Lietuva – blogiausiųjų devintuke
Kaip teigia EIGE ekspertai, Europos Sąjungos (ES) politikai pripažįsta, kad kokybiškas ir už prieinamą kainą vaikų priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos yra itin svarbios siekiant, kad kuo daugiau moterų dalyvautų darbo rinkoje, ir puoselėjant lyčių lygybę.
2002m. Barselonos aukščiausio lygio susitikime Europos Vadovų Taryba sutarė, kad valstybės narės iki 2010 m. turi sudaryti sąlygas bent 33 proc. jaunesniems nei 3 metų vaikams lankyti vaikų priežiūros įstaigas.
Kai kurios ES valstybės narės vaikų priežiūros paslaugų srityje nustatytus Barselonos tikslus įgyvendino iki 2009 m., vis dėlto oficialių priežiūros įstaigų vis dar nepakanka daugumai jaunesnių nei 3 metų vaikų.
„Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios ES valstybės narės jau ėmėsi reikiamų priemonių, kad suteiktų tėvams daugiau galimybių rūpintis savo atžalomis, išvadose aiškiai matyti pažanga teisės aktų kūrimo srityje. Taip pat matyti, kad tėvams valstybėse narėse sudarytos geresnės sąlygos leisti vaikus į vaikų priežiūros įstaigas. Vis dėlto vaikus kol kas dažniausiai prižiūri moterys“, – teigė EIGE direktorė Virginija Langbakk.
Naujausi duomenys rodo, kad 2009 m. Barselonos tikslą pasiekė devynios ES valstybės: Belgija, Danija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Nyderlandai. Tuo tarpu kitose devyniose ES valstybėse situacija itin bloga – vaikų priežiūros įstaigas galėjo lankyti mažiau nei 10 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų. Šiai grupei priskiriamos Lietuva, Austrija, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.
Privatus darželis – brangiau nei aukštojo mokslo studijos
Lietuva tarp 27 tirtų ES valstybių užima 17-tą vietą. Blogiausia situacija ikimokyklinio ugdymo sektoriuje yra Lenkijoje, kur darželius lanko vos keli procentai vaikų iki trejų metų. Toliau seka Čekija, Slovakija, Rumunija, Vengrija, Bulgarija, Malta, Austrija ir Lietuva.
Skirtingai nuo kitų šios grupės valstybių, Austrijoj daugiau nei 33 proc. vaikų iki trejų metų lanko nevalstybines ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Lietuvoje, trūkstant valstybinių darželių, privataus sektoriaus paslaugomis naudojasi tik apie 15 proc. šio amžiaus vaikų tėvų.
Kaip DELFI teigė jauna mama, šeimos neretai atsiduria padėtyje be išeities – patekti į valstybinė darželį ne visada įmanoma, o kaina privačiame darželyje neįkandama. „Pavyzdžiui, vienas iš prestižinių Vilniaus privačių darželių per metus kainuoja apie 13 tūkst. litų be maitinimo. Mini darželio paslaugos, kai moteris savo namuose prižiūri 5-6 vaikus taip pat nepigios – iki 1500 litų per mėnesį. Per metus susidaro dar daugiau – apie 18 tūkst. litų. Paskaičiuokite, tai brangiau nei studijos privačiame universitete“, - stebėjosi vilnietė.
Ji teisi. Štai brangiausios bakalauro studijos ISM Vadybos ir ekonomikos universitete kainuoja 11 730 litų per metus, o vidutinis studijų krepšelis metams kituose universitetuose svyruoja nuo 3300 iki 7900 litų.
Vilniuje rengiama nauja priėmimo į darželius tvarka
Vilniaus savivaldybė, kurioje telkiasi ypač daug jaunų šeimų, todėl darželių poreikis labai didelis, ruošia naują priėmimo į darželius tvarką. Nuo šiuo metu esančios sistemos, kai tėvai į kiekvieną darželį nešdavo atskirą prašymą, artimiausiu metu ketinama pereiti prie centralizuotos elektroninės sistemos. Taip tėvai savo vaiką galės užregistruoti tiek internetu, tiek atvykę į savivaldybę, prašyme prioriteto tvarka nurodydami kelis darželius, kuriuos norėtų, kad vaikas lankytų. Rekomenduojama, kad bent vienas iš pageidaujamų darželių būtų pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, kadangi tai vienas iš prioritetų, suteikiantis pirmumo teisę patekti į darželį.
Tėvams, kad galėtų apžiūrėti darželį, susipažinti su ugdymo programomis, bus organizuojamos atvirų durų dienos, tačiau įsigaliojus naujajai tvarkai nebegalios jokie susitarimai su darželių administracija. Šiandien vis dar egzistuoja vieša paslaptis, kad už tam tikrą pinigų sumą vaikas gali gerokai pasislinkti eilėje.
Anot savivaldybės atstovų, tokia sistema bus skaidresnė ir paprastesnė tėvams - jie matys, kurioje eilės į darželį vietoje yra vaikas, prašymą pildys tik vieną kartą, be to, centralizuota sistema leis aiškiau planuoti ir matyti, koks yra darželių grupių poreikis.
Ekspertai: darželių trūkumas trukdo moterims rasti darbą
EIGE ataskaitoje pažymima, kad šios amžiaus grupės vaikų priežiūros įstaigų trūkumas neleidžia tinkamai derinti darbo, asmeninio ir šeimos gyvenimo. Dėl to labiausiai nukenčia moterys, t. y. tos, kurioms po gimdymo reikia grįžti į darbą.
Kita svarbi problema, anot EIGE ekspertų, yra ta, kad vaikų priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų nelankstumas ir darbo valandos (darbas neįprastinėmis darbo valandomis, per vasaros atostogas) ar galimybės lanksčiai naudotis vaikų priežiūros paslaugomis neturėjimas. Todėl tėvai susiduria su vis didesniais sunkumais, kai reikia suderinti darbą, asmeninį ir šeimos gyvenimą. Sunkumų sukelia ir tai, kad nesuderintos vaikų priežiūros įstaigų ir įprastos darbo valandos. Priežiūros įstaigų lankstumas ypač svarbus neįprastinėmis darbo valandomis dirbantiems tėvams. Akivaizdu, kad tokių tėvų galimybės dar ribotesnės.
EIGE teigimu, tinkamų, lanksčių, kokybiškų ir už prieinamą kainą teikiamų vaikų priežiūros paslaugų trūkumas daugeliui moterų trukdo rasti darbą, o radus jį išsaugoti. Galiausiai tai stabdo ir lyčių lygybės procesą.