aA
Didžiausia šalies aukštoji mokykla - Vilniaus universitetas (VU) - buvo sukūręs puikias sąlygas kai kuriems dėstytojams gauti itin didelius atlyginimus ir priedus. Tik po Valstybės kontrolės atlikto finansinio audito aukštoji mokykla susizgribo pernelyg piktnaudžiaujanti įstatymuose paliktomis spragomis.
Vilniaus universitetas
Vilniaus universitetas
© DELFI
Įvairių VU finansinės veiklos trūkumų atkleidė Valstybės kontrolės atliktas auditas už 2003 ir 2004 metus. Šią savaitę praėjusių metų finansinio audito ataskaita buvo pateikta Seimo Audito komitetui.

Bene daugiausiai auditorių priekaištų aukštoji mokykla sulaukė dėl netinkamo atlyginimų priedų, priemokų ir premijų mokėjimo bei prie jos įsteigtų viešųjų įstaigų veiklos.

Remiantis VU pateiktais duomenimis, pedagoginiam personalui už darbą pernai iš viso buvo sumokėta 41,257 mln. litų. Iš valstybės biudžeto asignavimų pagal darbo sutartis buvo priskaičiuota 30,796 mln. litų darbo užmokesčio, dar 61 tūkst. litų sumokėta kaip autoriniai atlyginimai.

Nemažą sumą universitetas pedagoginiam personalui atseikėjo iš specialiosios programos lėšų, kurias sudaro iš patalpų nuomos, mokesčių už neakivaizdines ir vakarines studijas bei kitų šaltinių gaunamos pajamos. Kaip darbo užmokestis iš jų buvo sumokėta 5,189 mln. litų, kaip autoriniai atlyginimai – 1,5 mln. litų.

Be to, darbo užmokesčiui buvo skirta tikslinių lėšų: 2,462 mln. litų pagal sutartis ir 1,249 mln. litų – kaip autoriniai atlyginimai.

Auditoriams ir Audito komiteto nariams labiausiai užkliuvo atlyginimų mokėjimas iš specialiosios programos lėšų, kurių bendra suma siekia maždaug trečdalį valstybės biudžeto asignavimų. Iš biudžeto VU kasmet skiriama 125-130 mln. litų. Įstatymai nenumato vieningos tvarkos, kaip panaudoti specialiosios programos lėšas.

Kam jas skirti, sprendžia universiteto Senatas. Todėl naudodamasi šia spraga, aukštoji mokykla iš specialiosios programos lėšų esą moka nepagrįstai didelius atlyginimų priedus, priemokas ir premijas. Jauni dėstytojai parlamentarams yra skundęsi, kad šios privilegijos prieinamos tik aukštesnes pareigas užimantiems ir įtakingesniems asmenims.

Ataskaitoje taip pat nurodyta nemažai pastabų dėl 22 viešųjų įstaigų, kurių steigėjas arba dalininkas yra VU. Teigiama, kad šios įstaigos yra dar vienas būdas dėstytojams gauti papildomų pajamų. Mat universitete dėstantys žmonės tuo pačiu metu tampa ir viešųjų įstaigų – institutų, mokslo ir konsultacijų centrų darbuotojais.

“Jei paskaičiuotume, kiek šie žmonės pagal gaunamą atlyginimą turėtų realiai dirbti, paros neužtektų. Kai kurie pagal dokumentus dirba 34 valandas ir panašiai“, - DELFI sakė vienas Audito komiteto narys, prašęs neminėti jo pavardės.

VU yra devynių viešųjų įstaigų steigėjas ir dalininkas. 40 tūkst. litų aukštoji mokykla yra investavusi į „Saulėtekio slėnį“, 10 tūkst. – į Vilniaus universiteto leidyklą, 4 tūkst. – į Teisės kliniką, po 1 tūkst. – į Vilniaus universiteto būstą ir Nacionalinės plėtros institutą, 600 litų – į Vilniaus verslo konsultacinį centrą, 100 litų – į Visorių informacinių technologijų parką, 1 litą – į Studijų užsienyje informacijos centrą. Dar 300 litų investuoti į šiuo metu likviduojamą ne pelno įmonę Vilniaus mokslinį parką.

