25,5 proc. – yra didžiausias per 43 metus. Užsieniečių gimdymo statistika Didžiojoje Britanijoje pradėta registruoti 1969-aisiais. „Imigrantų kūdikių proporcingai didėja kiekvienais metais nuo 1990-ųjų. Tada šis rodiklis siekė 12 proc. 2001-aisiais užsienietės pagimdė 16,5 proc. visų kūdikių“, – rašoma statistikos tarnybos ataskaitoje.
„Tiesos“ kalbintos moterys atskleidžia, kad vaikelį būtų planavusios ir Tėvynėje, tačiau Anglijoje jos jaučiasi saugesnės. Pirmiausia – finansiškai.
25 metų Renata Kulpytė sakė, kad Didžiojoje Britanijoje jų, kaip tėvų, finansinės galimybės yra visai kitokios nei Lietuvoje. „Be to, mums patinka švietimo sistema, tikiu, kad vaikas turės daugiau galimybių susikurti sau geresnį gyvenimą“, – kalbėjo 2 metukų atžalą su draugu auginanti moteris.
31 metų Sandra Kriskutė-Gedvilė atkreipė dėmesį, kad Anglijoje yra ir daugiau privalumų nei finansinės galimybės: „Aplinkinių šiluma ir dėmesys, žmonių draugiškumas, gerų manierų įdiegimas nuo pat gimimo, prieinamos kainos kiekvienam socialiniam sluoksniui, neaprėpiamos galimybės tobulėti, kelių kalbų mokėjimas vienu metu.“
Apie skirtingas finansines tėvų galimybes Didžiojoje Britanijoje ir Rytų Europoje galima spręsti ne tik iš atlyginimų bei pragyvenimo lygio skirtumų, bet ir, pavyzdžiui, iš valstybės taikomų mokesčių. Didžiojoje Britanijoje vaikų maistui ir vaikams skirtoms prekėms netaikomas pridėtinės vertės mokesčio tarifas, o Lietuvoje jis yra standartinio dydžio – 21 proc.
Pagalba mažėja
Užklupus krizei Lietuvos vyriausybė nukirpo jaunoms šeimoms skiriamą paramą. Vietoj 100 proc. atlyginimo dydžio išmokos dvejus metus tėvai dabar gali rinktis maksimalią išmoką vienerius metus arba auginti vaiką dvejus metus, bet tada pirmaisiais metais bus mokama 70 proc. buvusio atlyginimo, o antraisiais – 40 proc. taip pat buvo sumažintos maksimalios išmokos „lubos“. Tiesa, pagal dabartinę tvarką, tėvams nedraudžiama gauti kitų pajamų. Sumenkusi valstybės parama dalį jaunų šeimų atbaido nuo šeimos pagausėjimo.
2011 metais Lietuvoje gimė 33, 9 tūkst. kūdikių. Tai 1,7 tūkst. mažiau nei 2010 metais. Gimstamumas Lietuvoje ėmė mažėti nuo 2009-ųjų metų. Ekonominio pakilimo metu jis buvo išaugęs.
Nors Lenkijoje ekonominė situacija pasaulinės krizės metais buvo nepalyginamai geresnė nei Lietuvoje (Lenkijos ekonomika išvengė kritimo), tačiau „Tiesos“ kalbinta 37-erių lenkė Kasia, Londone auginanti du vaikus, tikina, kad tėvynėje jos pažįstami verčiasi sunkiau. „Mums Lenkijoje buvo sunku. Šiuo metu šeimas kuriantys žmonės Lenkijoje gali išlaikyti tik vieną vaiką, atvykę čia dauguma lenkų susilaukia antro ir trečio vaikelio“, – situaciją komentavo Kasia.
Didžioji Britanija taupymo keliu pasuko kur kas vėliau nei Lietuva ir ėmėsi ne tokių drastiškų karpymų. Išmokų vaikams (child benefit – aut.) tvarka buvo pakeista šių metų pradžioje, tačiau ji palietė ne skurdžiausius. Valdžia siekė, kad uždirbantys daugiau kaip 60 tūkst. svarų per metus atsisakytų valstybės pagalbos, ir jiems įvedė papildomą mokestį, jeigu jie gauna išmokas vaikams. Kita vertus, vyriausybės nurodymu buvo sugriežtinta visų pašalpų skyrimo tvarka ir imtasi ieškoti sistema piktnaudžiaujančių gyventojų. Dalies visuomenės akys pirmiausia nukrypo į imigrantus.
Beveik neabejojama, kad vyriausybė turės imtis naujų taupymo priemonių, nes biudžeto deficitas, siekiantis 127 mlrd. svarų, nemažėja. Tai reiškia, kad dabartinė taupymo politika neduoda laukiamų rezultatų. Jeigu valdantieji nekeis kurso ir laikysis diržų veržimosi taktikos, jiems greičiausiai teks nurėžti dalį socialinių išmokų, nes tai greičiausias būdas pasiekti apčiuopiamų rezultatų taupant pinigus.
Užsieniečių motinų pagimdyti kūdikiai Didžiojoje Britanijoje 2011 m.
Lenkija – 20 495
Pakistanas – 18 434
Indija – 14 892
Bangladešas – 8371
Nigerija – 7476
Somalis – 5654
Vokietija – 5108
Pietų Afrika – 4430
Lietuva – 3788
Kinija – 3611