Lengva manipuliuoti
Vaikų psichiatras Linas Slušnys dienraščiui L.T. pasakojo, kad vaikai ir paaugliai – labai imlūs. „Tai, ką jie mato ir su kuo susiduria, kasdien stipriai veikia jų gyvenimą, elgesį. Paaugliai imituoja viską: pradedant apranga, avalyne ir baigiant kalbėjimo maniera, eisena ar net kūno sudėjimu. Tam tikrame amžiuje būti panašiam į ką nors – labai svarbu“, – sakė psichiatras.
Pasak L.Slušnio, tai, jog paaugliai dievina kokią popscenos žvaigždę, aktorių ar kitą visuomenei gerai žinomą asmenį, gali lemti ir parduotuvių asortimentą. „Tarkime, vieni ar kiti sporto bateliai, tam tikros formos rankinės parduotuvėse atsiranda tik todėl, kad paaugliai jų trokšta. Kai to nori vienas – nori visa armija“, – sakė psichiatras. Ir pridūrė, jog ne veltui rinkodaros specialistai dažnai taikosi į paauglių auditoriją.
„Suaugęs žmogus atsirenka sau tinkamus dalykus, o paauglys dar nemąsto kritiškai, todėl juo lengva manipuliuoti ir prekybininkams, ir pop bei televizijos žvaigždėms“, – sakė L.Slušnys.
Keičiasi elgesys
Jis pripažino, kad gana sunku pasakyti, ar Lietuvos vaikus veikia užsienio muzikos ir kino žvaigždžių elgesys, bet jie seka ir žino situaciją.
„Kasdien mus pasiekia šimtai vaizdų ir tekstų apie nederamą vienos ar kitos įžymybės elgesį, apie drabužius, kuriuos ji vilki, ar paliegusį jos kūną, kuriuo didžiuojasi. Vaikai tai mato ir kopijuoja“, – apgailestavo L.Slušnys.
Psichiatras tikino, esą jei pasaulinio garso muzikos atlikėjui galima viešai gerti, darkytis ir kalbėti nesąmones, paauglys nesupras, kodėl ir jam nedera taip elgtis. Matant tokius vaizdus, kai kurie nederami dalykai tampa savaime suprantami ir priimtini.
„Štai neseniai nuskambėjo skandalas, kai iš muzikos garsenybės B.Spears atėmė atžalas. Iš motinos atimti vaikai, o ji toliau šėlsta, siaubia drabužių parduotuves. Paaugliai tai mato ir ima suvokti, jog atimta teisė prižiūrėti vaikus nėra didelė tragedija. Pavyzdžiai užkrečiami, be abejo, paaugliai tai žino, prisimena ir būtinai tai panaudos gyvenime“, – neabejojo L.Slušnys.
Pasak jo, mokslininkai įrodė, jog įžymybės daro didelę įtaką vaikų ir paauglių pasaulėžiūrai, vertybėms, kurios dar tik formuojasi. Turtingos garsenybės P.Hilton nuotykiai kalėjime, bandymai nusižudyti ar viešas narkotikų vartojimas, kaip tai darė manekenė Kate Moss, paaugliui tampa paskatinimu.
„Dažnai sutrikus paauglio elgesiui, pablogėjus santykiams su tėvais, užtenka išsiaiškinti, kokią muziką jis mėgsta, kokias laidas ar filmus žiūri, ir visi atsakymai – kaip ant delno“, – sakė L.Slušnys.
Neturi vaizduotės
Vilniaus Antano Vienuolio mokykloje psichologe dirbanti Ieva Skaburskytė dienraščiui L.T. tvirtino, kad vaikai imlūs vaizdams ir istorijoms, poelgiams, kuriuos regi televizijos ekrane.
„Dirbdama su mažesniais vaikais matau, kaip jie stipriai įsikabina į tam tikrus televizijos projektus, žmones, kuriuos kasdien mato. Mažesnieji mėgsta fantastinius animacinius filmus, visos jų kalbos bei žaidimai sukasi apie juos“, – pasakojo mokyklos psichologė. Ji pripažino, jog televizijos brukami vaizdai skurdina vaikų vaizduotę.
Provincijoje dirbanti socialinė pedagogė ir muzikos mokytoja Edita Barsienė pripažino, kad dažnai tenka stebėti pigų vaikų beždžioniavimą. „Vaikai mato daug kičo ir tampa paviršutiniški. Neigiami pavyzdžiai, pigios garsenybės juos traukia labiausiai“, – sakė pedagogė.
Pasak jos, didesnių miestų vaikai kopijuoja pasaulio muzikos ir kino žvaigždes, o augantys provincijoje kopijuoja rožinėmis suknelėmis apsirengusias ir neskoningai padažytas „lietuviškas grožybes“.
„Jiems tai įžymybės, sektinas pavyzdys, nes kitokių jie nemato. Mergaitės vaikšto išsinuoginusios, prisivėrusios auskarų, išsidažiusios visomis spalvomis. Tai kažkur matytas, pigus, bet vaikams patrauklus stilius“, – sakė E.Barsienė. Jos nuomone, vaikai žavisi neatsakingu kai kurių žvaigždžių elgesiu, nes tai jiems simbolizuoja laisvę.
Stebi ir nori
Vienuolikametės dukters mama Džaneta Karpavičienė pripažino, jog šiuo metu jos duktė mėgsta klausytis lietuviškos muzikos, žiūri tas pačias televizijos laidas, kaip ir tėvai. Pasak mamos, paauglė nelinkusi išsiskirti iš minios, bet vilkėti tokius pačius drabužius atsisako. Džaneta pripažino, kad net tarp tokio amžiaus vaikų egzistuoja tam tikri mados ar elgesio modeliai.
„Pernai buvo madinga turėti tam tikras lėlės. Jas dažnai rodydavo per televiziją, todėl visi vaikai jų norėdavo – maniškė irgi“, – atviravo vienuolikametės mama. Dvi paaugles dukteris auginanti Jolanta Čekanauskienė pripažino, kad jos mergaites domina užsienio muzikos kanalai, mados. „Abi mėgsta žiūrėti MTV bei kitus muzikos kanalus, stebi gražiai apsirengusius žmones, paskui ko nors pačios užsinori“, – sakė paauglių mama.
Pasak jos, į žiniasklaidoje pasirodančius daiktus, madingus drabužius, kuriuos vilki garsesni žmonės, mobiliuosius telefonus žiūrima atidžiai, dažnai tokių daiktų vėliau prašoma tėvų.
Perkelia į gyvenimą
Žurnalistikos instituto dėstytojas Žygintas Pečiulis pripažino, kad televizija – viena paveikiausių komunikacijos priemonių, todėl tai, kas matoma žydrajame ekrane, neretai perkeliama į realų gyvenimą.
„Vaikai, paaugliai stebimus vaizdus, laidas priima nekritiškai. Daugelis laidų yra tokios, kurių nederėtų rodyti jaunesniems žiūrovams. Jose apstu atvirai demonstruojamo seksualumo, nederamų posakių. Taip elgiasi ir pasaulio žvaigždės, ir televizijos naujokai, o jaunuoliai visa tai stebi. Gal net kopijuoja. Paaugliai save laiko suaugusiais, bet dar nežino, jog tokie nėra, dėl to ir kyla problemų“, – mano Ž.Pečiulis.