Delyje trečiadienį paminėta Lietuvos ir Indijos diplomatinių santykių 25-erių metų sukaktis. Šia proga prestižiniame renginių ir konferencijų centre „India International Centre“ surengti du pristatymai – knygos „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ ir dokumentinio filmo „Lietuvos kolumbai Indijoje“.
© Lietuvos ambasada Delyje

„25-eri metai – reikšmingas laikotarpis. Tačiau norėjosi parodyti, kad abi šalys palaikė ryšius ir anksčiau, kad ne 1992 metais prasidėjo Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimas“, – susirinkusiems svečiams sakė Lietuvos ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša.

„Jau keletą metų rinkome ir į vientisą audinį pynėme istorijas apie lietuvius, susijusius su Indija, palikusius pėdsaką šioje valstybėje“, – tęsė ambasadorius.

Jis pasidžiaugė, kad dabar visi besidomintys pavienes ir unikalias istorijas ras prieš kelias savaites išleistoje kelių autorių knygoje „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ bei garsios žurnalistės Editos Mildažytės sukurtame dokumentiniame filme „Lietuvos kolumbai Indijoje“.

Lietuvos, Indijos ir Izraelio mokslininkų parengtuose straipsniuose aptariami trys garsūs lietuviai: Antanas Poška, Hermanas Kallenbachas ir Vydūnas, pristatomas jų gyvenimas, veikla ir ryšiai su Indija.

Pavyzdžiui, Antanas Poška 1929 metais motociklu iškeliavo į Indiją ieškoti lietuvių kalbos ir sanskrito panašumų. Indijoje jis praleido septynerius metus, mokėsi Bombėjaus ir Kalkutos universitetuose. Lietuvos spaudoje jis paskelbė aibę straipsnių apie tolimą šalį ir jos kultūrą, išleido savo kelionių dienoraštį.

Šiandien Indijos visuomenei A. Poška įdomus ne tik dėl savo mokslinės veiklos: po Lietuvos okupacijos jis buvo ištremtas, persekiojamas, tačiau niekada neišsižadėjo savo aistros Indijai. Į tremtį jis išsivežė ir per ją išsaugojo Mahatmos Gandžio dovanotą skepetaitę. Didžiausiame Indijos dienraštyje prieš porą metų apie tai paskelbtas straipsnis sukėlė didelį susidomėjimą ir paskatino Kalkutos universitetą A. Poškai po mirties suteikti garbės daktaro vardą. A. Poškos dėka Indijos visuomenė šiandien sužino ir apie sovietų nusikaltimus Baltijos šalyse, apie kuriuos iki tol buvo praktiškai nieko nežinoma.

Savo ruožtu Hermanas Kallenbachas, artimiausias Mahatmos Gandžio bendražygis, jo „sielos brolis“, padeda atversti Lietuvos istorijos žydiškąjį puslapį. Gimęs Žemaičių Naumiestyje, augęs Rusnėje, H. Kallenbachas po mokslų persikėlė į Pietų Afriką ir pradėjo sėkmingą architekto karjerą. Tačiau sutikęs M. Gandį išsižadėjo prabangos ir stačia galva pasinėrė į šio pradėtą taikaus pasipriešinimo kampaniją. M. Gandis vertino ne tik H. Kallenbacho vadybinius talentus – jų nuoširdžios draugystės nenutraukė net Pirmojo pasaulinio karo nulemtas išsiskyrimas. M. Gandis pats yra įvardijęs H. Kallenbachą „vienu svarbiausių žmonių“ savo gyvenime. 2015 metais Rusnėje atidengtas paminklas M. Gandžiui ir H. Kallenbachui.

Mintis išleisti knygą „Indija ir Lietuva per asmeninių santykių prizmę“ gimė Lietuvos diplomatei Dianai Mickevičienei, nemažai laiko praleidusiai Indijoje. Knygos leidyba rūpinosi Lietuvos ambasada Delyje, ją finansiškai parėmė Lietuvos garbės konsulai Kalkutoje ir Bangalore.
Editos Mildažytės sukurtame dokumentiniame filme, be minėtų A. Poškos, H. Kallenbacho gyvenimo istorijų, pasakojama apie pirmąjį Indijoje išsilaipinusį lietuvį Andrių Rudaminą. Dabar jo atminimas įamžintas Senosios Goa XVII a. katedroje.

Kitas lietuvis pagerbtas Keraloje. Tai – daugiau nei 20 metų Malabaro provincijai (dabartinė Pietų Indija) vadovavęs vyskupas Mikalojus Šostakas.

E. Mildažytei pavyko pakalbinti ir Vilniuje gimusį garsų Indijos farmacininką ir filantropą Yusufą Hamiedą.

Indija ir Lietuva diplomatinius santykius užmezgė 1992 metų balandžio 27 dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

I. Makaraitytė. Traumuotiems lietuviams iš „priklausomos Lietuvos“ reikia Holokausto su gėlytėmis (236)

Jos motina meldėsi, kol laukėsi jos, kad ji gimtų žydrom akim ir šviesiais plaukais. Kad jei vėl...

Muziejų Lietuvai dovanojantis V. Butkus: puikuotis prabanga ir mokėti darbuotojams minimumą yra neetiška Iš konferencijos „Lūžio taškas 2017” (75)

Jis nesipuikuoja savo turtais, nesišvaisto pinigais, nesivaiko visuomenės dėmesio. Tačiau...

Smūgis S. Skverneliui: populiarumu jį lenkia ne tik D. Grybauskaitė (102)

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tapo antru populiariausiu politiku šalyje, aplenkęs premjerą...

Reidas Vilniuje: naktimis didžiuliais greičiais važinėja ir „klevo lapai“, ir merginos (52)

Įprastinis Kelių policijos reidas Vilniuje vėlų penktadienio vakarą prasidėjo vairuotojų...

Lyg namie Londone žaidęs „Žalgiris“ sutriuškino Lenkijos vicečempionus (36)

Itin šiltai Didžiosios Britanijos sostinėje lietuvių sutiktas Kauno „Žalgiris“ gerbėjams...

Orai: prasideda rudeninė pasaka (7)

Savaitgalio orai bus puikūs – pagaliau nelis, vyraus saulėti orai.

G. Landsbergis: vieninteliai, kurie laimi šioje byloje, yra populistai (276)

Penktadienį tiesioginėje LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ Liberalų sąjūdžio...

Nepagydoma liga: kreivų žvilgsnių atsikratė išvykęs į Daniją (37)

Nors žvynelinė laikoma nepagydoma liga, sergantys žmonės gali išvengti daugelio jos keliamų...

Pigių oro linijų spąstai: teko sumokėti dvigubai (80)

Už populiarią paslaugą didžiulę kainą sumokėjusi keleivė jaučiasi apgauta, dėl to nori...

8 dažnos prezervatyvų naudojimo klaidos (23)

Vienintelis garantuotas būdas išvengti lytiniu keliu plintančių ligų (LKPL) yra visiškas...