Apmirusioje Čikagoje gyvenanti lietuvė: jaučiau, kaip stingdantis šaltis gelia odą ir skverbiasi per drabužius

Dalį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paralyžiavę speigai apėmė ir lietuvių Meka vadinamą Čikagą. 14 metų šiame mieste gyvenanti lietuvė Gabija Steponėnaitė sako tokios žiemos JAV dar nemačiusi ir papasakojo, ką patyrė pastarosiomis dienomis.

Kai G. Steponėnaitė antradienio rytą prabudo, termometras rodė minus 23 pagal Celsijų ir girdėjosi stūgaujantis vėjas. „Vakarykštė diena buvo pavojingai šalta, termometrai rodė 26 laipsnius pagal Celsijų. Tačiau dėl vėjo ir drėgmės jautėsi, lyg būtų 40 laipsnių šalčio. Esant tokioms oro sąlygoms, buvo labai pavojinga eiti į lauką. Po 5-10 minučių jautei, kaip stingdantis šaltis kanda, gelia odą, skverbiasi per drabužius“, – DELFI pasakojo G. Steponėnaitė.

14 metų Čikagoje gyvenanti G. Steponėnaitė sako, kad tokių šalčių nepamena. Žiemos Čikagoje gali būti šaltos, tačiau šiųmetė žiema – pirma tokia per 20 metų.

Praėjusią savaitę Čikagoje labai daug snigo. Pranešta, kad iš viso snigo 77 valandas, už tai dabar miesto gatvėse stūkso kalnai sniego, po sniegu liko automobiliai. Apie šalčius pranešta prieš savaitę – draugai, kolegos ėmė vieni kitus iš anksto įspėti, kad pirmadienį atslenka speigas.

Sekmadienį snigo ir buvo vėjuota, pirmadienio rytas išaušo saulėtas. Vos pravėręs namų duris jautei po kojomis girgždantį sniegą ir pavojingai veido, rankų odą geliantį šaltuką. Ramiai gatvėje galėjai pabūti tik 10-15 minučių. „Grįždama namo, stovėjau gatvėje ir laukiau, kol pasikeis šviesoforo signalas. Po trijų keturių minučių pajutau, kaip pavojingai šąla veido oda. O aš gyvenu prie ežero, kur vėjuota ir drėgna“, – kalbėjo JAV gyvenanti lietuvė.

Kad nenuneštų vėjas, įsikimba į stulpą

Mokyklos pirmadienį buvo uždarytos. Loyolos universitete, kuriame dirba G. Steponėnaitė, daliai nereikėjo eiti į darbą. Daug verslininkų leido darbuotojams neatvykti į darbą. Maisto prekių parduotuvės veikė. Visas gyvenimas mieste buvo sulėtėjęs. Gatvėse buvo mažai automobilių, lėtai važinėjo autobusai, vėlavo traukiniai.

„Tų, kurie pirmadienį išdrįso išeiti į gatves, matėsi tik akys ir kyšantys nosies galiukai – visi apsimuturiavę, kad tik mažiau odos būtų neuždengta. Tačiau panikos nėra – tiesiog miestas gyvena ramiau ir lėčiau“, – sakė pašnekovė.

Iš pirmo žvilgsnio toks oras priminė senas lietuviškas žiemas, tačiau iš tikro taip nėra. Čikagos žiemos gali būti itin šaltos. Gali atrodyti, kad Lietuvoje būna dar šalčiau, tačiau Čikagoje itin vėjuota ir drėgna. Dėl to oro sąlygos tampa pavojingos ir nėra panašios į lietuviškas, kur šaltis sausas ir nėra stiprių vėjų. „Būna tokių vėjų, kad net stovint sankryžoje tenka įsikabinti į stulpą, kad nenupūstų į važiuojamąją gatvės dalį. Dėl to žiemos Čikagoje pavojingesnės. Gerai, kad ekstremalių dienų nebūna daug“, – kalbėjo G. Steponėnaitė.

Lietuvė pastebi, kad Čikagos meras skatino žmones kuo mažiau eiti į gatves ir atsisakyti nereikalingų kelionių, ragino žmones nelikti abejingais vienišiems kaimynams, neįgaliems žmonėms. Atrodo, kad šį raginimą žmonės išgirdo. „Man susidarė įspūdis, kad didžioji dalis čikagiečių šiuos šalčius stebėjo iš namų pro langus“, – dėstė pašnekovė.

Ji atkreipė dėmesį į čikagiečių kultūrą – net praeiviai vienas su kitu noriai bendrauja. Esant tokioms oro sąlygoms, kaimynas kaimynui padeda nukasti sniegą, nuvalyti automobilį. Jei klampoji sniegu, praeiviai pasiteiraus, ar nereikia pagalbos. Kaimynai vieni kitiems linki nesušalti, palinki geros dienos. Jie žmonės laukia autobusų stotelėje, juos pakviečia į namų vestibiulius. „Mano pačios namas prie pat autobuso stotelės, jei matau, kad žmogus laukia ir šąla, paprastai įleidžiu žmones į vestibiulį, kad jiems nereikėtų styroti skersvėjyje sningant ar lyjant. Ypač esant ekstremalioms sąlygoms, stiprus draugiškumo jausmas“, – sakė G. Steponėnaitė.