Vaikinas iš Šiaulių padarė tai, ko dar nebuvo padaręs nė vienas lietuvis

16-os jį išimties tvarka priėmė į Hamburgo aukštąją muzikos ir teatro mokyklą, šįmet, nurungęs apie pusantro tūkstančio pretendentų, jis pateko į prestižinę Džiulijardo menų mokyklą (angl. The Juilliard School) JAV. Taip skamba 18-mečio šiauliečio Bernardo Garbačiausko istorija.

Interviu DELFI B. Garbačiauskas, su menininku Jonu Meku rašantis knygą apie Niujorką, papasakojo apie kelią svajonės link.

Mokytis dainuoti Bernardas pradėjo ketverių pas vokalo pedagogę Laurą Remeikienę. Sulaukęs septynerių, jis pradėjo lankyti Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją, kurioje baigė fortepijono klasę pas Raimondą Sližienę ir choro dainavimą. Ten jį pastebėjusi koncertmeisterė Rita Daukantaitė paprašė leisti pristatyti dainavimo mokytojai Beatai Smiltininkienei. Taip Bernardas pradėjo dirbti kartu su ja.

Bernardo balsas mutavo 12-kos. Tada jis pradėjo dainuoti klasikinę muziką.

Kai vaikinui buvo 15, į Šiaulius atvyko profesorė Raminta Lampsatytė, pasaulyje žinoma kaip Raminta Lampsatis.

Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje dirbanti profesorė Šiaulių universitete surengė meistriškumo kursus – kartu su universiteto studentais, jų klausėsi ir 15-metis Bernardas. Pasisiūlęs dainuoti pirmas, vaikinas sulaukė prašymo po kursų pasilikti klasėje.

„Tada ji man pasiūlė stoti į Hamburgo aukštąją muzikos ir teatro mokyklą. Sakiau, kad esu tik devintokas, tačiau ji aiškino, kad tai nesvarbu – priimtų su išskirtine privilegija. Kai buvau dešimtokas, stojau į Hamburgą, laikiau tokius pat egzaminus kaip baigusieji mokyklą – buvau pirmas po 30 metų su išskirtine privilegija priimtas vidurinės mokyklos nebaigęs asmuo“, – pasakojo Bernardas.

Hamburgo menų mokykla laikoma antra geriausia dainavimo mokykla Europoje. Būdamas Šiaulių Didždvario gimnazijos 11-okas, Bernardas išvyko gyventi į Hamburgą, mokėsi pas buvusį „La Scala“ operos solistą dainavimo profesorių Marką Tuckerį bei R. Lampsatį. Hamburge jis mokėsi tarptautinio bakalaureato klasėje, taip pat nuotoliniu būdu studijavo lietuvišką vidurinės mokyklos programą.

Stojamiesiems ruošėsi metus

Po metų Hamburge profesorė pakvietė Bernardą važiuoti į meistriškumo kursus Niujorke. Tada ir gimė idėja stoti į Džiulijardo mokyklą. Iki šiol ten nebuvo dainavimą studijavusių lietuvių – keletas mokėsi smuiko.

„Maniau, kaip bus, taip bus, reikia pabandyti. Praėjusių metų kovą laikiau stojamuosius, interneto puslapyje rašo, kad stojo apie 1500, įstojo tik 11. Sakoma, kad jie priima 2 proc. stojančiųjų“, – kalbėjo klasikinę muziką studijuosiantis Bernardas.

Per dvi dienas trukusią atranką teko dainuoti, improvizuoti, demonstruoti aktorinius sugebėjimus, laikyti psichologinį asmenybės testą. Taip pat laukė muzikos teorijos dalis.

„Atsakymą gavau po trijų savaičių, aš labai norėjau į Džiulijardą, kai stojau, svajojau pereiti bent pirmąją atranką, ten vien atrankos labai aukšto lygio. Atsakymą gavau, kada Europoje buvo naktis. Šokinėjau iš laimės, bėgiojau po namus, naktį skambinau tėvams, mokytojai, buvau euforijoje“, – prisimena metus stojamiesiems ruošęsis pašnekovas.

Įstoti neužtenka – mokslai kainuoja tūkstančius

Bernardui pasisekė ne tik stojant: jis gavo stipendijas mokslui vidurinėje mokykloje ir koledže. Jų turėtų pakakti išgyventi Niujorke. Kol nebuvo gavęs koledžo stipendijos, gera žinia Bernardas dalijosi tik su artimaisiais ir mokytojais. Studijos Džiulijarde kainuoja 11 tūkst. dolerių per metus, mokykla – 26 tūkst. dolerių.

