Pradinių klasių mokytoja Vilija Lerner, rugpjūčio pabaigoje po vaiko auginimo atostogų grįžusi į darbą, sužinojo, kad ankstesnių pareigų nebeteks – pasirodė, jog jai nėra ką mokyti.
Mokytojai išleidus ketvirtokus ir išėjus gimdyti vaikučio, direktorius Algis Bolys pagal terminuotą sutartį į jos vietą auklėti pirmokus priėmė kitą pedagogę. Tačiau pavasarį pirmokėlių tėvai esą kreipėsi į direktorių, prašydami mokytojos nebekeisti.
Šiais mokslo metais Senamiesčio vidurinėje mokykloje tikėtasi sukomplektuoti dvi pirmokų klases, bet atžalas į ją panoro leisti tik 17 vaikų tėvai. Vienas iš jų motyvų – ketinimai mokyklą nuo kitų metų paversti gimnazija ir atsisakyti pradinių klasių. Tėvų prašymu dar pavasarį vienintelė pirmokėlių klasė buvo patikėta mokytojai Rūtai Mickevičienei, o ne V. Lerner.
Kadangi įstatymas draudžia atleisti motinystės ar tėvystės atostogose esančius mamas bei tėvus, A. Bolys, norėdamas išsaugoti darbo vietą vaiko susilaukusiai pavaldinei, atleido ją pavadavusią antrokų mokytoją. Tačiau tėvai, esą pasipiktinę dažna mokytojų kaita (V. Lerner turėjo būti jau ketvirtoji), rugsėjo pradžioje visą klasę – 21 vaiką – pervedė į kitą mokyklą.
Kai po motinystės atostogų grįžusiai pedagogei neliko nei pirmokų, nei antrokų, direktorius jai pasiūlė eiti dirbti į skaityklą arba prailginto darbo grupę. V. Lerner, įsitikinusi, kad turima kvalifikacija leidžia tikėtis geresnių pareigų, be to, nebūdama tikra, kad tėvai sutiks mokėti už prailginto darbo grupę ir ji išliks per visus mokslo metus, atsisakė.
Vadovybę kaltina terorizavimu
V. Lerner DELFI pasakojo, esą grėsmė netekti pareigų pradinių klasių mokytojoms kilo dar anksčiau, pradėjus mažėti į Senamiesčio vidurinę mokyklą ateinančių pirmokų. Ji, norėdama sustiprinti savo pozicijas, nusprendė stoti į Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro tęstines edukologijos magistro studijas.
Tačiau jau tuomet, anot druskininkietės, mokykloje prasidėjo jos ir kai kurių kolegų terorizavimas, moralinis žlugdymas bei persekiojimas. „Buvo nuolatinė įtampa, pažeminimai, rašomi įsakymai palikti darbą, renkami mokytojų ir tėvų parašai, iš manęs viešai šaipomasi. Mano mokinių tėvai užstodavo, rašydavo prašymus neatleisti”, - skundėsi pedagogė.
Vadovybės taikinyje esą atsidūrė ir kai kurie kiti mokytojai. Pavyzdžiui, likus metams iki pensijos buvo atleistas vienas pedagogas. Teismas priėmė jam palankų sprendimą ir įpareigojo Švietimo skyrių sumokėti atlyginimą už nedirbtus mėnesius.
„Dirbu jau dvidešimtus metus, vienintelė iš pradinių klasių mokytojų keliu kvalifikaciją, neturiu jokių nuobaudų, tėvai patenkinti, vaikai myli. Nežinau, kodėl pradėjo persekioti ir mane. Klausdavau, kodėl turėčiau išeiti iš darbo, tačiau argumentų neišgirsdavau. Tada kreipdavausi į advokatus ir viskas kuriam laikui nurimdavo”, - pasakojo V. Lerner.
Dar prieš porą metų, kai mokytoja buvo įspėta apie galimą atleidimą, jos auklėtinių tėvai surinko parašus, prašydami nenutraukti darbo sutarties su V. Lerner. Tėvai gyrė mokytoją už įdomų klasės gyvenimą, puikias pamokas, papildomą ugdymą, sėkmingą mokinių pasirodymą konkursuose, olimpiadose, varžybose.
