Londono lietuviai ypač daug dėmesio skyrė brutaliai nužudytam Žydrūnui Laurinavičiui. 38-erių vyras liepos 3 d. ėjo gatve su savo tėvu ir buvo užpultas juodaodžių jaunuolių grupės. Smogę vyresniam vyrui nusikaltėliai puolė jaunesnįjį ir keletą kartų jam dūrė peiliu. Atvykę medikai niekuo nebegalėjo padėti. Lietuvis mirė įvykio vietoje ant tėvo rankų.
Šis įvykis sukrėtė ne tik lietuvių bendruomenę, bet ir visą D. Britaniją, mat ramiame Hendono rajone tokių nusikaltimų neužfiksuota jau trisdešimt metų. Iš Rytų Londono atvykę užpuolikai nesibaimino aplink vaikštančių žmonių, mažų vaikų ir nusikaltimą įvykdė daugybės liudininkų akivaizdoje.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jaunuoliai be jokios priežasties nužudė nei daiktų, nei pinigų neturėjusį lietuvį. Dėl šio įvykio prieš teismą stos trys įtariamieji: Marlonas O'Brienas, Terngu Ageras bei Terae’is Eusebe’as.
Londonietis Evaldas Žaranka socialiniame tinklalapyje „Facebook“ kvietė lietuvius nelikti abejingus ir pagerbti žuvusįjį minėjime. Jaunas vyras „Tiesai“ teigė padėjęs Ž. Laurinavičiaus šeimai kaip galėjęs ir stengęsis suburti tautiečius bei finansiškai ir emociškai paremti tragediją išgyvenančią šeimą.
„Nusprendžiau padėti, nes gyvenu šalia nusikaltimo vietos. Be to, tai tragedija ne tik Žydrūno šeimai, bet ir visai mūsų tautai. Norėjau parodyti, kad mes visi galime prisidėti, susivienyti, tik reikia pradėti nuo savęs. Londone gyvena nuo 230 tūkst. iki 300 tūkst. lietuvių, kurie kol kas susitinka ir būna vieningi tik per šventes ir nelaimes, o po to išsiskirsto kas sau. Labai liūdna, kad tokia didelė bendruomenė nėra vieninga“, – kalbėjo E. Žaranka. Tai nebuvo pirmoji lietuvio organizuota akcija. Vyro teigimu, Lietuvoje jis surengė ne vieną panašaus pobūdžio renginį.
Susirinkusieji į minėjimą nusikaltimo vietoje nešdami vėliavą keliavo Ž. Laurinavičiaus prieš užpuolimą eitu keliu ir uždegė žvakutes jo mirties vietoje. Internete paskelbus žuvusiojo sesers banko sąskaitos detales ir paprašius paaukoti, kiek kas gali, lietuviai suskubo padėti. Palaikams pargabenti į Lietuvą šeimai trūko 2 tūkst. svarų, ir tautiečiai juos surinko per pusantros dienos.
Internete paprašius finansinės pagalbos pargabenti namo lietuvio palaikams, kai kurie komentatoriai tikino, jog lėšų tam skiria Lietuvos Respublikos ambasada Londone. Jos atstovo spaudai Gvido Venskaičio teigimu, tokie teiginiai melagingi.
„Mirusiojo artimieji visada gali kreiptis patarimo į ambasadą. Puikiai suprantame, jog šeimos nario netektis sunkiai prislegia artimuosius, todėl visuomet stengiamės pagelbėti. Vis dėlto, padėti galime tik suteikdami reikiamą informaciją, ambasada neturi teisės skirti lėšų mirusiojo palaikams pervežti į Lietuvą. Dėl jos skyrimo artimieji gali kreiptis į gyvenamosios vietos Lietuvoje savivaldybę“, – „Tiesai“ sakė ambasados darbuotojas.
