Daugelis aukštųjų mokyklų iki šiol puoselėja tradiciją krikštyti pirmakursius. Nors viešai deklaruojama, kad tai – tik smagus susipažinti padedantis vakarėlis, pasikalbėjus su studentais paaiškėja, kad tiesa – visai kitokia.
Stebisi: iš manęs tyčiosis ir dar liepia už tai susimokėti?
„Net nesupratau, kodėl vos pradėjus mokytis mane ėmė pravardžiuoti „nuliu“ (taip vyresnių kursų studentai vadina dar nekrikštytus pirmakursius – DELFI). Esu iš mažo miestelio, labai stengiau mokytis, patekau į universitetą, valstybės finansuojamą studijų vietą, todėl tikrai nelaikau savęs „nuliu“, – sakė DELFI kalbintas Romas, šiemet viename Lietuvos universitetų pradėjęs studijuoti inžinerijos mokslus.
Romas pripažino, kad tradicija krikštyti pirmakursius jam atrodo keista ir atgyvenusi.
„Prieš kelias dienas į paskaitą atėję studentų sąjungos atstovai pradėjo aiškinti, kad greitai vyks krikštynos, kiek maždaug jos kainuos, ir kad ruoštumėmės. Kalbėdami vis mus pašiepė, aiškiai buvo galima suprasti, kad jaučiasi geresni už mus. Dar nespėjau susivokti, o bendrabutyje, kuriame gyvenu, įvyko susirinkimas, kurio metu paaiškėjo, kad ir ten bus organizuojamos krikštynos. Aišku, už jas vėl turėsime sumokėti. Nelabai suprantu, iš manęs tyčiosis, o aš dar turiu už tai sumokėti?“, – stebėjosi vaikinas.
Pasikalbėjęs su vyresnių kursų studentais jis sužinojo, kad krikštynos jam iš viso kanuos apie 15-20 eurų.
Bendrabučių krikštynos pranoko vykusias universitete
„Nemažai girdėjau apie tai, kas ten vyksta. Kiek žinau, universiteto organizuojamos krikštynos būna kiek kuklesnės – pasakojo, kad dažniausiai suriša visus kurso draugus virve ir jie turi atlikti visokias užduotis. Pavyzdžiui, kažkur nueiti, kažką aplenkti, kažką išgerti, nupiešia „F“ raidę su briliantine žaluma, o vakare būna koncertas.
Bet bendrabučio krikštynų beveik niekas nekontroliuoja, todėl ten ir leidžia sau daugiau. Girdėjau, kad organizatoriai gauna pirmakursių sąrašą, eina per kambarius ir ištempia iš jų, net jei esi krikštynoms nepasiruošęs. Man pasakojo, kad pagarbos pirmakursiams ten – nulis. Kambario draugas juokėsi, kad praėjusiais metais krikštynų metu ir apsivėmę buvo, ir nuogai išrengė. Nenoriu, iš tiesų, viešai pasakoti, kad tie žmonės neatpažintų savęs, bet viskas skambėjo tikrai žiauriai“, – pripažino vaikinas.
Jo teigimu, krikštynų maratonas universitete prasidės rugsėjo pabaigoje. Kol kas jis tikina neapsisprendęs, ar šioje šventėse dalyvaus. To daryti nenori, bet girdėjo, kad nedalyvavę krikštynose pirmakursiai „atsiima dar daugiau“.
Po kaklu pakišęs peilį grasino nužudyti
Nors atrodytų, kad vaikinas paprasčiausiai pernelyg jaudinasi, tokių atvejų tikrai būta. DELFI šiemet rašė apie keistas krikštynas Šilutėje, Lietuvininkų g., esančiame vienos mokymo įstaigos bendrabutyje. Į ten įsikūrusio naujoko kambarį įsiveržė tamsiai apsirengęs vaikinas su juodos spalvos kauke ant veido, odinėmis pirštinėmis bei peiliu.
„Pokštininkas“ išsigandusiam jaunuoliui prikišo peilį prie gerklės ir grasindamas, kad papjaus, nupjovė megztinio raištelio galą, išbėgdamas iš kambario sulaužė kėdę bei peiliu įdūrė į duris. Lyg to būtų maža, ant grindų, prieš išbėgdamas, pripylė kečupo. Apie tai pranešė Tauragės apskrities policija.
Toks „krikštas“ nukentėjusiajam anaiptol nepasirodė linksmas, priešingai – sukėlė daug baimės ir streso. Nustatę įtariamąjį, gim. 1996 m., Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai vaikiną sulaikė 48 valandoms. Dėl minėto įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Asmeniui už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pagal BK 145 str. 1 d. gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pamena: buvo likęs žingsnis iki katastrofos
Savo ruožtu studijas jau baigusi Inga pasakojo, kad labiausiai jai nepatikusi krikštynų dalis – klūpojimas prieš vyresnių kursų studentus.