Pernai, jau laukdamasi kūdikio, mokytoja neteko sutuoktinio – vyrui sustojo širdis. V. Lerner liko viena su dviem vaikais, kuriems dabar – vieni ir septyneri metai.
Inspektorė nurodė grąžinti į darbą
Netekusi darbo, moteris kreipėsi pagalbos į inspektorius. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė darbo teisei Rasa Radauskienė, rugsėjo 5 dieną apsilankiusi mokykloje, nustatė du įstatymo pažeidimus ir nurodė pedagogę grąžinti į ankstesnes pareigas.
Kitą dieną ji sulaukė A. Bolio įsakymo grąžinti mokytoją į darbą kopiją. Kitaip tariant, įstatymo reikalavimas buvo įvykdytas, todėl, nors V. Lerner skirtos klasės mokiniai perėjo į kitą mokyklą, pažeidimo nebeliko.
„Nebegaliu prisikabinti – mokytoją grąžino į klasę. Kad ten nebeliko vaikų, jau kitas klausimas”, - DELFI sakė R. Radauskienė.
Tačiau dabar, mokytojai neturint auklėjamosios klasės ir neinant kitų pareigų, jai turėtų būti fiksuojama prastova ne dėl darbuotojo kaltės. Už laiką, kurį V. Lerner nedirbs, turėtų būti mokamas atlyginimas.
Kartu R. Radauskienė išreiškė nuostabą, kad visi tėvai, nė dienos nepalikę vaikų V. Lerner globai, sutartinai pasipriešino jos vadovavimui klasei.
Darbo kodeksas leidžia auginti vaiką iki trejų metų, imant atostogas dalimis arba pakaitomis. Darbdavys įpareigojamas grįžusį darbuotoją priimti į ankstesnes pareigas. Šios nuostatos nesilaikantiems numatyta bauda nuo 500 iki 5000 litų.
Anot V. Lerner, direktorius, sužinojęs apie darbo inspektorės nurodymą, demonstratyviai atidavė antrokų klasę ir įspėjo, esą mokytoja pati atsisakys darbo. Tačiau to jai nereikėjo daryti, nes vaikai buvo perkelti į kitą mokyklą.
Pasiūlė auklėti pirmokus
Senamiesčio vidurinės mokyklos direktorius A. Bolys, kalbėdamas su DELFI, kelis kartus minėjo tėvų nenorą, kad jų vaikus mokytų V. Lerner, tačiau konkrečių tokio nepasitenkinimo motyvų negalėjo nurodyti.
„Žinote, Druskininkai – mažas miestas, šurmulys greitai sklinda”, - aiškino jis.
Pats direktorius, mokyklai vadovaujantis trejus metus, tikino V. Lerner jokių priekaištų neturintis.
Pasak A. Bolio, mokytoja buvo pasiūliusi atleisti ją šalių susitarimu, išmokant 15 vidutinių darbo užmokesčių. Iš viso mokyklai tai būtų atsiėję apie 35 tūkst. litų, todėl direktorius atsisakė.
Trečiadienį jis sakė minėtą pirmokų mokytoją R. Mickevičienę perkėlęs dirbti į skaityklą, o V. Lerner atidavęs jos klasę, tačiau tėvai esą jau pareiškė nepasitenkinimą tuo.
Pati V. Lerner, nuo rugsėjo 1-osios kasdien eidavusi į mokyklą ir išbūdavusi ten, kol baigdavosi šešios pamokos, tokį siūlymą sutiko su prieštaringomis mintimis. „Viskas lyg ir gerai, bet ar turėsiu jėgų sugrįžti į darbą, kur toks spaudimas”, - vos išgirdusi direktoriaus pasiūlymą, abejojo mokytoja.
Šia istorija prieš kelias dienas pradėjo domėtis ir Lygių galimybių kontrolierės tarnyba. Įstatymas draudžia diskriminaciją dėl asmens lyties, ypač kai tai susiję su šeimine ar santuokine padėtimi.