Aišku viena – Lietuvos universitetai susiėmė ir bando spręsti problemas, tačiau ar pasirinktas tinkamas būdas?

Ką reikš klasteris?

Klasterio steigėjai pažymi, kad „remdamiesi per daugelį dešimtmečių subrandintomis akademinėmis tradicijomis bei vertybėmis, socialinių ir humanitarinių bei kitų sričių studijų ir mokslų, meninės veiklos potencialu ir pasiekimais, pozityvia nacionaline ir tarptautine universitetų patirtimi, įvertindami šalies regionų, didžiųjų ir mažųjų miestų bendradarbiavimo privalumus, vedami akademinės laisvės ir pažangios visuomenės kūrimo siekių, siekdami bendrai dirbti, įgyvendinant savo misijas ir strateginius tikslus“ sutaria įsteigti universitetų klasterį.

LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, savo ruožtu, atkreipė dėmesį į kuriamo klasterio svarbą. Pasak jo, „klasteris padėtų išplėtoti įvairesnes dalykiško bendradarbiavimo galimybes, plačiai taikyti Artes Liberales (laisvųjų menų) principus, kurti perspektyvias bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų programas, vykdyti mokslinius tyrimus ir bendrą projektinę veiklą, efektyviau naudoti infrastruktūros išteklius“.

Algirdas Gaižutis

Tuo metu VDU rektorius Juozas Augutis yra akcentavęs, kad klasteryje planuojantys dalyvauti universitetai turi vienodų studijų programų, todėl svarbu rasti būdų jas jungti ir studijas organizuoti bendrai, pirmiausiai siekiant aukštos kokybės.

„Mūsų uždavinys – ne pritraukti daugiau studentų, o suteikti kokybišką išsilavinimą, racionaliau panaudoti turimus resursus“, – yra sakęs jis.

Juozas Augutis

Pirmiausiai klasteris būtų taikomas humanitariniams ir socialiniams mokslams, jo nariai universitetai siūlytų jungtines studijų programas, kurias įgyvendintų dalimis – pagal tai, kokioje srityje kuris universitetas turi aukštesnę studijų kompetenciją. Pavyzdžiui, dviem pirmaisiais bakalauro programos metais bendruosius studijų krypties dalykus būsimieji humanitarai studijuotų viename universitete, kitus dvejus, kai įgyjama konkreti specializacija, – kitame.

Sulaukė ministerijos palaikymo

Šiai idėjai pritarė ir švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Jos teigimu, ministerija skatins ir palaikys universitetų tarpusavio bendradarbiavimą, aktyvesnį klasterių kūrimą.

„Aukštojo mokslo padėtis netenkina nei pačių universitetų, nei valstybės intereso. Šių metų priėmimas dar kartą aiškiai parodė problemas: žema priėmimo kartelė, daug smulkių ir nepaklausių studijų programų, tų pačių programų dubliavimas keliose aukštosiose mokyklose. Turime visi kartu – ministerija, rektoriai, akademinė bendruomenė – rasti racionalius sprendimus, kaip pakeisti tokią padėtį, užtikrinti aukštą studijų kokybę ir apsaugoti mažesnius universitetus nuo vegetavimo“, – tvirtino A. Pitrėnienė.

Ji sakė nenorinti atmintyje išlikti kaip ministrė, uždarinėjanti universitetus, tad to jos kadencijos metu nereikėtų tikėtis.

Audronė Pitrėnienė

Vadina dėmesio neverta reanimacija

Tačiau šios mintys piktina Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorių Petrą Baršauską. Jo teigimu, tai – savęs ir kitų apgaudinėjimas bandant pasipinigauti.