„Man tai panašu į visišką norą pažeminti pirmakursius. Nesuprantu, kodėl reikėjo mus visus parklupdyti. Be to, dar buvome laistomi vandeniu ir turėjome kartoti kažkokios kvailos priesaikos žodžius. Priminsiu, kad viskas vyko rudenį, spalio pradžioje, tad šilta tikrai nebuvo“, – pasakojo mergina.
Ji prisiminė, kad krikštynos, kuriose teko dalyvauti, išsiskyrė ir menku organizuotumu.
„Pavyzdžiui, užrišo akis, liepė susikibti rankomis po du ir šokinėti ant keturkampių akmeninių paminklų. Jie – pakankamai toli vienas kito, buvo slidu. Tada kažkaip nesusimąstėme, bet kai dabar prisimenu – žingsnis iki katastrofos“, – sakė pašnekovė.
Ji taip pat pasakojo, kad tradiciškai studentų krikštynų metu jai teko gerti ir neaiškų skystį, kuriame buvo įvairių rūšių alkoholio, sulčių, aliejų ir net padažų, bučiuoti žuvį.
Šveitė tualetus, bučiavo kiaulių galvas
Panašių istorijų galima rasti ir interneto forumuose. Internautai pasakojasi, kad jiems teko patirti ir dar didesnį pažeminimą.
„Man neseniai teko atkentėti krikštynas. Mus ištepliojo rašalu, miltais, šveitėme tualetus dantų šepetėliais. Dar buvo pastatyta vonia, o į ją pripilta visokių nesąmonių, reikėjo keturiomis pereiti. Kiaušinius ant galvų traiškė“, – rašė vienas jų.
„Buvau drabstomas miltais, gėriau raugą, bučiavau kiaulę, ropojau ir t.t.“, – pridūrė ir kitas.
„Mano pačios krikštynos tai buvo reto nykumo: per kažkokią pievą šiek tiek pavaikė, porą kiaušinių paleido, o paskui priesaiką sakėme. Tiek ir to džiaugsmo, atsiminti nėra ką. O pati 3 kartus fuksus krikštijau. Mūsų fakulteto tradicija – kiaulės galvos bučiavimas ir eitynės giedant himną“, – didžiavosi dar viena internautė.
„Per maniškes irgi buvo visokių š... ir kiaulės galva buvo, bet aš į tai žvelgiau filosofiškai ir ištvėriau. Netgi juokinga buvo. Manau, svarbiausia suvokti, kad tai ne pasaulio pabaiga. Užtat po to krikštatėviai tapo gerais draugais“, – teigė kitas pasisakęs asmuo.
Praktikuoja didžioji dalis aukštųjų mokyklų
Savo ruožtu Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Paulius Baltokas pripažino, kad studentai linksminasi labai įvairiai, tad ir šie papasakoti pavyzdžiai gali būti tiesa.
„Tradicijų yra įvairiausių – tai priklauso ir nuo aukštosios mokyklos, ir nuo fakulteto. Yra tokių studentų, kurie su pirmakursiais žaidžia protmūšį, bet yra ir tokių, kurie užsiima žuvų gaudymu fontane. Mes, savo ruožtu, visuomet skatiname suprasti, kad studentas, nepaisant to, kad tik pirmakursis, visų pirma, yra žmogus ir nereikėtų pažeisti jo orumo ar stengtis jį pažeminti. Krikštynos turi būti linksmos visoms dalyvaujančioms pusėms“, – mano P. Baltokas.
Jis prasitarė, kad organizuoti krikštynas pirmakursiams tarp vyresnių kursų studentų iš tiesų yra populiaru. Tokią praktiką taiko didžioji dalis aukštųjų mokyklų studentų.
Patenkinti lieka visi
„Tai – gana populiari tradicija, kuri, galima pasakyti, rado savo vietą šiuolaikinėje Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje. Kiek mums žinoma, į krikštynų organizavimą aukštųjų mokyklų valdžia tikrai nesikiša, nebent tik paprašo pasaugoti fakultetų ar bendrabučių sienas ir kitą turtą. Tai yra studentų renginys studentams“, – sakė LSS prezidentas.
Tiesa, jis pripažino, kad kartais keistai jam atrodo ir pirmakursių „susireikšminimas“.
„Žmonių yra įvairiausių, jie nuomonių irgi turi įvairiausių. Yra tam tikros tradicijos ir jų laikomasi. Jei tiesiog šmaikštaujama, nepiktai pašiepiama ir kažkas įsižeidžia, gal ir nereikėtų taip elgtis. Bet paprastai, net jei prieš krikštynas pirmakursiai būna pasipiktinę, tai po jų viskas būna gerai. Rimtų skundų dėl krikštynų organizavimo tvarkos nesame sulaukę. Kiek aš žinau, galiausiai patenkinti lieka tik krikštijami, tiek krikštiję“, – sakė studentų atstovas.