“Nematydamas tolesnių galimybių įtikinti darbo grupę, kad toks sprendimas būtų didelė klaida, kenkianti lietuvių tautos gyvybiniams interesams, nematau prasmės toliau dirbti šioje darbo grupėje ir savo dalyvavimu prisidėti prie istorinių klaidų realizavimo. Todėl prašau sustabdyti mano dalyvavimą šioje darbo grupėje”,- kreipimesi pareiškė A. Kubilius.
A.Lydeka: dėl A.Kubiliaus pasitraukimo darbo grupė nuostolio nepatirs
Darbo grupės, rengiančios naują Pilietybės įstatymo redakciją vadovas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka teigia, jog A.Kubiliaus indėlis į darbo grupės veiklą buvęs itin menkas, dėl to konservatorių vadovui pasitraukus – grupės darbui tai neatsilieps.
„Jei A.Kubilius būtų dirbęs šioje darbo grupėje, tai būtų pamatęs įtemptą darbą ir bandymą surasti galimybę rasti visoms asmenų grupėms turėti dvigubą pilietybę. Jo išėjimas įtakos darbo grupės veiklai neturės. Nei jis anksčiau atėjo ir dirbo, nei jis ateityje dirbs. Porą kartų trumpi apsilankymai darbo grupės posėdžiuose ir savo nuomonės bendrais bruožais, o ne konkrečiais surašytais pasiūlymais pateikimas, nėra vertinamas kaip darbas“, - DELFI penktadienį sakė A.Lydeka.
Anot jo, minėta darbo grupė sudaryta „ne dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, o dėl Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo nuostatų perkėlimo į Pilietybės įstatymą“.
„Dėl dvigubos pilietybės yra pasisakęs KT. Ir emocingai besireiškiančius kalbėtojus aš ne kartą esu nutraukęs tokia mintimi – Konstituciją kokią turime tokią turime, KT kokį turime – tokį turime, KT išaiškinimą kokį turime tokį turime. Ir nepriklausomai nuo to, ar mes jį mylime ar nemylime, šiandieną mes turime dirbti, dėl ko čia esame suburti. Nežiūrint to, darbo grupėje vis vien pabandėme surasti bent keletą asmenų grupių, kad bent daliai užsienyje gyvenančių Lietuvos žmonių būtų galimybė turėti dvigubą pilietybę“, - teigė A.Lydeka.
Numatytos dvigubos pilietybės išimtys penkioms asmenų grupėms
Anot A.Lydekos, Pilietybės įstatymo naują redakciją rengianti darbo grupė jau yra beveik sutarusi dėl penkių atskirų asmenų grupių, kuriems išimtinai bus numatyta teisė turėti dvigubą pilietybę.
„Viena tokia grupė - užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai, jei bent vienas iš tėvų turi Lietuvos pilietybę, taip pat - buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir jų vaikai, trečia – asmenys, kurie 1940 – 1944 m. pasitraukė iš okupuotos Lietuvos ir jų palikuonys, tai daugiausia, matyt, bus išeiviai Australijoje, Vokietijoje, JAV ir kitur. Taip pat teisę į Lietuvos pilietybę esame numatę, nors dar tiksliai nesuformulavome - lietuvių kilmės asmenims, kurie tradiciškai gausiai gyvena valstybėse už Lietuvos valstybinės sienos (išlyga orientuota į lietuvių bendruomenes Punske, Gervėčiuose – DELFI). Dar viena grupė – asmenys, kurie 1940 – 1990 m. buvo įgiję pabėgėlio statusą kitose valstybėse“, - sakė A.Lydeka.
Be to, anot A.Lydekos, įstatymo rengėjai numatę palikti galioti ir iki šiol galiojusią išimtį, pagal kurią Lietuvos prezidentas ypatingais atvejais už nuopelnus gali suteikti Lietuvos pilietybę kitos valstybės piliečiui.
„Šios išimtys suteiks teisę į pilietybę pakankamai nemažai daliai užsienyje gyvenančių lietuvių, jei toks įstatymas bus priimtas. Nors ,be abejo, ne visiems“, - teigė A.Lydeka.
Anot jo, Seimo valdybos sudaryta darbo grupė darbą turi baigti iki artėjančios Seimo pavasario sesijos, kuri prasidės kovo 10 d.
„Iki sesijos pradžios, manau, naujas Pilietybės įstatymas jau bus įregistruotas Seime“, - sakė A.Lydeka.
Šiuo metu Konstitucijoje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais. Pernai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tai yra pernelyg plačiai paplitęs reiškinys.
Toks nutarimas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, o nuomonių apklausos rodo, kad dauguma lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.
Prezidentas Valdas Adamkus taip pat ne kartą yra sakęs, kad dviguba pilietybė užsienyje gyvenantiems lietuviams turi būti išsaugota.