Tėvai, kuriems ne tas pats, ką jų vaikai vaiko darželyje, kuriame praleidžia didžiąją dienos dalį, teigia nebegalintys daugiau kentėti Lietuvoje egzistuojančio neūkiškumo. Pasak jų, nors Europos Sąjungos (ES) fondai padengia iki 80 proc. darželinukų mitybai skirtų sveikų produktų kainos, Lietuvoje viešuosius pirkimus laimėjusi įmonė pagal mažiausios kainos principą tiekia pigius, nekokybiškus ir nelietuviškus maisto produktus. Specialistai žada keisti viešojo konkurso sąlygas, tačiau negarantuoja, ar pavyks suderinti kainos ir kokybės santykį.
© Shutterstock nuotr.

Mama: parduotuvėje skaitau etiketes, o darželyje vaikas gauna pigiausią maistą

Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginanti Erika pasipiktinusi, kad ES skiria milijonus eurų mūsų vaikams maitinti, tačiau vietoj kokybiškų vietinių produktų darželinukai gauna atvežtinius ir ne geriausios kokybės.

„Kalbama, kad viešieji konkursai vykdomi visoje ES, todėl sudėtinga reikalauti, kad produktai būtų lietuviški. Kodėl tokios šalys, kaip Italija, sugeba savo vaikus maitinti vietiniais produktais, o mes – ne? Dabar tėvai moka už savo vaikų maistą, o pasirinkimo neturi. Taigi mes mokame už blogos kokybės maistą. Man tikrai ne tas pats, ką valgo mano vaikai. Aš atidžiai renkuosi maistą, skaitau etiketes, lankausi ūkininkuose turgeliuose, tačiau darželyje įsijungia rinkos ekonomika, kai produktas perkamas už mažiausią kainą. Juolab kad alternatyvų yra – egzistuoja pavyzdžių, kai įmonės vietinę produkciją tiekia kai kuriems darželiams“, - svarstė vilnietė. Pasak jos, dėl maisto kokybės guodžiasi ne viena darželio vedėja.

Susirūpinusių tėvų idėją parėmė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Rasa Baškienė, kuri inicijavo apskritą specialistų stalą šia tema. „Girdėjau ne iš vienų tėvelių, kad jų netenkina maisto kokybė darželiuose. Prieš keletą mėnesių, kai pasirodė žinia apie masinį apsinuodijimą viename miesto darželyje, skambinau į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Iš specialistų išgirdau, kad tikrinant darželius randama ir tokių produktų, kurie dėl savo sudėties neturėtų būti, kažkodėl perkama šaldyta mėsa iš Olandijos, užuot atgabenus šviežią vietinę mėsytę. O ES pagal 2013-2014 m. strategiją finansuoja iki 80 proc. sveiko maitinimo vaikų ugdymo įstaigose“, - stebėjosi pašnekovė.

Kur dingsta tėvų sumokėti pinigai, jei skola tiekėjui auga?

Pasak politikės, bėda ta, kad kol kas konkursus Vilniuje laimėdavo viena didelė įmonė, kuri pasiūlydavo žemiausią kainą, nes kainos kriterijus viešuosiuose pirkimuose kaip tik yra svarbiausias. Dar daugiau – ta patį įmonė konkursus laimėjo visose 16-koje skirtingų produktų rūšių kategorijų.

Tėvai sukilo prieš vaikų maitinimą menkaverčiu maistu: darželinukai valgo tai, kas pigiausia
© Shutterstock nuotr.

„Tačiau, kaip tenka girdėti iš darželių, ji tiekia tikrai ne pačios aukščiausios kokybės produktus, o ką jau kalbėti apie ekologiškus. Be to, žmogus, kuris darželyje priima prekes ir prižiūri jų kokybę, nėra mitybos specialistas. Tai gali būti sandėlininkas, dar kažkas, tačiau jis tikrai nėra kompetetingas pasakyti, kad, pavyzdžiui, batone yra maisto priedų, kurių vaikų mityboje negali būti. Kitaip tariant, šis žmogus nepajėgus sužiūrėti maisto produktų sudėties, o savivaldybėje etato, kuris nuolat vykdytų kontrolę, taip pat nėra. Taigi gaunasi bėgimas paskui pasekmes. Ekologiškų produktų prieinamumą vaikams galėtume didinti tik tuo atveju, jei konkursą laimėtų bent kelios vietinių gamintojų įmonės. Tik bėda ta, kad mes negalime nustatyti reikalavimo, kad tai būtų tik lietuviškos prekės, kadangi viešieji konkursai organizuojami visoje ES. Kita vertus, mes galime nurodyti, kad produktai turi būti tiekiami 20 ar 50 km atstumu. Taigi reikia rasti būdą, kaip į darželius galėtume tiekti savo vietinius, lietuviškus, šviežius produktus“, - svarstė R. Baškienė.

