Iš viso apklausoje dalyvavo 26 žmonės, kurių amžiaus vidurkis yra apie 20 metų. Amžiaus vidurkis, kuomet jie išvyko iš Lietuvos – 17 metų. Vidutinė, apytikslė, mokymosi Anglijoje trukmė – 3,3 m.
Savo lietuvių kalbos rašymo gebėjimus prieš atvykstant gyventi į Angliją dauguma apklaustųjų įvertino kaip gerus, visgi nemaža dalis pastebėjo, jog skaityti lietuviškai jiems sekėsi geriau nei rašyti. Daugeliui pradėjus mokytis anglų kalba lietuvių kalbos rašymo gebėjimai liko tokie patys arba pablogėjo, tuo tarpu skaitymo beveik nepasikeitė.
Galima pasidžiaugti, jog didžioji dauguma dalyvavusiųjų apklausoje lietuviškai skaito ir rašo kasdien. Vis dėlto pasitaikė ir tokių, kurie atsakė, jog lietuviškai skaityti ir rašyti jiems tenka rečiau nei kartą per mėnesį. Tie, kurie skaito knygas, tai gali laisvai daryti abejomis kalbomis. Nors skaitymas jiems sukelia mažiau sunkumų nei rašymas, visgi skaitymą apsunkina, kai tekste yra ilgesni, kasdieninėje kalboje rečiau vartojami, žodžiai. Taip pat pasitaiko, jog skaitant yra sunku suvokti paties teksto prasmę.
Daugiau nei pusė apklaustųjų rašydami daro klaidų. Jiems sudėtingiausia yra nuspręsti, kada žodyje reikia rašyti nosines, trumpąsias ar ilgąsias balses. Jie nėra tikri, ar rašydami naudoja tinkamas gramatikos laikų formas ir pasirenka tinkamas raides žodžiuose (pvz. megzti/megsti, trukdyti/trugdyti). Galiausiai, painiojasi anglų ir lietuvių abėcėlės raidės (š-sh, č-ch, v-w, j-y). Sakinių skyryba taip pat taip pat sukelia nemažai problemų.
Tačiau trumpąsias žinutes (SMS) mobiliuoju telefonu savo pažįstamiems ir artimiesiems lietuviams dažniausiai rašo lietuvių kalba arba naudoja abi kalbas vienu metu. Naršymui internete paprastai renkasi anglų kalbą, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet naudoja abi.
Tačiau kaip esminį faktą, galima išskirti tai, jog daugiau nei pusei pildžiusiųjų anketą, yra svarbu taisyklingai skaityti ir rašyti lietuviškai, o tie, kurie turi sunkumų šioje srityje, neatmeta galimybės tobulinti savo lietuvių kalbos gebėjimus, mokantis tiek tradiciniu ar nuotoliniu būdu, tiek skaitant daugiau lietuviškos literatūros.
Žinoma, šios apžvalginės apklausos, jokiu būdu negalima laikyti kaip reprezentuojančios visą lietuvių jaunimą Anglijoje, tačiau, visgi, galima daryti prielaidą, jog vaikams ir jaunimui kasdieniniame gyvenime dažniau naudojant anglų kalbą, lietuvių kalba „primirštama“. Ypač nukenčia gebėjimai taisyklingai rašyti.
Tai patvirtina ir kaimyninėje Airijoje abiturientų laikomo gimtosios lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Jį nuo 2005 metų lietuviai, kaip ir iš daugelio kitų šalių atvykę moksleiviai, gali rinktis vietoj airių kalbos egzamino. Ir nors lietuvių kalbos egzaminą kasmet renkasi vis daugiau moksleivių, tačiau rezultatai nėra itin džiuginantys. Specialistai teigia, jog egzamino užduotys yra panašaus pobūdžio kaip ir Lietuvoje, tačiau daug lengvesnės. Egzaminą išlaikyti nėra sudėtinga ir jis nereikalauja specifinio teorinio pasiruošimo, tačiau daugiausia problemų moksleiviams sukelia, būtent, lietuvių kalbos gramatika ir kūrybinio rašinio užduotis, kuomet reikia ne tik taisyklingai ir be klaidų rašyti, bet ir sklandžiai dėstyti savo mintis bei pademonstruoti turtingą žodyną.
Kokia situacija būtų, jei tokį egzaminų pasirinkimą turėtų lietuvių jaunimas Anglijoje – neaišku. Tačiau visgi būtų naivu ir optimistiška tikėtis, jog ilgalaikis ir nuolatinis mokymasis užsienio kalba, neturėtų jokios įtakos gimtosios kalbos gebėjimams.