Pirminiu tarpinio patikrinimo įvertinimu feisbuke pasidalinęs mokytojas pastebėjo, kad jame buvo pateikta labai daug klausimų apie augalus. P. Sungaila priminė, jog vienuoliktos klasės kursą sudaro ląstelės biologija ir molekulinė biologija, tačiau didelė užduočių formuluotos per augalus.
„Kai kurių sąlygų skaitymą galėjo apsunkinti nematyti terminai, pvz., bamblėjimas, plaukėjimas. Augalų tema turėtų būti einama dvyliktoje klasėje, taigi dalis formuluočių galėjo būti ne tik painios, bet ir visiškai neatpažįstamos“, – konstatavo mokytojas.
Pasak jo, pirminiu vertinimu, šį tarpinį patikrinimą buvo gana lengva išlaikyti, taip pat lengva surinkti vidutinį taškų skaičių. Net ir silpnesni mokiniai nesunkiai gavo iki 20 taškų.
„Išsamesnę užduočių analizę atliksiu vėliau, kai bus įkeltos užduotys ir jų vertinimas, tačiau užduotyse yra dvipramiškų sąlygų ir neprograminių klausimų“, – konstatavo P. Sungaila.
Pavyzdžiui, mokytojas atkreipė dėmesį, kad programoje parašyta: „Mokomasi užrašyti bendrąją aminorūgščių struktūrinę formulę ir peptidinio ryšio susidarymą.“ Tarpiniame bendroji formulė užrašyta ir klausiama, kuri dalis atsikartoja visose aminorūgštyse.
„Programoje parašyta: „Naudojami pateiktą informaciją, mokosi pritaikyti žinias apie ląstelės ciklo valdymą ir susieti ląstelės ciklo valdymo sutrikimus su žmogaus sveikata – auglių atsiradimu“. Tarpiniame klausiama apie ląstelių pokyčius formuojantis vėžiui. Taigi, išryškėja problema, jog sunku iš programos nuspręsti, kiek apie vėžį reikėjo mokyti vienuoliktokus“, – rašė P. Sungaila.
Mokytojas atkreipė dėmesį, kad klausiama, kuris iš DNR atradimų įvyko vėliausiai? Jam neaišku, kam tokį klausimą reikia įdėti į tarpinį patikrinimą? Antra, pateikti atsakymo variantai formuoja įspūdį, jog svarbiausia buvo atmintinai išmokti datas, rašė mokytojas.
Kartu mokytojas atkreipė dėmesį, kad programoje neužkoduota mokėti angliavandenių atpažinimo, tačiau ir pavyzdinėje užduotyje, ir šiame tarpiniame patikrinime pateikiamos užduotys apie krakmolo atpažinimą.
Buvo panašiau į matematiką nei į fiziką
Mokytojui šis patikrinimas priminė matematikos patikrinimą.
„Lyginant šį tarpinį patikrinimą su fizikos ir matematikos, jis labiau priminė matematikos, kur didžioji dalis užduočių iš principo yra testo klausimų perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Nors dėl fizikos tarpinio patikrinimo kilo daug pasipiktinimo, tačiau fizikos tarpinis atskleidė visiškai kitą egzaminavimo koncepciją“, – rašė P. Sungaila.
Mokytojas atkreipė dėmesį, kad tarpinį patikrinimą vaikai laiko elektroninėje erdvėje, bet mokiniai vis tiek gavo juodai baltus paveikslus.
„Kaip šitaip per 20 metų nepasamdyti profesionalaus iliustratoriaus?“, – klausė P. Sungaila.
Jis yra gavęs žinių, jog jo mokiniai surinko lengvai virš 35 taškų, didžiausias įvertinimas 39. Labai didelė dalis surinko 37 taškus.
„Siekiant tokių įvertinimų tikrai nebūtų pakakę senų vadovėlių ir dalykininkų asociacijų paruoštos metodinės medžiagos“, – konstatavo P. Sungaila.
Šią savaitę – du patikrinimai
Šią savaitę rengiami biologijos ir geografijos tarpiniai patikrinimai. Biologijos tarpinis patikrinimas vyko antradienį, o geografijos – trečiadienį, rašė Nacionalinė švietimo agentūra.
Ir biologijos, ir geografijos tarpinių patikrinimų užduotį sudaro dvi dalys, kiekvienoje iš jų pateikiami uždarojo tipo klausimai. Per kiekvieną šių tarpinių patikrinimų galima surinkti 40 taškų.
Tarpiniai patikrinimai vykdomi ir vertinami elektroniniu būdu. Mokiniai preliminarius rezultatus ekrane pamatys iškart, kai tik baigs atlikti tarpinio patikrinimo užduotis. Kiekvieną tarpinio patikrinimo užduotį bei vertinimo instrukciją vertins ekspertų komisija ir tik gavus jos išvadas bus tvirtinami mokinių rezultatai, siekiant, kad vertinimas būtų maksimaliai objektyvus.
Balandžio pradžioje vyks pirmojo lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo ir išplėstinio kursų tarpiniai patikrinimai, o gegužės pradžioje – trys paskutiniai tarpiniai patikrinimai: inžinerinių technologijų, chemijos ir istorijos.
Kaip jau buvo ne kartą skelbta, pirmieji vienuoliktokų tarpiniai patikrinimai sukėlė tiek mokinių, tiek mokytojų pasipiktinimą, kuris galiausiai virto ir protestu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Ministras Gintautas Jakštas subūrė specialistų komisijas, kuris vertina tarpinių patikrinimų užduotis.
Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti. Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 (nulį) taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti ir pasirinkti geresnį vertinimą.