Pasak jos, naujas konkurso sąlygas reikia parengti iki vasaros pabaigos. „Suprantu, kad darželiams tenka sudėtingiau, daugiau atsakomybės, kai tenka bendrauti su atskirais ūkiais, tačiau taip būtų pagerintas vaikų maitinimas. Žinia, šiandien ekologiškų produktų rinka labai susitraukusi, nes Lietuvai jų kaip ir nereikia. Esą per aukštos kainos. Tačiau ar tikrai negalime šių produktų pasiūlyti savo vaikams, jei ES dotuoja iki 80 proc. jų kainos? Atsiradus poreikius ir verslas vėl išsiplėstų. Iš pradžių galėtų atsirasti keletas pilotinių projektų, kai tam tikrai ekologiškais produktais aprūpinami keli darželiai, ir per keletą metų tokių ūkių atsirastų daugiau.

Dar viena bėda, kad savivaldybė net apie kelis milijonus litų skolinga konkursą laimėjusiai įmonei, kadangi laiku nesumoka už paslaugas. Nors tėvai patys moka už savo vaikų maitinimą, skolos velkasi už socialiai remtinus vaikus. Beje, įsiskolinimas didesnės nei kainuoja šios grupės vaikų maitinimas. Taigi kyla klausimas, kur panaudojami tie pinigai, kuriuos tėvai moka už maistą? Gal oro bendrovei įkurti. Tai rodo, kad savivaldybėje nėra politinės valios dėl prioritetų pasirinkimo. Jei vaikų maistas būtų prioritetas, būtų grąžintos šios skolos, o ne oro bendrovės kuriamos ar dar kažkur švaistomi milijonai“, - teigė politikė.

Sveiko maisto programoje net obuoliai – nelietuviški

Žemės ūkio rūmų specialistė augalininkystei Edita Karbauskienė paaiškino, kad iš tiesų nėra priimta jokių dokumentų, raginančių vaikus maitinti ekologiškais produktais. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos dvi priemonės, didžiąja dalimi finansuojamos iš ES lėšų: pieno bei vaisių ir daržovių tiekimas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

„Šiemet šių programų taisyklėse padarytas pakeitimas: įrašyta nuostata, kad prioriteto tvarka turi būti tiekiami ekologiški, kiek, aišku, tai įmanoma, bei išskirtinės kokybės vaisiai ir daržovės. Anksčiau tokio prioriteto nebuvo ir įstaigas pasiekdavo produktai tik pagal viešųjų pirkimų sąlygas. Kas jose surašyta, tiesą sakant, niekas nežino ir nesidomi, tik tos įmonės, kurios suinteresuotos parduoti savo produktus. Deja, didžioji dalis šių produktų yra nelietuviškos kilmės, net obuoliai. Vadinasi, pinigai už juos lieka ne Lietuvoje, ne mūsų ūkininkų ūkiuose, bet kitose ES šalyse. Taigi mes skatiname ne savo, o kitų šalių ekonomikas“, - teigė pašnekovė.

Specialistės teigimu, Lietuvoje per metus pagaminame apie 50 tūkst. tonų ekologiško pieno. Tačiau šis ekologiškas pienas mūsų jautriausiai visuomenės grupei mažai prieinamas, jis nepakliūna ant jų stalo.

„Taigi mes turime priemones, kuriomis remiamas ekologinio žemės ūkio sektorius, mokamos gana didelės subsidijos ūkininkams, bet valstybė visiškai nesuinteresuota antra šios veiklos puse – kad jų produktai pasiektų Lietuvos vartotoją. Todėl ekologiškas pienas sumaišomas su įprastiniu būdu gaunamu pienu ir neatsiduria ekologiškų produktų rinkoje. Aišku, viešuosiuose pirkimuose yra nurodomas kainos, už kurias nupirkti ekologiško pieno ar daržovių, sudėtinga, tačiau jei valstybė nori turėti sveiką jaunąją kartą, turėtų atsakingai įvertinti situaciją. Ne ES mums nustato, kiek reikia sumokėti už obuolį ar pieno litrą, kainos apsvarstomos ir nustatomos mūsų valstybės viduje, pagal kurias daromi viešieji pirkimai. Taigi jas galima keisti, juolab, kad didžiąją jos dalį finansuoja ES.

