Paminklo idėja kilo planuojant „Misija Sibiras“ dešimtmetį vainikuojančią ekspediciją. Trėmimų laikotarpiu Tomsko sritis buvo viena iš pagrindinių tremties vietų, tad projekto organizatoriai 2015-ųjų metų ekspediciją suplanavo būtent į Tomską. Miesto aikštėje iki šiol jau stovėjo paminklai, skirti lenkų, latvių bei estų tremtiniams atminti. Tad organizatoriams kilo mintis čia pagerbti ir lietuvių tremtinius bei politinius kalinius.
Nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo kartu buvo „Misija Sibiras“ Patarėjų Tarybos pirmininkas Vygaudas Ušackas: „Visų pirma, svarbu tai, kad bus užpildyta svarbi spraga — Tomsko centre stovi paminklai latvių, estų ir lenkų tremtiniams atminti, bet lietuvių aukos iki šiol pagerbtos nebuvo. Taip pat norisi pasidžiaugti, kad šiame įtampų pasaulyje Rusijos institucijos pasielgė labai konstruktyviai nesukeldamos kliūčių paminklo atsiradimui. Bendras stalinizmo laikotarpio įvertinimas gali ugdyti supratimą tarp tautų. O taip pat norisi pasidžiaugti „Misija Sibiras“ įnašu, nes būtent projekto dalyviai, kartu su Algirdu Kaušpėdu ir Tadu Gutausku ėmėsi šios iniciatyvos ir ją įgyvendino. Dėkoju jiems už šį darbą!“
„2015-ųjų metų liepos mėnesį „Misija Sibiras“ komanda į Tomsko sritį vyko su dvigubu tikslu – ne tik sutvarkyti tremtinių kapavietes, bet ir susitikti su miesto valdžia ir aptarti paminklo pastatymo galimybes. Tuomet viskas atrodė kaip labai tolimas tikslas, o šiandien jau galime džiaugtis įgyvendintu rezultatu!” – kalbėjo labdaros ir paramos fondo „Jauniems“, įgyvendinančio projektą „Misija Sibiras”, direktorius Ignas Rusilas.
Tomske stovės 130 cm aukščio granito paminklas su tekstu lietuvių ir rusų kalbomis „Lietuvių tremtiniams ir politiniams kaliniams atminti“ ir lietuviško kryžiaus su saulute reljefu. Paminklo autoriai – Algirdas Kaušpėdas ir Tadas Gutauskas. „Paminklo idėja gimė dar būnant Sibire. Ten lankėmės Ust Jamy kaime, į kurį nuo savo stovyklavietės ėjome 27 kilometrus. O tas kaimas jau seniai tuščias, ten nieko nelikę – nei gyventojų, nei trobesių, išliko tik kapinaitės. O tų kapinaičių pačioj gražiausioj vietoj stovi lietuviškas kryžius-saulutė.
Labai jaudinantis bei šiltas lietuviškas ženklas. Tada kilo mintis, kad būtent tas kryžius su saulute turi dominuoti paminkle, norėjosi panaudoti sunkų granitinį akmenį, kuriame būtų įspaustas lietuviškas kryžius, tarsi mūsų protėvių įspaudas į Sibiro žemę. Prie idėjos prisijungė skulptorius Tadas Gutauskas, kartu sumodeliavome kryžiaus formą. Kryžiaus-saulutės spinduliai pavaizduoti aštrūs ir skaudūs, tarsi Kristaus erškėčių vainiko spygliai, juose atsispindi krikščioniška kančios ir vilties simbolika“ – taip apie paminklą kalbėjo jo autorius architektas Algirdas Kaušpėdas.
Paminklo atidengime dalyvavo Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas: “Noriu pasidžiaugti, kad nuo idėjos pradžios iki jos įgyvendinimo nueitas ilgas, bet sėkmingas kelias. Tai įmanoma tik veikiant bendromis jėgomis! Tai pavyzdys, kaip „Misija Sibiras“, kartu su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos diplomatais, gali įveikti visus sunkumus. Ne paslaptis, kad sunkumų buvo, bet jie įveikti pasitelkiant valią ir gerą bendradarbiavimą. Manau, kad šis paminklas nepaprastai svarbus, nes įprasmina lietuvių tremtinių bei politinių kalinių atminimą.“
Paminklo pastatymą Tomske inicijavo projektas „Misija Sibiras“ bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos federacijoje, Tomsko lietuvių bendruomenė, Tomsko memorialinio muziejaus NKVD kalėjimo administracija.
Labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ įgyvendinamo projekto „Misija Sibiras“ metu jauni žmonės vyksta į apleistas Sibiro vietoves susitikti su dar ten tebegyvenančiais lietuvių tremtiniais ir sutvarkyti apleistas kapavietes.
Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių, suorganizuota 14 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.