Pagalbos akciją organizavęs E. Žaranka negailėjo kritikos Anglijos lietuvių bendruomenei. Jaunas vyras tikino besistengiantis suvienyti lietuvius ir pasiekti tarpusavio supratimo ne tik nelaimės atveju. Pastebėjęs, kad dažnam imigrantui kartais prireikia finansinės pagalbos, pašnekovas pasiūlė idėją, kurią pritaikius būtų galima tikslingiau ir greičiau padėti nelaimės ištiktiesiems: „Jei turėtume vieningą bendruomenę, mums nebūtų kilusi mintis viešinti nelaimę socialiniuose tinkluose ir taip rinkti pinigus. Bendruomenės nariai galėtų mokėti simbolinį nario mokestį, turėti iždą, kurio pinigai būtų panaudoti atsitikus tokioms nelaimėms. Dirbu su žydais, jie visi 10 proc. savo algos skiria bendruomenei bei labdarai. Nutikus nelaimei, pinigai nedelsiant paskiriami šeimai taip išreiškiant pagarbą.“
Lietuvio teigimu, ši nelaimė tragiška ne tik todėl, kad žuvo lietuvis. Nepriklausomai nuo to, kas būtų atsidūręs jo vietoje, svarbu prisiminti tokius nutikimus ir žinoti, kad bet kurios tautybės ar lyties žmogus bet kada gali atsidurti panašioje situacijoje.
Per dvi savaites – dvi mirtys Londone
Liepos viduryje tragiškai žuvo dar vienas lietuvis – Simonas Zasimovskis. Nors jis mirė įvykus nelaimingam atsitikimui, tačiau nelaimė taip pat sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Liepos 15 d. į darbą skubantis 26-erių lietuvis buvo partrenktas vilkiko. Liudininkų teigimu, jis, kirsdamas judrią gatvę, atsiliepė mobiliuoju telefonu.
„Tai atrodė baisiai. Jis bandė pereiti gatvę, ir staiga jam kažkas paskambino. Atrodė, kad vyras labai skubėjo. Jis pamatė, kad bus partrenktas, tačiau buvo per vėlu pasitraukti, vyruką parbloškė ant krūtinės. Po automobiliu jis nebejudėdamas gulėjo kokias 5–10 minučių“, – žiniasklaidai sakė įvykio liudininkas. Nuo sunkių sužalojimų lietuvis mirė ligoninėje.
Dvi mirtys Londone per tokį trumpą laikotarpį ne tik sukrėtė lietuvius, bet ir nustebino ambasados darbuotojus. G. Venskaitis tikino, kad tokių atvejų dažnai nepasitaiko. „Tai – neįprastas reiškinys. Sunku atsiminti kitą tokį atvejį, kai per tokį trumpą laiką itin tragiškomis aplinkybėmis būtų žuvę du mūsų piliečiai – juolab, pagal ambasados turimus duomenis, dar ir gerai pažinoję vienas kitą“, – stebėjosi ambasados atstovas spaudai.
Policijos teigimu, vilkiko vairuotojas buvo apklaustas, tačiau nebuvo suimtas. Pirminiais duomenimis, tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas, dėl kurio niekas nekaltas. Mažametį sūnų su drauge auginęs S. Zasimovskis buvo labai mėgstamas savo kolegų ir vadovų, tad įmonės, kurioje jis dirbo, savininkas po nelaimės sustabdė darbą visuose pastatuose ir pagerbė žuvusįjį tylos minute.
E. Žaranka, paklaustas, ar prisidės prie pagalbos šio nukentėjusiojo šeimai, tikino dar nežinantis. „Simono situacija dar neišaiškinta, tad negaliu komentuoti, kol nebaigtas tyrimas. Jo šeima dar nežino, reikės jiems pagalbos, ar ne. Kol šeima nedavė man leidimo, nieko negaliu imtis, kad iš noro padėti nekiltų nesusipratimų“, – „Tiesai“ sakė lietuvis.
