Tiesa, didelėje valstijoje – vos kelios dešimtys lietuvių. Tačiau bemaž visiems jiems spalio pradžia tampa didele švente – tuo metu didžiausiame Naujosios Meksikos mieste Albukerke vyksta oro balionų festivalis. Šioje šventėje jau trečius metus iš eilės dalyvauja oreivis iš Lietuvos Robertas Komža ir jo komanda.
Domisi lietuviai
Anot Naujojoje Meksikoje gyvenančios lietuvės Vitos Henderson, dangumi plaukiant „Lituanicai“, širdis kažkodėl suvirpa. Nors matai paprastą oro balioną, vis dėlto tai ir maža dalis tolimos Lietuvos.
Albukerko oro balionų fiesta – bemaž didžiausias toks renginys visame pasaulyje. Oro balionų sostine vadinama Naujoji Meksika tokiam renginiui puikiausiai tinka dėl kone idealių orų. Suskaičiuota, kad vien Albukerke yra per 400 oreivių. Tad neatsitiktinai oro baliono simbolis puikuojasi net ant Naujosios Meksikos automobilių numerių. Be to, Albukerko balionų fiesta pripažinta labiausiai fotografuojamu renginiu pasaulyje.
Kasmet šioje šventėje dalyvauja apie septynis šimtus oreivių, daugiausia – amerikiečių, tačiau į fiestą suvažiuoja didžiausi skraidymo entuziastai ir iš kitų žemynų.
„Aš savo mokiniams, kuriuos mokau skraidyti, visada sakau: jums reikėtų nuvažiuoti į Albukerką, kad pajustumėte šią dvasią ir suprastumėte, kas yra geras oras“, – sakė R.Komža.
Su oreiviu kalbėjomės po skrydžio virš Albukerko. R.Komžos oro balionas „Lituanica“ Naujosios Meksikos padangėje skraidė visas dešimt dienų.
Tiesa, kartu su pilotu krepšyje dažniausiai būdavo ir keleivių. Tai – JAV Naujosios Meksikos valstijoje gyvenantys lietuviai. R.Komža savo pažadą įvykdė – „Lituanica“ paskraidino visus norinčius. Į savo oro baliono krepšį oreivis pakvietė ir dvi atsitiktinai jį pamačiusias lietuves iš Kalifornijos valstijos.
Tačiau šiose apylinkėse gyvenantiems lietuviams buvo svarbiausia ne tik skristi, bet ir pabendrauti su oreiviais. Žodis „lietuvis“ tapo tokia stipria jungiamąja grandimi, kad, regis, oreiviai iš Lietuvos jau seniai yra geriausi čia gyvenančių lietuvių draugai. „Lituanica“ Naujosios Meksikos lietuvius vienija panašiai kaip didžiąją dalį Lietuvos – krepšinis.
Jau trečius metus iš eilės oreivius iš Lietuvos savo namuose priima ir lietuvių vakarėlį surengia čia gyvenantys Dalia ir Paulius Narbutai. Daina ir Algis Urbaičiai lietuvių oreivių komandą apgyvendina savo namuose pasibaigus fiestai. Tuo tarpu V.Henderson į oro balionų šventę nepavargsta važiuoti net pusantros valandos, mat Vita gyvena kiek tolėliau nuo Albukerko. Be to, norint šeštą septintą valandą ryto būti balionų fiestoje (skrydžiai prasideda ankstyvą rytą), iš lovos tenka išsiropšti dar paryčiais.
„Lituanica“ – per Atlantą
Pats R.Komža tvirtina: Albukerko festivalis skiriasi nuo kitų renginių tuo, kad čia svarbios yra ne varžybos, o bendravimas: „Oreiviai čia atvažiuoja ne laimėti, o visų pirma bendrauti.“ Tačiau ne pirmus metus oreiviui iš Lietuvos varžybos yra sėkmingos: į namus jis grįžta su medaliu. Šiais metais vienoje iš rungčių lietuvis taip pat pripažintas nugalėtoju.
Galbūt simboliška ir tai, kad kitapus Atlanto R.Komža atsigabeno balioną „Lituanica“, taip tarsi primindamas legendinį S.Dariaus ir S.Girėno žygį.
„Yra visokių minčių. Tarkime, skrydžio jubiliejaus proga šį balioną nugabenti į tą oro uostą Čikagoje, iš kur lietuvių lakūnai pakilo, ir simboliškai pakeliant jį į orą paminėti metines“, – kalbėjo R.Komža.
Oreiviui pasirodė prasmingiau kitapus Atlanto, į Naująją Meksiką, gabenti oro balioną „Lituanicą“, o ne tokį, kokių čia dauguma – su įvairiais simboliais, reklamuojančiais kokią nors bendrovę.
Be to, paskraidinti virš Albukerko lietuvius R.Komžai patinka. Oreivis tvirtina, kad ne kas kita, o keleiviai neleidžia skrydžiui tapti rutina: „Juk pats skraidau jau ne vienus metus, tačiau tik keleivių emocijos kiekvieną skrydį daro vis kitokį. Tų emocijų skalė plati.“
Be to, kiekvienas skrydis vis kitoks ir todėl, kad jis niekada nėra prognozuojamas: iš kur pakilsi – aišku, o štai kur nusileisi, juk ir pats nežinai. Netikėta skrydžio pabaiga laukė ir Albukerko mieste – oreivis balioną nutupdė... viduryje gatvės, netoli vieno viešbučio.
Atvažiuoti į JAV vykstantį oro balionų festivalį kainuoja. Oreiviui reikia gabenti ne tik balioną, bet atsivežti ir kelių žmonių komandą. Nepaisant to, renginio džiaugsmas ir geros emocijos atperka maždaug pusmetį trunkančio pasiruošimo vargus.
Be to, Albukerkas oreiviui R.Komžai kelia ypatingus sentimentus: pirmą kartą jis čia atvyko visiškai be pinigų, ir tokia savo avantiūra nustebino net fiestos rengėjus.
Masteliai – sunkiai suvokiami
Šiemet oro balionų šventė Naujojoje Meksikoje įvyko 39 kartą.
Regis, savomis akimis nematant renginio, jo mastelius suvokti sunku: iki fiestos vietos reikia brautis kelias valandas dar neprašvitus, o stovint kamščiuose nuotaiką praskaidrina nebent balionai-žvalgai, kylantys ir šviečiantys dar tamsiame danguje.
Į fiestą atvažiuoja ne tik Naujosios Meksikos, bet ir aplinkinių ar kiek tolimesnių valstijų – Arizonos, Teksaso, Kolorado, Kalifornijos, Nevados – gyventojai. Fiestos vietoje siūloma įsigyti ne vien tradicinių suvenyrų, bet net ir pasiskiepyti nuo gripo, apsikirpti ar iš pievoje specialiai šventės dienoms pastatytų bankomatų pasiimti šiek tiek grynųjų.
Čia vyksta koncertai, medinių skulptūrų drožinėjimo grandininiu pjūklu varžybos, kitos atrakcijos, vakarais į dangų šauna fejerverkai, o didžiausi šios šventės aistruoliai, norėdami išvengti spūsčių, į renginį atvyksta naktį, su savimi pasiėmę apklotus.
Beje, alkoholio čia nerasi, mat tai – šeimų šventė, į kurią žmonės traukia su vaikais. Stebėdami kylančius balionus, amerikiečiai mielai perka karštus gėrimus, kalakuto kojas ar tradicinius meksikiečių virtuvės patiekalus buritas.