Sau leidžia daugiau
Elektrėniškė Vilma S. jau daugiau nei metus gyvena ir dirba Airijoje. Čia ji uždirba orų atlyginimą ir gali ne tik save išlaikyti, bet ir likusiems Lietuvoje giminaičiams padėti. Gyvendama Lietuvoje, nors ir sunkiai dirbdama, ji to sau leisti negalėjo – pinigų vos užtekdavo mokesčiams už butą ir maistui.
Dvidešimt vienerių Ingrida A. taip pat išvyko į užsienį geresnio gyvenimo ieškoti. „Gavau darbo su geru atlyginimu pasiūlymą, todėl ir išvykau. Anglijoje gyvenimo lygis tikrai geresnis nei Lietuvoje. Užsienyje esu laiminga finansiškai – mano šeima, draugai ir artimi žmonės liko Lietuvoje. Kol kas į Lietuvą grįžtu tik pasisvečiuoti, kada nors grįšiu visam laikui, bet kada – nežinau“, - sakė emigrantė.
Dėl labai panašių priežasčių dažniausiai emigruoja daugelis elektrėniškių. Tačiau dažniausiai išvyksta bedarbiai – 75 procentų emigruojančių lietuvių ilgiau nei metus prieš išvykimą neturėjo darbo. Natūralu, kad nepasiekę labiau išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių ekonominio lygio, negalime tikėtis, kad emigracijos rodikliai tiesiog pradės ženkliai mažėti. Šiuo metu valdžioje verda aršios diskusijos, kaip derėtų stabdyti aktyvią lietuvių emigraciją į užsienio šalis, tačiau ar to reikia?
Didžiausi emigrantai
Bendros emigracijos tendencijos neaplenkė ir Elektrėnų savivaldybės: aktyviausiai jos gyventojai emigravo taip pat 2005 ir 2010 m. Tik 2005 m., kitaip nei bendroje statistikoje, iš savivaldybės į užsienį išvyko daugiau žmonių nei 2010 m. Pastaraisiais metais emigrantų priskaičiuota 542, o 2005 metais – 590. Į Elektrėnus iš užsienio atsikėlė tik 32 žmonės (prieš trejus metus) ir 28 (prieš aštuonerius). Gausiausiais būriais laimės ieškotojai išvyksta balandžio – rugpjūčio mėnesiais. Iš savivaldybės nuo 2001 m. iš viso išvyko 3645 žmonės.
Absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti lemia ir kiti veiksniai: socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, netikėjimas ateitimi, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros galimybės užsienyje. Didėja ir išvykstančiųjų studijuoti skaičius.
Lietuviai, pagal emigrantų skaičių, tenkantį tūkstančiui žmonių, į kitas šalis dirbti išvyksta dažniausiai visoje Europoje. Toliau rikiuojasi latviai, airiai, portugalai ir graikai. O keliauja tėvynainiai dažniausiai į Jungtinę Karalystę, Airiją, Vokietiją ir Norvegiją.
Visuomenė sensta
Dėl emigracijos Lietuva praranda daug jaunų darbingo amžiaus gyventojų. 76 proc. emigrantų yra 15 – 44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik 40 proc. visų gyventojų. Ilgainiui jaunų žmonių mažėjimas dėl emigracijos gali sukelti rimtų demografinių problemų – sensta visuomenė, mažėja santuokų, gimsta mažiau vaikų. Be to, vis mažesnis dirbančiųjų skaičius turi išlaikyti didesnį nedirbančiųjų skaičių. Nuo šių neigiamų procesų gelbėti gali tik priešingas emigracijai procesas – imigracija, o ji Lietuvoje iki šiol aktyvi nebuvo.
Tačiau ne visada apie emigraciją atsiliepiama tik neigiamai. Žmonių migracija vyko visais laikais. Nemažai emigrantų grįždavo namo ir pasinaudodavo užsienyje sukaupta gerąja patirtimi, įnešdavo naudingų naujovių. Labiau tikėtina, kad iš užsienio grįžę lietuviai turės daugiau entuziazmo ir galimybių sukurti naujų darbo vietų tautiečiams, nei bedarbiai ar daugelį metų dirbę nuolatinį darbą Lietuvoje.
Emigrantai išgelbės
Europos Sąjunga yra pritaikyta laisvam darbo jėgos judėjimui, žmonės skatinami keliauti, pažinti, domėtis, neatsilikti. Pavyzdžiui, Vengrijos valdžia kaip įmanydama skatina savo piliečius emigruoti ir pasisemti patirties, o šie keliauti visai nenori. Baiminamasi, kad šalis atsiliks nuo Europos Sąjungos tendencijų, jos augimas bus komplikuotas. Taigi, migracija gali būti ir labai naudinga Lietuvai, tačiau reikia, kad patirties užsienyje sukaupę lietuviai grįžtų ir ja pasidalintų.
Emigruodami patys, lietuviai likusiuosius patriotus gelbėja jau dabar. Pinigų perlaidomis. 2012 m. privačių asmenų siunčiamos perlaidos į Lietuvą sudarė 4,055 mlrd. litų ir prilygo 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Nors privačių asmenų atsiųstos piniginės perlaidos paprastai išleidžiamos vartojimui (prekėms įsigyti, būstui išlaikyti), krizės laikotarpiu jos gerokai sušvelnino ekonominio nuosmukio padarinius – kompensavo dėl „apkarpytų“ atlyginimų ar darbo praradimo sumažėjusias Lietuvos gyventojų pajamas.
Suskaičiuoti nėra lengva
Sudėtinga emigrantus suskaičiuoti, nes jokios tikslios statistikos nėra – daugelis savo išvykimo nedeklaruoja. Pagrindiniai statistikos rodikliai, kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, – Lietuvos 2011 m. visuotinio būsto surašymo rezultatai ir 2006–2010 m. atlikti statistiniai tyrimai, kuriais remiantis buvo įvertinti 2001–2009 m. nedeklaruotos emigracijos srautai. Vadinasi, apie tai, kiek lietuvių išvyko nuo 2001 iki 2009 metų, žinome tik iš tyrimų, kurie buvo atlikti prieš trejus metus.
Nors tokia statistika ir nepatikima atrodo, patikimesnės tiesiog nėra. 2010 m. įstatymu buvo nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, todėl savo išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę deklaravo ir ankstesniais metais išvykę migrantai. Išvykusiųjų į užsienį diagramos kreivė ir kyla aukščiausiai būtent 2010 metais. Statistika rodo, kad tais metais iš Lietuvos išvyko daugiau nei 83 tūkst. žmonių. Taip pat didelis srautas lietuvių emigravo 2005 m. – išvyko beveik 63 tūkst. tėvynainių. O į Lietuvą 2005 ir 2010 m. atvyko atitinkamai 6,7 tūkst. ir 5,2 tūkst. žmonių.