Aišku, darželių vadovams patogiau dirbti su vienu tiekėju nei su 10, nes išauga administravimo kaštai, pasunkėja maitinimo organizavimas. Tačiau, pavyzdžiui, Italijoje visose mokyklose ir darželiuose – tik ekologiški produktai, nes tokia valstybės politika. Ji, beje, sprendžia ir šalies socialines problemas – sukuriamos darbo vietos, žmonėms nereikia emigruoti. Lietuvoje bent jau kaimo vietovėse tikrai būtų galima organizuoti ekologiško maisto tiekimą ir gamybą. Tokios sistemos pavyzdžių yra ir dabar, bet ūkininkai skundžiasi atsiskaitymų vėlavimais, o įstaigos – kad ūkininkai nesilaiko savo įsipareigojimų“, - pasakojo E. Karbauskienė.

Pasak jos, reikėtų peržiūrėti ir dabartinių sveiko maisto programų asortimentą. Šiuo metu finansuojamos programos sąraše iš daržovių įrašyta tik viena rūšis – morkos. „Klausimas, ar tai tikrai prisideda prie vaiko ugdymo vartoti kuo daugiau daržovių. Taigi į tokių priemonių rengimą turėtų įsitraukti ir mitybos specialistai“, - svarstė pašnekovė.

Daugelio darželio meniu neturi nieko bendra su sveika mityba

Pasak sveikos mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, nors specialistų susitikimas buvo organizuotas maisto produktų kokybei aptarti, iš tiesų svarbu kalbėti ne tik apie kokybę, bet ir apie tai, kaip maistas gaminamas. Mat ne mažiau svarbus gamybos būdas, nes dėl to produktas gali prarasti savo vertę, pavyzdžiui, jeigu jis perverdamas. Todėl vaikų maisto racione turėtų būti kuo daugiau šviežių daržovių – tarkime, ne tik virtos morkos, bet šviežios.

Tėvai sukilo prieš vaikų maitinimą menkaverčiu maistu: darželinukai valgo tai, kas pigiausia
© Shutterstock nuotr.

„Aš neabejoju, kad higienos reikalavimų gaminant maistą laikomasi šimtu procentų, bet kiek maistas išlaiko savo vertės, tai jau kitas klausimas. Trečias dalykas, į kurį būtina atkreipti dėmesį – meniu sudarymas. Pati turiu trejų metukų dukrą ir prieš leisdama ją į darželį peržiūrėjau jo meniu. Tai buvo lemiamas motyvas, kodėl nepasirinkau šio darželio. Susidarė įspūdis, kad jį sudarant buvo rūpinamasi tik tuo, kad vaikai gautų reikiamą kalorijų bei angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį. Tačiau yra didžiulis skirtumas, kokie yra tie angliavandeniai – paprasti ar sudėtingi. Iš aplinkinių teko girdėti, kad kai kuriuose darželiuose mityba tikrai sveika – vaikai gauna kasdien ir šviežių daržovių, ir vaisių, ir žuvies bent kartą per savaitę. Tačiau yra darželių, kuriuose kasdien vietoj šviežių daržovių duodama marinuotų agurkų, dominuoja mielinė šlifuotu grūdų duona, dribsniai, o ne kruopos. Maistas skirtingose įstaigose skiriasi, nors finansavimą visi turi tokį patį. Taigi peršasi mintis, kad problema – ne tik produktų tiekime, bet ir požiūryje“, - įsitikinusi pašnekovė.

Pasak jos, būtina kalbėti ne tik apie produktų tiekimą, bet ir apie tam tikrus nurodymus, kaip turėtų būti formuojamas ikimokyklinių įstaigų meniu. Taip pat būtinas darželių vedėjų bei už meniu formavimą atsakingų žmonių švietimas.

