„Visų pirma, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl pilietybės turi vidinių prieštaravimų. Antra, įstatymuose yra spraga, nes, kaip reikalauja Konstitucija, nėra numatyta, kuriais atskirais atvejais Lietuvos pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Tad mano registruotomis pataisomis siūlau šią spragą užpildyti, nurodant tuos atskirus atvejus. Pirmasis – visi lietuvių kilmės asmenys turi neatimamą teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, net jei yra įgiję kitos valstybės pilietybę. Kitiems asmenims nustatysime kitokias sąlygas“, – teigia Tėvynės sąjungos lyderis.

A. Kubiliaus manymu, priėmus tokias pataisas galima pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą ir tikisi, kad „KT teisėjams užteks sveiko proto suvokti, jog Lietuva – nedidelė šalis, turinti didelius išeivių būrius“.

Seimo vicepirmininkas A. Kubilius, komentuodamas Konstitucinio Teismo pirmininko E. Kūrio pareiškimus, kuriais priešinamasi pilietybės klausimo sprendimui Seime, apgailestauja, kad „teisėjams Lietuvoje pritrūksta santūrumo“.

Konservatorių lyderis taip pat pastebi, kad net jei dabartinis KT pirmininkas Egidijus Kūris negalės nagrinėti šios bylos, nes yra išsakęs išankstinę nuomonę, yra „mažesnė bėda negu tai, kad iš lietuvių atimama teisė turėti Lietuvos pilietybę“.

Socialdemokratų partijos pirmininkas, Ministras Pirmininkas G. Kirkilas teigia pritariantis A. Kubiliaus registruotoms įstatymo pataisoms ir ragina Seimą taip pat joms pritarti.

„Šis klausimas nekelia ginčo tarp partijų. Visų partijų lyderiai, kiek man žinoma, pasisako už. Šioms A. Kubiliaus pataisoms pritariu ir tikiuosi, kad pritars ir Seimas“, – sako Vyriausybės vadovas.

Socialdemokratų partijos pirmininko teigimu, „yra trys keliai, kuriais reikia eiti vienu metu. Pats trumpiausias kelias – tai Pilietybės įstatymo keitimas. Jeigu ne, tai ruoškimės keisti Konstituciją Seime. Jei ir tai netiks, tai ruoškimės referendumui, nes yra priešrinkiminiai metai. Pirmasis prioritetas yra įstatymas“.

Vyriausybės vadovas teigia, kad taip pat nesupranta Konstitucinio Teismo atstovų pozicijos.

„Atvirai kalbant, nesuprantu. Nežinau, kodėl Konstitucinio Teismo atstovai su tokiu užsidegimu ginčija šią galimybę. Svarbu yra ne tik teisės raidė, teksto interpretavimas, o ir geopolitinė šalies aplinka, jos situacija, dydis. Pats dalyvavau darbo grupėje, kurią buvau sukūręs ir šiek tiek nustebau, kad Konstitucinio Teismo specialistai taip pavydžiai gynė tą savo sprendimą. Juk visi esame žmonės – klysta ir vyriausybės, ir seimai, ir teisėjai“, – teigia premjeras G. Kirkilas.

Darbo grupei vadovavo Konstitucinio Teismo pirmininko patarėjas Egidijus Jarašiūnas, tačiau premjero teigimu, dabar Vyriausybė yra pavedusi įstatymo projektą parengti Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijoms.