Uždirba nieko nedirbdami: kiek pinigų gali susižerti studentas?

Keliolika tūkstančių litų – tiek Lietuvos studentai gali užsidirbti, jei demonstruoja puikius akademinius rezultatus, aktyviai dalyvauja mokslinėje, meninėje ar visuomeninėje veikloje.

DELFI nusprendė išsiaiškinti, kiek pinigų gali susižerti pažangus studentas. Pasirodo, stipendijų skyrimo tvarka Lietuvoje itin geranoriška. Gerus mokymosi rezultatus demonstruojantis studentas vienu metu gali gauti ir universiteto, ir privačių rėmėjų skiriamas stipendijas. Tai reiškia, kad jo pajamos gali siekti nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų.

Už gerą darbą – 12 tūkst. Lt

Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų departamento grupės vadovė Greta Kasperavičiūtė pasakojo, kad pažangūs universiteto studentai gali gauti net 57 rūšių stipendijas. Bene didžiausią paramą garantuoja mecenatų ir rėmėjų stipendijos. Pasinaudojus jomis už gerai atliktą mokslinį darbą studentas gali gauti ir 12 tūkst. litų.

„Mecenatų ir rėmėjų įsteigtos vienkartinės arba mėnesinės stipendijos studentams gali siekti nuo 500 iki 12 000 litų. Bendrieji konkursai organizuojami kiekvieną semestrą – rudenį ir pavasarį. Praėjusiais metais didžiausia įteikta stipendija buvo Bronislovo Lubio labdaros ir paramos fondo 12 tūkst. Lt skatinamoji stipendija už geriausiai parengtą baigiamąjį darbą. Į vardines stipendijas gali pretenduoti ir universiteto stipendiją gaunantis studentas, tačiau jis vienu metu negali gauti rektoriaus ir fakulteto skatinamosios stipendijos“, – apie stipendijų skyrimo tvarką pasakojo KTU atstovė.

Universiteto studentai gali gauti ir rektoriaus skatinamąją stipendiją, kurios dydis – 650 Lt per mėnesį. Vienkartinė rektoriaus skatinamoji stipendija už išskirtinę universitetą garsinančią veiklą siekia – iki 1040 Lt. Tokio paties dydžio stipendija priklauso ir Judumo stipendijos laureatams. Ji skiriama dalinėms studijoms užsienyje pagal iš anksto suderintą studijų programą, kai studijos grindžiamos Europine kreditų perkėlimo sistema tarp siunčiančios ir priimančios institucijų.

Studentai gali gauti ir fakulteto skatinamąją stipendiją. Ji siekia 260 Lt per mėnesį.

Laimėjo 11 stipendijų iš 30

Tuo tarpu Vilniaus universitete geriausiai besimokantys studentai yra skatinami 195 Lt ir 325 Lt dydžio stipendijomis. Be skatinamųjų stipendijų dar gali būti skiriamos vienkartinės tikslinės ir vardinės stipendijos. Vienkartinės tikslinės stipendijos dydis gali siekti nuo 130 iki 1 950 Lt. Studentai gali pretenduoti ir į daugiau nei 20 vardinių stipendijų, įsteigtų tiek įvairių fondų, įmonių, tiek valstybinių institucijų.

Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Kirklytė pasakojo, kad nemažai prie stipendijų skyrimo tvarkos prisideda ir Švietimo ir mokslo ministerija. Kasmet valstybinių aukštųjų mokyklų studentams už pasiekimus mokslo srityje skiriama 30 vardinių stipendijų, šiais mokslo metais VU studentai laimėjo 11 iš jų.

„Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardinių stipendijų laimėtojai bakalaurai visus mokslo metus per mėnesį gaus po 650 Lt, magistrai po 910 Lt. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vardinė stipendija skiriama už baigiamojo darbo rengimą įmonėje. Šiais mokslo metais stipendija skirta 6 bakalauro ir 10 magistro chemijos arba gamtos mokslų studentams. Stipendijos bus mokamos visus mokslo metus, kas mėnesį, iš viso bakalaurai gaus 3 330 Lt, magistrai – 6 120 Lt. Dr. Bronislovo Lubio vardo labdaros ir paramos fondas pavasarį parėmė geriausių baigiamųjų darbų autorius, skirdamas jiems po vieną iš trijų dydžių stipendijų: 12 000 Lt, 8 000 Lt arba 5 000 Lt“, – stipendijų dydžius vardijo E. Kirkytė.

Gabiems ir socialiai remtiniems studentams skiriamos ir kitos vardinės stipendijos, jų gavėjai gauna apie 350-480 Lt per mėnesį, priklausomai nuo studijų pakopos, penki Kanados lietuvių fondo stipendijų gavėjai – po 1300 Lt per mėnesį.

Didžiausia – Vydūno fondo stipendija

Klaipėdos universitete universiteto skiriamų stipendijų dydžiai vyrauja nuo 130 iki 650 litų.

Universitete suteikiamos ir vardinės stipendijos: UAB „Baltishes Haus“ (490 Lt, skiriama 10 mėn.), Carol Martin Gruodis (140 USD, skiriama 5 mėn.), Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (300 Lt, skiriama 12 mėn.), Klaipėdos pramonininkų asociacijos (500 Lt, vienkartinė), Mykolo ir Amalijos Jagučių ( apie 462 USD (1 270 Lt), vienkartinė, skiriama vieną kartą metuose), LR Prezidentų (650 Lt/910 Lt, skiriama metams), Vydūno fondo prof. S. Kolupailos vardo premija (1000 USD (2 749 Lt) , vienkartinė, skiriama vieną kartą metuose), Vakarų laivų gamyklos (250 Lt, skiriama 10 mėn.), Socialdemokratų partijos parama (500 Lt, vienkartinė, skiriama vieną kartą metuose).

„Vardines stipendijas gaunantys studentai gali gauti ir universiteto stipendijas, tačiau studentai, kuriems skirta KU Senato vardinė stipendija arba fakulteto Tarybos stipendija, negali pretenduoti į universiteto skatinamąsias stipendijas“, – apie stipendijų gavimo sąlygas pasakojo Klaipėdos universiteto atstovė spaudai Rasa Ramonaitė.

Vietoje stipendijų – nemokami mokslai

Lietuvoje esantys privatūs universitetai vadovaujasi kiek kitokia stipendijų skyrimo praktika. Papildomi pinigai studentams nėra suteikiami, tačiau pažangūs studentai gali tikėtis mokesčio už mokslą sumažinimo.

LCC Studijų finansavimo skyriaus vadovė Leila Juzvaitė-Gembutė pasakojo, kad pirmame kurse maksimali nuolaida studijoms gali siekti iki 90 procentų, antrame kurse – iki 80 procentų, trečiame – iki 70 procentų, ketvirtame – iki 60 procentų.

Studentams skiriamos stipendijos už akademinį pažangumą gali ir 100 proc. padengti studijų kainą visus keturis metus. 17-ai studentų, kuriuos išrenka LCC bendrabučių valdytojai, kas semestrą skiriama stipendija nemokamam gyvenimui bendrabutyje.

Tokia pačia praktika vadovaujasi ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Vyr. komunikacijos vadybininkė Kornelija Kunigonytė pasakojo, kad didžiausias įvertinimas ir paskatinimas, kurio gali tikėtis jų studentai – nemokamos studijos. Tiesa, tuo reikia pasirūpinti dar mokykloje. Nemokamos studijos ISM 100 Talentų programoje užtikrinamos geriausiems stojantiesiems, atsižvelgiant į jų konkursinį balą, motyvaciją, visuomeniškumą ir aktyvumą.

„Kasmet stojantieji gali pretenduoti ir į skatinamąsias stipendijas. Stipendija dengia dalį ar visą studijų kainą. Studijuojant ISM Vadybos ir ekonomijos universitete, galima pretenduoti į ISM Magistrų klubo stipendiją – 3 000 Lt stipendiją ISM magistrantūros ir vadovų studijų absolventai skiria aktyviam ir veikliam bakalauro studijų studentui. Vienkartinės pasiekimų stipendijos gali būti skiriamos pažangiems, aktyviai universiteto bendruomenės gyvenime dalyvaujantiems studentams (stipendijų skaičius yra tvirtinamas Rektoriaus įsakymu kiekvienais metais). Į stipendiją pretenduoti gali mokslą populiarinantys ir aktyvūs socialinėje veikloje studentai, laimėję prizines vietas (1-3) individualiuose ar komandiniuose sporto, meno, kultūros konkursuose bei čempionatuose nacionaliniu ir tarptautiniu mastu“, – pasakojo universiteto atstovė.

Vardinių stipendijų nesuteikia

Stipendiją gauna ir kiekvienas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnas. Jos dydis – nuo 130 iki 578 Lt. Jis priklauso nuo pažangumo ir tarnybos stažo. Tačiau akademijoje nėra suteikiamos jokios vardinės stipendijos.

Skundžiasi valstybinių stipendijų dydžiu

DELFI primena, kad susitikę su Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais studentai išreiškė nuogąstavimą dėl itin mažų lėšų skiriamų studentų skatinimui. Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Baltoko, Lietuvoje socialinė studentų padėtis yra itin prasta, mažesnes vidutines pajamas gauna tik Maltos studentai. Susidariusi situacija neramina tiek studentų, tiek valdžios atstovus, kadangi Lietuvos studentų išlaidos vienos didžiausių.

„Turime aukštųjų mokyklų, kuriose stipendija yra vos 27 litai, tokia situacija nėra toleruotina. Susitikimo metu pasiūlėme valdžios atstovams jau nuo 2015 m. ieškoti priemonių šiai problemai spręsti. Manome, kad penkių metų perspektyvoje vidutinis stipendijos dydis turėtų būti pusė minimalios algos“, – sako P. Baltokas.

P. Baltoko teigimu, LSS sieks, kad penkerių metų laikotarpyje būtų sukurtos galimybės 10 proc. valstybės finansuojamų arba 5 proc. visų studentų gauti mėnesinę stipendiją, kurios dydis būtų 500 Lt arba pusė minimalios algos.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus pritarė studentų nuogąstavimams, jo teigimu ministerija dės pastangas biudžete rasti 2 papildomus milijonus studentų skatinimui ir nuo 2015 m. pradėti laipsniškai didinti studentų skatinamąsias stipendijas. Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai pritarė LSS siūlymui ieškoti galimybių penkis metus, pradedant 2015 m., prie Norminėje studijų kainoje numatytos srities skirtos studentams skatinti pridėti po 0,25 bazinės socialinės išmokos, o penktais metais pridėti 0,35.

Anot studentų atstovų, valstybės parama sudaro tik 7 proc. visų vidutinių studentų pajamų, parama iš šeimos – 47 proc., darbo užmokestis – 35 proc. Tai reiškia, jog studentai yra priklausomi nuo šeimos suteikiamos paramos, o dažnas studentas dirba su jo studijomis nesusijusį-nekvalifikuotą darbą tam, kad galėtų padengti išlaidas savo būtiniausiems poreikiams tokiems kaip būsto nuoma, maistas ir pan. LSS teigia, kad darbas studijų metu riboja studento galimybes skirti savo energiją ir laiką gerų akademinių rezultatų siekimui.