Ukmergė nelaukia: kuria planus, kaip pritraukti naujų mokytojų

Rajono savivaldybėje, o vėliau ir susibūrę į bendrą renginį, ukmergiškiai apmąstė, ką būtų galima nuveikti, siekiant įgyvendinti idėją, susijusią su mokytojo profesijos prestižu. Taip gimė iniciatyva „Įkalbink draugelį mokytojauti“.

Pradėjo nuo savo miesto

Ukmergiškių dėmesio centre atsidūrė idėja padaryti mokytojų profesiją prestižine iki 2025-ųjų metų. „Ukmergėje į šitą idėją žmonės pasižiūrėjo labai rimtai“, – sako vienas iš renginio „Įkalbink draugelį mokytojauti“ iniciatorių.

„Įkalbink draugelį mokytojauti” – renginys ukmergiškiams, kurio metu moksleiviai kūrė scenarijų trumpam reklaminiam siužetui, skatinančiam jaunus žmones pasirinkti mokytojo profesiją.

„Žmonėms savivaldybėje, Ukmergėje, kilo mintis pasikalbėti su moksleiviais, tais būsimais mokytojais, kurie galėtų šiandien pasirinkti mokytojo profesiją, grįžtų atgal į Ukmergę, užimtų savo mokytojų, kurie išeis į pensiją, vietas.

Pasaulyje yra labai daug gerų pavyzdžių, kaip yra keliamas mokytojo profesijos prestižas ir tai yra susiję su komunikacija, profesijos reklama“, - vaizdo įraše apie iniciatyvą pasakojo vienas iš organizatorių, VšĮ „Mokymosi mokykla“ vadovas Rygaudas Guogis.

Profesijos reklamos priemone galėtų tapti moksleivių idėjomis paremtas reklaminis filmukas. R. Guogio teigimu, vertinga ir tai, kad pačiame procese dalyvaujantys moksleiviai gali patys užsimanyti mokytojauti ir suprasti, kokią pridėtinę vertę turėtų toks moksleivių pasirinkimas.

Kurs planą visai savivaldybei

Šio renginio idėja buvo aptarta dar Ukmergės rajono savivaldybėje. Šiame rajone, remiantis savivaldybės internetiniame puslapyje pateiktais duomenimis, gyvena 34 408 žmonių (iš jų 20 591 mieste, 13 817 kaime).

Čia veikia 27 švietimo įstaigos (įskaitant ir darželius), iš jų 16 – bendrojo lavinimo mokyklos.

Pasak Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Vaidoto Kalino, visai neseniai jų savivaldybėje buvo atlikta išsami švietimo įstaigų situacijos analizė, kurios rezultatai išryškina artėjančią krizę – truks kelių dalykų mokytojų.

V. Kalino teigimu, tokios išvados padarytos pagal tai, kokių dalykų mokytojų, kurie šiuo metu yra pensijinio amžiaus, yra daugiausia.

Rezultatai parodė, kad labiausiai truks matematikos mokytojų. Taip pat gali pritrūkti lietuvių kalbos, istorijos, pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei anglų kalbos mokytojų.

Reaguodami į nacionalinės iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ rezultatus ir bandydami užkirsti kelią situacijos Ukmergės rajono švietimo įstaigose blogėjimui, savivaldybės darbuotojai ruošia planą, kaip sieks mokytojo profesijos prestižą užtikrinti šioje savivaldybėje. Viena iš sudedamųjų plano dalių turėtų padėti pritraukti jaunus specialistus dirbti mokytojais. Taip buvo nuspręsta, kad svarbios ne tik situacijos analizės, bet ir jaunų rajono gyventojų nuomonė.

„Idėja buvo tokia, kad norėjome iš pačių moksleivių sužinoti, ko jiems trūksta, kad jie norėtų ateiti dirbti mokytojais. Visą informaciją planuojama panaudoti rengiant mokytojo profesijos prestižo Ukmergės rajone plano rengimui“, – teigia V. Kalinas.

Ignas Rusilas: tokios iniciatyvos atskleidžia idėjų esmę

„Imam ir darom“ reakcija į pasiūlytas idėjas buvo būtent tokia, kokios organizatoriai tikisi iš visų „Idėja Lietuvai“ dalyvių, tiek kiekvieno, siūliusio idėjas, tiek institucijų ir asmenų, kurie yra tiesiogiai susiję su trimis galutinėmis idėjomis.

Igno Rusilo, iniciatyvios koordinatoriaus, teigimu, tokie pavyzdžiai, kaip Ukmergiškių iniciatyva parodo, kaip kiekvienas gali būti didelis ir imtis iniciatyvos į savo rankas be jokių paraginimų ar paskatinimų iš šalies.

„Kalbant apie idėjų įgyvendinimo būdus, tikriausiai didžiausią džiaugsmą kelia tai, kad labai aktyviai įsijungia nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės ir įmonės. Trys idėjos, manau, yra tik viena iš priemonių, su kuriomis pasiektume didelių tikslų. Mane labiausiai džiugina, kiek iniciatyva paskatino kitas iniciatyvas ir tai yra svarbiausia. Būtent tai ir akcentuojame – kad gali būti įgyvendintos ir visos 1500 idėjų. Tai priklauso ir nuo pačios visuomenės“, – teigia I. Rusilas.