Aukštoji mokykla yra tarp Verslo mokymo metodinio konsultacinio centro, Verslo informacijos ir konsultacijų centro, Vilniaus verslo konsultacinio centro, Kultūros paveldo akademijos, Nacionalinės plėtros instituto, Ukrainos instituto, Visorių informacinių technologijų parko, Europos integracijos studijų centro, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro, Strateginių studijų centro, VU regioninių projektų valdymo centro, Lietuvos verslo vadybos instituto steigėjų.

Viešųjų įstaigų statusą turi ir Tarptautinio verslo mokykla, “Saulėtekio slėnis”, Vaikų ligoninė, VU ligoninės Žalgirio klinika bei Santariškių klinikos, kurių steigėja yra aukštoji mokykla.

Pasak VU, šių viešųjų įstaigų pagrindiniai tikslai yra šalies ir universiteto įtakos stiprinimas tarptautinėje erdvėje, duomenų apie Lietuvos vidaus politinę, ekonominę, socialinę, informacinę studiją rinkimas, informacijos apie mokslą ir studijas skleidimas suinteresuotiems asmenims užsienyje, ryšių su kitose šalyse besimokančiu jaunimu palaikymas.

Įstatymai universiteto dėstytojams nedraudžia dirbti ir viešosiose įstaigose, nes jie nėra valstybės tarnautojai. Pasak parlamentarų, „dirbti kitose vietose nėra blogas dalykas, bet nereikėtų tuo piktnaudžiauti“.

Auditorių ir politikų teigimu, tokią situaciją iš esmės nulėmė kontrolės trūkumas. Kaip teigiama ataskaitoje, VU „turėtų nustatyti kontrolės procedūras, tuo užtikrinant tinkamą universiteto atstovavimą jo įsteigtų įmonių ir organizacijų veikloje“.

Per tyrimą taip pat nustatyta, kad aukštoji mokykla, neturėdama leidimo, 1995-1997 metai buvo sudaręs jai priklausančių patalpų nuomos sutartis su devyniais subjektais.

Pagal galiojančią tvarką universiteto rektorius atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. Tačiau Audito komiteto nariai neskubėjo kritikuoti dabartinės VU vadovybės veiklos, juolab kad pati Valstybės kontrolė nurodė, jog pernai, palyginus su ankstesniais metais, universitete įvyko nemažai tinkamų pokyčių. „Trumpai galima pasakyti, jog rektoriui trūksta gerų administratorių komandos“, - DELFI sakė anonimu norėjęs likti Audito komiteto narys.

Pasak komitetui priklausančio Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno Algio Čapliko, aukštosioms mokykloms suteikta autonomija užkrauna nemažą atsakomybę, kad turimos lėšos būtų naudojamos racionaliai, efektyviai ir skaidriai.

Parlamentaro teigimu, dabartinę situaciją nulėmė ir įstatymuose paliktos spragos, leidžiančios įvairiai traktuoti kai kurias nuostatas, ir universiteto vadovų klaidos. Jis piktinosi, kad viešųjų įstaigų statusą turintys VU padaliniai turi galimybę gauti lėšų ir iš biudžeto, ir iš juose studijuojančių žmonių.

A.Čaplikas spėjo, kad panašių trūkumų būtų galima rasti ir kitų aukštųjų mokyklų veikloje. Tačiau, jo siūlymu, kol kas reikėtų ne griebtis radikalių permainų, o panaikinti esamas problemas.

Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė, išnagrinėjusi audito išvadas, teigė įžvelgusi tik buhalterines klaidas, kurias greičiausiai nulėmė kvalifikacijos stoka. „Ypatingų momentų neįžvelgčiau, - DELFI sakė parlamentarė. - Valstybės kontrolė patvirtino, kad šiuo metu situacija ištaisyta. Anksčiau buvo nemažai autorinių sutarčių, o dabar tokios išmokos sumažėjo“.

Anot „darbietės“, specialiosios programos lėšas universitetas iš tiesų panaudodavo netinkamai, mat jos turėdavo būti pervedamas į biudžetą, o paskui grąžinamos aukštajai mokyklai. Tačiau dabar ši problema esą panaikinta.

O priekaištai dėl viešųjų įstaigų, parlamentarės teigimu, turėtų būti reiškiami daugybei institucijų: „Viešųjų įstaigų problema opi visoje Lietuvoje. Prie valstybinių įmonių, universitetų, ministerijų pristeigta daugybė viešųjų įstaigų, atliekančių funkcijas, kurias turi atlikti pačios institucijos. Šį klausimą komitete dar nagrinėsime“.