Viešuosiuose pirkimuose svarbiausia kaina

Švietimo organizavimo poskyrio vedėjas Julius Skestenis pabrėžė, kad viešųjų pirkimų konkursų sąlygos labai griežtos, o kaina – vienas svarbiausių dalykų. Kita vertus, naujojo konkurso sąlygose gali atsirasti daug naujovių, kadangi kiekvienam konkursui jos kuriamos iš naujo.

„Paruošėme sąlygas ir išsiuntinėjome darželiams, jie turi susipažinti ir pateikti savo siūlymus. Kai kurias produktų grupes siūloma pirkti tik iš ekologiškų ūkių. Iš tiesų visiškai nebūtina, kad visose 16-koje specifikacijų laimėtų tas pats tiekėjas. Jei ūkininkas turi daug tam tikrų daržovių, jis gali laimėti konkursą vienoje specifikacijoje. Pagaliau keli vietiniai ūkininkai gali susimesti, kad sugebėtų tiekti didelį kiekį tam tikro produkto. Tačiau šiuo atveju susiduriama su finansine problema – pirkti vienos rūšies produktus atskirai yra brangiau nei visus kartus. Susidaro papildomų išlaidų, susijusių su transportavimu ir pan. Taigi ūkininkai turės taikytis prie kainos reikalavimų. Viešųjų pirkimų sąlygos labai griežtos.

Kitas sprendimo variantas, kad darželiai galėtų patys pirkti produktus. Nežinau, kaip reaguos atsakingi už viešuosius pirkimus, bet mes siūlysime, kad nuperkame, pavyzdžiui, 14 specifikacijų, o likusias darželis perkasi pats. Taigi ieškome būdų, kaip kuo labiau decentralizuoti tiekimą. Taip pat sąlygose ketiname nurodyti, kad dalis produktų būtų ekologiški. Kita vertus, viską lems kaina, į kurią turime tilpti“, - teigė pašnekovas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gydytojas pasidalino kraupiomis nuotraukomis: šie žmonės netaisyklingai nešiojo akių lęšius N-18 (47)

Žmonėms, turintiems regos problemų, kontaktiniai lęšiai vietoj akini ų – labai patogi...

Po Prancūzijos veiksmų – nerimą keliantis signalas visam Rusijos elitui (56)

Rusijos laikraštyje „Vedomosti“ pasirodė pranešimas, kuriame komentuojamos Prancūzijos...

Orai: temperatūra šoks aukštyn, bet erzins lietus (5)

Savaitei baigiantis į šalį sugrįš šiluma, vėl įsivyraus rudeniški orai . Tačiau prireiks...

Žaibiškas rinkėjų nusivylimas „valstiečiais“: kas mėnesį - po porą nemalonių sprendimų (467)

Buvusi Algirdo Butkevičiaus valdančioji koalicija ilgai išlaikė savo populiarumą, o dabartiniai...

Pamatę naujai įstatytas balkono duris nepatikėjo savo akimis (89)

Naujai įstatytos balkono durys įžiebė nemenką konfliktą. Šernų soduose gyvenanti klaipėdietė...

Progreso pasigendančio Jasikevičiaus kompromisas: aš pasiruošęs kentėti, jei bus pergalių (1)

Ketvirtadienio vakarą Eurolygos devinto turo rungtynėse Kauno „Žalgiris“ (5 pergalės/4...

Ulanovo karjeros šou Kaune nugramzdino Eurolygos autsaiderius neišvengė nuostolių (99)

Stebėdamas transliaciją iš Kauno, į Kosovą ketvirtadienį atvykusios Lietuvos krepšinio...

Per vakarienę Kosove Adomaitis paskelbė rinktinės dvyliktuką specialiai Krepšinis.lt iš Prištinos (22)

Ketvirtadienio vakarą tiesioginiu skrydžiu iš Palangos Lietuvos rinktinė pasiekė Kosovo sostinę...

Areštinėje – nepilnamečio savižudybė: sudaužyto likimo atomazga (217)

Lietuva skaudžiai moka už klaidas, kurias padarė vienišus vaikus sugrūsdama į globos namus, kur...

Italų žurnalistai „rado“ sensaciją: kruvinų žudynių istorijoje - lietuvių snaiperių pėdsakai (1323)

Kas iš tikrųjų įvyko 2014-ųjų vasarį Kijeve, kai į Maidano protestuotojus pasipylė...