2013-aisiais ambasadai pranešta apie 45 Lietuvos piliečių mirtį Jungtinėje Karalystėje. Per 2014-ųjų pirmąjį pusmetį tokių pranešimų gauta 15. Šie skaičiai aprėpia tiek natūralią mirtį, tiek žūtį dėl nusikaltimo ar, pavyzdžiui, eismo įvykio. G. Venskaičio teigimu, žiniasklaidoje pranešama apie labai mažą dalį lietuvių mirčių. Tai natūralu, mat kriminaliniai nusikaltimai ar nelaimės darbe gali paliesti dažną žmogų, tad apie daugumą jų informuojama viešai. Paklaustas, kaip dažnai ambasadoje pranešama apie lietuvio imigranto mirtį, G. Venskaitis teigė, kad tik tuomet, kai apie tai oficialiai informuoja Jungtinės Karalystės institucijos. „Noriu atkreipti dėmesį, jog ambasadai dažnai nėra pranešama apie mūsų piliečio mirtį, kai mirusiojo artimieji gyvena Jungtinėje Karalystėje (Jungtinės Karalystės pareigūnai tiesiogiai informuoja artimuosius) ar kai mirtis yra nesmurtinio pobūdžio“, – patikslino ambasados darbuotojas.
Žūsta daugiau, nei pranešama
Balandį darbo vietoje žuvus lietuviui policija paskelbė, jog tirs, ar 33-ejų Dainius Rupšys galėjo tapti nesaugios darbo aplinkos auka. Dviejų vaikų tėvas žuvo įgriuvus pastato, kuriame darbavosi, perdangai ir ant jo užkritus ekskavatoriui. Įvykio liudininkai pasakojo, jog nelaimės scena priminė filmą.
D. Rupšio kolegos buvo nusiminę dėl nelaimės, tačiau tiksliai žinojo, kaip vyras mirė. „Mūsų visų mintys dabar su jo šeima ir draugais. Mes vis dar stengiamės suprasti, kas įvyko“, – kalbėjo vienas bendradarbis. Kitas vyras pridūrė, jog statybų darbuotojai savo akimis matė, kaip žuvusysis nukrito ir jį užgriuvo ekskavatorius: „Jis dirbo viename iš viršutinių aukštų, kai staiga įgriuvo lubos ir viršuje buvęs ekskavatorius krito tiesiai ant jo. Mes visi matėme, kaip ekskavatorius jį nutrenkė, ir jis mirė iš karto.“ Iki šiol tyrimas nėra baigtas, o D. Britanijos žiniasklaida, pranešusi apie nelaimingą atsitikimą, išsamesnių detalių nebeskelbė.
Panašių lietuvių nelaimių Jungtinėje Karalystėje gausu, tačiau vietos žiniasklaida daugiausiai dėmesio skiria smurtinėms mirtims. Apie darbo vietoje žuvusius tautiečius pranešama konstatuojant faktą, tačiau tolimesni duomenys neskelbiami.
Užsienyje žuvus artimam žmogui ne visi žino, ko griebtis ir nuo ko pradėti. G. Venskaičio teigimu, universalaus patarimo, nuo ko pradėti ištikus nelaimei, nėra. Kiekviena situacija – unikali, tad žuvusiojo artimieji pirmiausia turėtų pranešti Lietuvos ambasadai. „Ką daryti artimiesiems, priklauso nuo konkrečių aplinkybių, pavyzdžiui, kas juos informavo apie mirtį, ar mirtis smurtinė (ir dėl to reikia atlikti papildomą tyrimą), ar ne. Jeigu palaikus planuojama vežti į Lietuvą, reikėtų pasirinkti laidojimo bendrovę, o ji prireikus gali susisiekti su ambasada. Norėtumėme atkreipti dėmesį, jog ambasados leidimas vežti palaikus reikalingas tik tada, kai kūnas vežamas karste. Jeigu palaikai kremuojami, urnai vežti leidimo nereikia“, – kalbėjo ambasados atstovas.
Nors lietuviams rekomenduojama pranešti apie tautiečio mirtį imigracijoje, toli gražu ne visi kreipia dėmesį į šį patarimą. „Apie natūralią mirtį ambasada paprastai neinformuojama, todėl santykio tarp žiniasklaidoje pasirodančių pranešimų apie LR piliečių mirtis ir tikslios (mirčių) statistikos negaliu komentuoti. Išties tikėtina, kad lietuvių Jungtinėje karalystėje miršta daugiau, nei apie tai praneša masinės informacijos priemonės“, – „Tiesai“ sakė G. Venskaitis.