Audito komitetas, apsvarstęs VU finansinio audito ataskaitą, nusprendė pasiūlyti Vyriausybei detaliai reglamentuoti valstybinių aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų, dėstytojų ir tyrėjų darbo užmokestį, priedų, priemokų ir vienkartinių išmokų skyrimą.

Be to, Valstybės kontrolei pasiūlyta atlikti kompleksinį šalies aukštųjų mokyklų veiklos auditą ir ištirti, kaip naudojamas jų turtas ir disponuojamos lėšos, ar jos veikia efektyviai, ar specialistų rengimas atitinka visuomenės ir darbo rinkos poreikius.

Anot VU rektoriaus Benedikto Juodkos, auditorių nurodytų trūkumų universiteto veikloje anksčiau iš tiesų būta ir juos lėmė netinkamas kai kurių darbuotojų darbas, tačiau dabar jų esą nebeliko.

„2003 metų auditas buvo neigiamas. Bet tai nebuvo mano darbo rezultatas, nes aš pradėjau rektoriauti 2002 metų pabaigoje. Pernai visi trūkumai buvo pašalinti ir dabar Valstybės kontrolė jokių priekaištų nebeturi. Jie pripažino, kad mes visas klaidas ištaisėme, finansiniai dalykai sutvarkyti, o rektorato darbas konstruktyvus“, - DELFI aiškino VU vadovas.

Anot jo, anksčiau VU senatas buvo leidęs skirti neriboto dydžio priedus prie atlyginimų iš specialiosios programos lėšų. Dabar šis dydis apribotas iki 300 proc. atlyginimo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Kaukėmis tikriausiai neapsiribosime: pokyčių galime sulaukti ir dėl nuotolinio darbo sprendimą atideda kitai savaitei (162)

Premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės posėdžio pabaigoje trečiadienį anonsavo, kad kitame...

Pas alergologus plūsta skiepo bandantys išvengti pacientai: paaiškino, kada susirūpinti būtina (93)

Vis dar nepasiskiepiję nuo koronaviruso , bet norintys gauti Galimybių pasą arba dėl kovido...

Utenoje – didžiulis gaisras: dūmai nuklojo dalį miesto, žmonių prašoma užsidaryti namuose papildyta filmuotais vaizdais iš įvykio vietos (6)

Utenos apskr. ugniagesiai trečiadienį gavo pranešimą, kad automobilių turguje esantis garažų...

Siūlomi alkoholio kontrolės atlaisvinimai Seimo komitete patyrė antausį: nepalaiko nei institucijos, nei ekspertai (307)

Dėl liberalų ir kitų parlamentarų pasiūlytų alkoholio kontrolės atlaisvinimų Seimo Sveikatos...

Karbauskis: ši valdžia sužlugdys ir regionus (8)

Trečiadienį posėdžiavęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos suformuotas šešėlinis...

Į Zelenskio padėjėjo automobilį paleisti šūviai, sužeistas vairuotojas Zelenskis: atsakas bus tvirtas (197)

Netoli Kijevo nežinomi užpuolikai trečiadienį apšaudė Ukrainos prezidento Volodymyro...

Treniravosi kaip vyras: greičiausios pasaulio moters mirtis vis dar apipinta gandais (14)

Greičiausia pasaulio moterimi istorijoje tituluojama Florence Griffith-Joyner 1998 metų rugsėjo 21...

Žemę pasiekė du iš Visatos gelmių atkeliavę signalai: astrofizikai mano, kad tai iš laiko pradžios

Du intriguojantys signalai, pasirodę mažame gravitacinių bangų detektoriuje, gali reprezentuoti...

„Maxima“ skaičiuoja sumažėjusią apyvartą: galimybių pasas pirkėjų srautus grąžino į karantiną (101)

Rugsėjo 13-oji beveik trečdalį „Maximos“ parduotuvių grąžino į karantino laikus, rašoma...

Borisas Johnsonas pagaliau atskleidė, kiek turi vaikų (14)

Britų premjero Boriso Johnsono asmeninis gyvenimas daug metų yra nuolatinis spėliojimų...