Šiuo metu Lietuva yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su 44 šalimis, į šią grupę įeina visos Europos Sąjungos šalys. Iki 2005 m. Lietuvoje taikytas 33 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas, tad jei dirbantysis svečioje šalyje mokėjo mažesnius mokesčius, Lietuvoje turėdavo padengti skirtumą. Nuo liepos Lietuvoje darbo santykiai apmokestinami 27 proc. pajamų mokesčio tarifu.

Legaliai dirbantys užsienyje Lietuvoje antrąkart nemoka

„Beveik visos pajamos, gautos šiose valstybėse, atleidžiamos nuo mokesčio Lietuvoje, jeigu nuo gautų pajamų tose užsienio valstybėse buvo sumokėtas pajamų mokestis“, - DELFI aiškino Finansų ministerijos Mokesčių departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėja Audronė Misiūnaitė.

Iš šios grupės reikėtų išskirti palūkanas, honorarus ir dividendus, kurie apmokestinami kiek kitaip.

Visose kitose valstybėse, nepatenkančiose tarp 44 minėtų, sumokėtas mokestis atskaitomas iš Lietuvoje mokėtino pajamų mokesčio. Jei užsienyje sumokėtas mažesnis mokestis nei turėtų būti mokamas Lietuvoje, reikia sumokėti skirtumą. Jei užsienyje sumokėtas mokestis didesnis, Lietuvoje mokėti nebereikia, tačiau skirtumas negrąžinamas. Ši tvarka taikoma važiuojantiems dirbti, pavyzdžiui, į Australiją, Japoniją.

Pajamas reikia deklaruoti

Pasak ministerijos atstovės, jei išvažiuojama trumpam (pvz., pusei metų) ir žmogus lieka nuolatiniu Lietuvos gyventoju (prisiregistravęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą – DELFI), apmokestinamos ir Lietuvoje, ir užsienyje gautos pajamos.

Jei asmuo išvažiuoja ilgesniam laikotarpiui ir tampa kitos valstybės nuolatiniu gyventoju, Lietuvoje mokestis nuo užsienyje gautų pajamų nebus mokamas. Tačiau jei dirbdamas užsienyje žmogus gavo kažkokių pajamų Lietuvoje (pavyzdžiui, nuomojo ar pardavė nekilnojamąjį turtą, gavo dividendų - DELFI), už jas mokėti teks.

O ką daryti žmogui, užsienyje prabuvusiam, pavyzdžiui, 5 -ius metus ir grįžtančiam į Lietuvą, - DELFI paklausė A. Misiūnaitės. Anot jos, už tuos kalendorinius metus, kada asmuo grįžta į Lietuvą, reikia susimokėti mokestį ir nuo Lietuvoje, ir nuo užsienyje gautų pajamų, bet jei užsienyje mokestis jau mokėtas, papildomai išlaidauti neteks.

Tiesa, jei dėl didelio nepamokestinamo pajamų dydžio tarifo užsienyje mokestis nemokėtas, jokių mokesčių nereikia mokėti ir Lietuvoje.

Tačiau kad užsienyje uždirbtos pajamos būtų legalizuotos, jas privaloma deklaruoti. „Nors mes ir atleidžiame nuo mokesčių, jie privalo deklaruoti pajams kaip neapmokestinamąsias“, - aiškino specialistė, pridūrusi, kad nors dvigubas apmokestinimas panaikintas jau prieš dvejus metus, emigrantams nuolat kyla neaiškumų mokesčių mokėjimo klausimais.

Tai patvirtina ir Tarptautinės migracijos organizacijos vadovė dr. Audra Sipavičienė. Anot jos, žmonės, grįžę į Lietuvą ir norintys imti paskolą būstui, nežino, kaip deklaruoti nelegaliai uždirbtus pinigus. Jiems taip pat kyla klausimų, kur ir kokius mokesčius reikia sumokėti norint įteisinti užsienyje gautas pajamas.

Mokesčių inspekcija judėjimą sąskaitose stebi Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas spaudai Arūnas Armalis teigia, kad gyventojai deklaravo užsienio valstybėse gautų 138 mln. 461 tūkst. litų pajamų sumą.

Anot jo, VMI, kontroliuodama gyventojų pajamų apmokestinimą, be kitos informacijos naudojasi tiek užsienio šalių mokesčių administratorių pateikiamais duomenimis apie nuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtas pinigines lėšas, tiek iš Lietuvos bankų gaunamais duomenimis apie pinigų judėjimą tikrinamų asmenų sąskaitose.

„Nustačius, kad į asmens sąskaitą iš užsienio šalies buvo pervestos piniginės lėšos, bus sprendžiamas jų apmokestinimo klausimas“, - teigė A. Armalis.