„Nuoširdžiai – nerandu nė vieno argumento, kodėl konsorciumas galėtų veikti. Tokių fantazijų per 25 metus buvo labai daug ir nė viena jų neveikė – viskas liko teoriniame lygmenyje. Taip, Europoje yra konsorciumų, bet jie nėra tokio tipo, kokie čia bandomi daryti. Visas pasaulis juda link geriausio mokslo ir studijų potencialo konsolidacijos. Tada yra galimybė kažką padaryti. Lietuvoje, savo ruožtu, nekalbama apie tikrąją problemą – viskas vyksta iškreiptu būdu. Paprastai tariant, keistais būdais bandoma gauti papildomą finansavimą“, – įsitikinęs jis.

Kritiškai jis vertina ir VDU rektoriaus išsakytą mintį, kad šio klasterio tikslas nėra pritraukti daugiau studentų. Anot P. Baršausko, ir jis, ir J. Augutis supranta, kad Kaune turės likti vienas universitetas, tačiau šiandien kažkodėl einama priešingu keliu.

„Čia – tik demagogija. Tokios fantazijos, kai dvejus metus pasimokys Šiauliuose, po to – Kaune – tokie niekai ir nerealios pasakos... Tai grynas pasipinigavimas. Bandymas gauti pinigus ne už kokybę, o dėl to, kad jų trūksta. Mes einame visiškai priešingu keliu – ne investuojame į kokybę, o reanimuojame tas įtaigas, kurios to nevertos“, – kad problemos ne spendžiamos, o atitolinamos, atkreipė demėsį jis.

Petras Baršauskas

Kritikos pažėrė ir ministerijai

Anot P. Baršausko, šiuo metu turėtume pradėti atvirai kalbėti apie universitetų integraciją, jungimąsi, struktūrų stambinimą, o ne kurti butaforinius junginius, kurie neveiks.

„Gaila, kad Švietimo ir mokslo ministerija neturi savo pozicijos ir planų, kaip pertvarkyti aukštojo mokslo sistemą. Kažkas pameta kažkokią demagoginę mintį, o ten ir bando pagal ją veikti. Tikslas turėtų būti kokybiniai pokyčiai, bet matome visai ką kitą. Pavyzdžiui, A. Pitrėnienė transliuoja, kad visiems vietos užteks, kol ji bus ministrė, nė vienas universitetas nebus uždarinėjamas. Tuomet man ir kyla klausimas: „Ar siekiame kokybės, ar visiems užtikrinti darbus, gauti vieną kitą niekinį balsą politiniuose rinkimuose?“. Jos tikslai – visai ne tie, todėl ji ir remia panašias idėjas“, – pastebėjo KTU rektorius.

Jo teigimu, vertėtų pažvelgti į Estijos pavyzdį – vis dažniau kalbama, kad čia ten turėtų likti 3 universitetai. Vienas Tartu ir du Taline.

„Savo ruožtu Lietuvoje mes einame visiškai kitokia kryptimi – reanimuojame universitetus vietoje to, kad juos sujungtume. Jei žiūrėtume, kiek pinigų Lietuvoje skiriama mokslui, tai visai nebloga suma, bet šiandien Lietuvoje aukštojo mokslo diplomus dalija 47 institucijos. Valstybė nepajėgi išlaikyti tiek mokymosi įstaigų. Kiekvienam aišku, koks turėtų būti šios problemos sprendimas, jei norime kokybės. Deja, dabar mes einame visai priešinga kryptimi“, – sakė P. Baršauskas.

DELFI primena, kad sutartį prieš kiek daugiau nei mėnesį pasirašė ir KTU bei Vilniaus universiteto (VU) rektoriai. Dokumentas, kuriame sutariama dėl strateginio bendradarbiavimo, nurodoma, kad šie universitetai kartu teiks LR Švietimo ir mokslo ministerijai ir kitoms valstybinėms institucijoms siūlymus dėl studijų sistemos pertvarkos, bendrų bandomųjų studijų organizavimo projektų, doktorantūros ir podoktorantūros studijų plėtros. Universitetų rektoriai tikisi, kad ši geranoriškumu ir atsakomybe visuomenei paremta iniciatyva duos konkrečių rezultatų ir politiniame lygmenyje.