G.Tautkaus dainas dainavo visa Lietuva. Sausakimšos salės, populiarumas liko šlovingame devintajame dešimtmetyje. Muzikanto vokalinis instrumentinis ansamblis su „Laukų gėle“, „Pelene“ ir kitomis anuomet kultinėmis dainomis virto istorija. „Rondo“ grupės įkūrėjas G.Tautkus po nelaimingo atsitikimo atsidavė krikščioniškai muzikai. Atlikėjas jau prieš devynerius metus atsisveikino su Lietuva ir paliko pramogų verslą.
Paniręs į religinius ieškojimus muzikantas dabar su šeima gyvena Airijoje ir augina penkias atžalas, du vaikai gimė jau šioje šalyje.
„Airijoje daug galimybių. Čia visai kitoks gyvenimas. Turime minčių grįžti į Lietuvą, bet jas įgyvendinti nėra taip lengva. Galbūt šeimos tarybai nusprendus parvyksime į gimtąją šalį“, – pasakojo atlikėjas.
G.Tautkaus žmona Jelena gimė Ukrainoje. Kurį laiką gyveno Maskvoje. Po pažinties su garsiu dainininku moteris atvažiavo į Lietuvą. Čia pora praleido 14 metų. Airijoje moteris dirba lietuvių, rusų, anglų kalbų vertėja. O G.Tautkus kartu su vaikais namuose kuria krikščionišką muziką. Jis tikisi išleisti šiuolaikiškos krikščioniškos muzikos kompaktinę plokštelę.
Dainininkas džiaugiasi, kad šeimoje tęsiamos muzikinės tradicijos. Mat vaikai groja įvairiais muzikos instrumentais vienoje iš Dublino bažnyčių.
Vyriausia 24 metų Tautkų dukra Jadvyga Kristina, baigusi universitetą, dirba pagal įgytą finansininkės specialybę. Kiti vaikai dar mokosi mokykloje.
„Žmonės dažnai sako: vargas tie vaikai, o Biblija tikina, kad už vargą Dievas atsilygina vaikais. Esu palaimintas, turiu gražią ir didelę šeimą. Ji man svarbiau už darbą, karjerą. Vaikai – mano amžinas turtas“, – prisipažino G.Tautkus.
Panevėžys – ne svetimas
Į šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalį Panevėžyje G.Tautkus atvyko su žmona Jelena. Į Lietuvą jie atsivežė keturiolikos metų dukrą Liją. Kiti vaikai – vienuolikmetis Rafaelis, aštuonmetė Meri ir penkiametis Dovidas kartu su vyriausia seserimi pasiliko Airijoje.
Atlikėjas šiame festivalyje publikai pristatė penkias giesmes. Dvi iš jų buvo pagal visiems gerai žinomų dainų „Laukų gėlė“ ir „Eglė – mano sesė“ melodijas, o trys – „Laisvė“, „Aš su tavimi šitame kalyje“ ir „Aš išgydytas“ naujai sukurtos. Pastarąją giesmę dainininkas parašė sunkiai sirgdamas.
Kone dešimt metų G.Tautkus silpnai matė. Jam nuolatos skaudėdavo akys, dažnai vyzdžiai pakeisdavo formą ir vietą. Po kelis kartus per metus tekdavo lankytis klinikose. Vyrą medikai gydė hormoniniais vaistais. Dainininko būklė tai pagerėdavo, tai vėl pablogėdavo.
„Nei Lietuvos, nei Airijos gydytojai šios ligos išgydyti negalėjo. Pasveikti man padėjo tik malda. Dabar jau antri metai, kai gerai matau“, – šypsojosi atlikėjas.
G.Tautkui Panevėžys nėra svetimas. Perskaitęs laikraštyje skelbimą, kad į tuometę sporto mokyklą kviečiami mokytis gabūs vaikai, jis dalyvavo atrankoje ir nuo šeštos iki dešimtos klasės mokėsi Panevėžio sporto internatinėje mokykloje.
Vaikinas čia išbandė ne vieną sporto šaką. Iš pradžių jį sužavėjo lengvoji atletika. G.Tautkus šokinėjo su kartimi, mėtė ietį. Tačiau aukštiems rezultatams pritrūkus fizinių duomenų, moksleivis perėjo į sunkiąją atletiką. Tiesa, ir čia ilgai neužsibuvo. Paskutinėje klasėje suprato, kad sportas – ne jam, nes kur kas daugiau džiaugsmo teikdavo muzika.
„Nesu aukšto ūgio, todėl siekti sporto aukštumų man nebuvo lemta. Vis dėlto patenkintas, kad likimas buvo atvedęs į Panevėžį – čia prasidėjo mano, kaip muzikanto, karjera“, – tikino G.Tautkus. Baigęs mokyklą vaikinas išvyko į sostinę, mokėsi tuomečiame Vilniaus inžinerijos statybos institute. Tuo laikotarpiu G.Tautkus pradėjo aktyvesnę muzikinę veiklą, rengė vis daugiau koncertų.
Lemtingi metai
Ne tik G.Tautkaus, bet ir jo brolio Alvydo gyvenimą pakeitė nelaimingas atsitikimas. „Rondo“ grupėje dainuojantys Tautkai po nelaimės daugiau niekada nebekoncertavo kartu.
1989-ieji Gintautui tapo lemtingi. Kalėdų naktį dainininkas iškrito pro ketvirto namo aukšto langą. Vyras kelias valandas buvo be sąmonės, paskui ligoninėje atsigavo. Kaip pasakojo pats G.Tautkus, tuomet jis buvo neįgalus, sunkiai vaikščiojo, teko kęsti metalinius strypus nugaroje, nes buvo lūžęs stuburas.
„Daugelis žmonių, išgyvenę tokią nelaimę, jau niekada neatsistoja ant kojų. O aš galiu vaikščioti, nes giliai meldžiausi ir tikėjau Dievą. Mano išlikusi gyvybė – Dievo dovana“, – įsitikinęs G.Tautkus.
Dainininkas pripažino, kad prieš nelaimę nesilankydavo bažnyčioje ir niekada nesimelsdavo. Tačiau po šio įvykio, kai buvo prie mirties slenksčio, pradėjo melstis ir prašyti Viešpaties pasigailėjimo. „Kai buvau ligoninėje, draugai atnešė televizorių. Žiūrėdavau jį ištisas dienas. Ir vieną kartą išgirdau Justino Marcinkevičiaus eiles, nuskambėjo skambėjo šie žodžiai: „Viešpatie, pasigailėk.“ Šią frazę pradėjau kartoti kelis kartus per dieną. Meldžiausi ryte ir vakare, kad likčiau gyvas. Dabar žinau: tas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“, – sakė G.Tautkus.
Dabar dainininkas už visas kančias dėkoja Dievui. „Ačiū Dievui, kad buvo tas nelaimingas įvykis. Tik jis mane privertė atsigręžti į Jėzų. Jei ne tikėjimas ir malda, nebūčiau išgyvenęs. Dabar gyvenu tik tikėjimu ir viltimi“, – teigė G.Tautkus.
Po nelaimės jis nebenorėjo dainuoti banalių dainų, nors „Rondo“ nariai ne kartą prašė sugrįžti į grupę. „Troškau kurti gilią ir prasmingą muziką. Norėjosi žmonėms pasakyti kažką nauja. Be to, svajojau likusią gyvenimo dalį praleisti kuo prasmingiau“, – atvirai pasakojo G.Tautkus.