Koledžas iškėlė dvi sąlygas: JAV baigti privačią mokyklą ir gyventi šeimoje. Nuo rugpjūčio pabaigos Niujorke gyvenantis Bernardas lanko 12 klasę katalikiškoje privačioje berniukų gimnazijoje, o po pamokų skuba į Džiulijardo koledžą. Koledže tenka praleisti ir visą šeštadienį. Baigus vidurinę, lauks dar ketveri metai Džiulijarde: pirmi metai koledže skiriami pasiruošimui.

Bernardas gyvena šeimoje, kurią pavyko rasti per „Rotary“ klubą – jis pats Šiauliuose veikė jaunimo „Rotary“ veikloje.

„Dabar noriu pasiimti viską, ką galiu. To siekiau, labai daug darbo įdėjau – praėję metai buvo visiškas bėgimas, kelionės, koncertai, mokslai, atrankos, atsiskaitymai. Praėjusiais metais miegoti eidavau antrą valandą nakties ir keldavausi 6 ar 7 ryte, išskyrus savaitgalius“, - kelią į Džiulijardą atskleidė šiaulietis.

Pradėjo nuo vaikų „Eurovizijos“

Boso ir baritono partijas atliekantis Bernardas siekia tapti profesionaliu atlikėju ir stovėti scenoje. Specialistų teigimu, Bernardas turi atlikėjui reikiamus duomenis, taip pat asmenybę ir šarmą. Atlikėjas moka vokiečių ir anglų kalbas, šiek tiek kalba rusiškai, o dainuoja net septyniomis užsienio kalbomis. Jis yra koncertavęs Barselonoje Berlyne, Hamburge, Londone, Niujorke.

Beje, karjerą Bernardas pradėjo kaip populiariosios muzikos atlikėjas: Vaikų „Eurovizijoje“ yra užėmęs III vietą, jam yra tekę Europai pranešti Lietuvos skirtus balus.

„Aš tiesiog myliu muziką“, – teigia pašnekovas. Artimiausi metai bus įtempti – laukia egzaminai ir konkursai, bet Bernardas prie to pripratęs nuo mažumės.

Iš ko Bernardas paveldėjo talentą? Mamos šeima linkusi į meną – Bernardo senelis buvo tenoras, turėjo kapelą Eržvilke, Jurbarko rajone. Mama baigė muzikos mokyklą, dainuoja ir groja fortepijonu, tačiau niekada to nedarė profesionaliai.

Pamišęs dėl Niujorko

Niujorką Bernardas laiko plataus mąstymo miestu. Šis miestas labai artimas atlikėjo širdžiai – pilnas, niekada nemiegantis. Pasak Bernardo, nėra pasaulyje kito tokio miesto, kartais atrodo, kad esi ne Niujorke, o viso pasaulio sostinėje ir centre. Čia karščiausią vasaros dieną dalis žmonių vaikščios su kailiniais, apniukusią – su saulės akiniais.

„Niuorkas man buvo gyvenimo svajonė, čia gyventi norėjau nuo šešerių. Dabar aš svajonių mieste, svajonių mokykloje, svajonių gimnazijoje, tik reikia pasiimti viską, ką galiu“, – pašnekovą svaigina Niujorkas.

Vaikinas pasakoja, kad Hamburge praktikuojamas kuo paprastesnis stilius, o štai Niujorkas – žvaigždžių ir asmenybių miestas. „Visi čia bėga, rodos, nėra laiko kavos puodeliui išgerti, čia viskas išsinešimui, aš prie greičio ir spontaniškumo įpratęs nuo vaikystės“, – kalbėjo Bernardas.

Jis bičiuliaujasi su J. Meku ir kartu rašo knygą apie Niujorką. Žurnalistiniu stiliumi parašytas gidas po Niujorką pasaulį turėtų išvysti 2017 m. „Labai įdomu su J. Meku bendrauti – jis žmogus jaunystė, nežinau tokio amžiaus žmogaus, kuris dar mąstytų taip jaunatviškai. Gal tai lemia Niujorkas – šiame mieste yra močiučių, kurios lekia 160 km/val. greičiu“, – juokiasi šiuo metu vienintelis Džiulijardo auklėtinis lietuvis.